Kai greitis tampa gyvenimo būdu
Kiekvienas, kas bent kartą stovėjo trasoje ir jautė, kaip po kojomis dreba asfaltas, o ore tvyro degančios gumos kvapas – tas supranta. Automobilizmo sportas nėra tiesiog hobis. Tai kažkas gilesnio, kažkas, kas įsigeria į kraują ir nebeišeina. Bet štai klausimas, kuris kankina kiekvieną entuziastą, bandantį paaiškinti žmonai ar draugams, kodėl jis vėl išleidžia pinigus į automobilį: ar tai investicija, ar tiesiog brangus malonumas?
Atsakymas, kaip dažnai būna gyvenime, nėra juodas ar baltas. Automobilizmo sportas gali būti ir viena, ir kita – viskas priklauso nuo to, kaip žiūri į šį reikalą ir kaip jį organizuoji. Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti šį klausimą be rožinių akinių, bet ir be nereikalingo pesimizmo.
Kiek iš tikrųjų kainuoja pradėti?
Pradėkime nuo to, ko visi vengia kalbėti atvirai – pinigų. Automobilizmo sportas nėra pigus. Taškas. Bet čia svarbu suprasti, kad „brangus” yra labai reliatyvus terminas, nes šioje srityje yra milžiniškas spektras galimybių.
Jei kalbame apie autocross arba, kaip Lietuvoje dažniau sakoma, autocrosą ar slalomą – tai vienas prieinamiausių įėjimo taškų. Galima pradėti su savo gatvės automobiliu, sumokėti keliasdešimt eurų už dalyvavimą varžybose ir pabandyti, ar tai apskritai tavo reikalas. Tokio formato varžybos vyksta daugelyje Lietuvos miestų, ir čia gali rasti žmones, kurie lenktyniauja su paprastais „Golf” ar „Civic” automobiliais, nė kiek nesigėdydami.
Kitas lygis – kalnų lenktynės arba raliai. Čia jau reikia rimčiau pasirengti. Minimalus biudžetas pradedančiajam, kuris nori dalyvauti nacionalinėse varžybose, prasideda nuo maždaug 5 000–10 000 eurų per sezoną. Ir tai dar optimistinis variantas, jei pats moki taisyti automobilį ir turi draugų, kurie padeda.
Rimtesnės klasės – WRC2, regioniniai čempionatai – čia jau kalbame apie dešimtis tūkstančių eurų. Ir tai tik pradžia. Profesionalūs komandos biudžetai skaičiuojami šimtais tūkstančių ar net milijonais. Bet mes šiandien kalbame apie mirtinguosius, ne apie Ogier ar Rovanperä.
Automobilizmo sportas kaip investicija – mitas ar realybė?
Štai čia prasideda įdomiausia dalis. Daugelis žmonių, bandydami pateisinti savo išlaidas, sako: „Aš investuoju į save, į įgūdžius, į automobilį.” Bet ar tai tiesa?
Pirmiausia – automobiliai. Ar lenktyninis automobilis yra investicija? Atsakymas dažniausiai – ne. Dauguma lenktynių automobilių praranda vertę greičiau nei jūsų batas nusidėvi. Kiekviena varžybos, kiekvienas testas – tai papildoma amortizacija, dėvėjimasis, potencialios avarijos rizika. Nebent kalbame apie istorinį automobilizmą – čia situacija kitokia, bet apie tai – vėliau.
Tačiau yra viena sritis, kur automobilizmo sportas tikrai gali tapti investicija – žmogiškasis kapitalas. Skamba gal ir pompastiškai, bet tai tiesa. Žmogus, kuris rimtai užsiima automobilizmo sportu, įgyja:
- Aukšto lygio vairavimo įgūdžius, kurie tiesiogiai veikia saugumą kasdieniame gyvenime
- Gebėjimą priimti sprendimus per sekundes frakcijas
- Mechaninį supratimą apie automobilį – daugelis entuziastų tampa tikrais specialistais
- Tinklą žmonių, kurie dažnai yra verslo pasaulyje aktyvūs ir sėkmingi
- Psichologinį atsparumą ir gebėjimą dirbti komandoje
Ar šie įgūdžiai turi piniginę vertę? Taip, bet ją sunku išmatuoti. Niekas jums neišrašys sąskaitos: „Vairavimo įgūdžiai – 15 000 eurų.” Tačiau žmonės, kurie ilgus metus praleido trasoje, dažnai pasakoja, kad tai pakeitė jų mąstymą ir požiūrį į riziką apskritai.
Istorinis automobilizmas – kur hobis susitinka su investicija
Jei ieškote vietos, kur automobilizmo sportas ir investicija tikrai susikerta, tai yra istorinis automobilizmas. Senų automobilių, ypač tų, kurie dalyvavo istorinėse varžybose, vertė per pastaruosius du dešimtmečius augo stulbinančiai.
Paimkime pavyzdį. Lancia Stratos, kuris buvo naudojamas ralyje aštuntajame dešimtmetyje – šiandien kainuoja nuo pusės milijono eurų ir daugiau. Porsche 911 RS iš septintojo dešimtmečio – panaši situacija. Net ir kuklesnės mašinos, kaip Ford Escort Mk2 arba Renault 5 Turbo, kurių vertė prieš dvidešimt metų buvo keliasdešimt tūkstančių eurų, dabar siekia šešiaženklį skaičių.
Tačiau čia reikia būti atsargiems. Istorinių automobilių rinka yra specifinė ir reikalauja gilių žinių. Klastotės, netinkamai restauruoti automobiliai, paslėptos problemos – tai realios grėsmės. Be to, istorinių automobilių priežiūra ir dalyvavimas varžybose taip pat kainuoja nemažai. Tai nėra „nusipirk ir pamiršk” investicija.
Vis dėlto, jei turite žinių ir kantrybės – istorinis automobilizmas gali būti vienas iš tų retų atvejų, kai hobis tikrai uždirba pinigus.
Sponsorystė ir komercializacija – ar galima užsidirbti?
Daugelis pradedančiųjų svajoja apie tai: rasti rėmėją, kuris padengtų išlaidas, o gal net mokėtų atlyginimą. Ar tai realu Lietuvos kontekste?
Tiesiai šviesiai – sunku, bet ne neįmanoma. Lietuvos automobilizmo sporto scena yra pakankamai maža, kad būtų sunku pritraukti didelius tarptautinius rėmėjus. Tačiau vietiniai verslai – automobilių servisai, dalių tiekėjai, padangų kompanijos – dažnai ieško galimybių reklamuotis sporto renginiuose.
Ką reikia turėti, norint pritraukti sponsorių:
- Rezultatus. Jei lenktyniaujate ir nuolat finišuojate paskutinis – sunku tikėtis, kad verslas norės asocijuotis su jūsų vardu. Bent jau pirmiausia reikia pasiekti vidurio lentelę.
- Socialinę žiniasklaidą. Šiuolaikinis sponsorius dažnai labiau vertina Instagram sekėjus nei trofėjus. Jei turite 10 000 aktyvių sekėjų, kurie domisi automobiliais – tai jau argumentas.
- Profesionalų požiūrį. Sponsoriui reikia pateikti aiškų planą: kur varžysitės, kokia auditorija, ką gaus mainais. Paprašyti pinigų neužtenka.
- Tinklą. Dažnai sponsoriai atsiranda ne per formalius pasiūlymus, o per asmeninius ryšius. Automobilizmo sporto bendruomenė yra nedidelė – čia visi pažįsta visus.
Reikia būti sąžiningam: didžioji dauguma Lietuvos pilotų, net ir sėkmingi, nesugeba visiškai padengti savo išlaidų per sponsorystę. Tai papildo biudžetą, bet retai jį pilnai finansuoja. Tikrą karjerą automobilizmo sporte, kur sportas tampa pagrindiniu pajamų šaltiniu, pasiekia vienetai.
Psichologinis aspektas – kodėl žmonės tai daro net ir prarasdami pinigus?
Štai klausimas, kuris iš tikrųjų yra svarbiausia šio straipsnio dalis. Jei automobilizmo sportas finansiškai retai atsipirka – kodėl tūkstančiai žmonių visame pasaulyje ir šimtai Lietuvoje tęsia šį užsiėmimą, kartais aukodami atostogas, santaupas ir net šeimos ramybę?
Atsakymas slypi psichologijoje. Automobilizmo sportas suteikia tai, ko daugelis žmonių neturi kasdieniame gyvenime – absoliutų buvimą čia ir dabar. Kai važiuoji trasoje 150 km/h greičiu ir prieš tave yra posūkis, kurį reikia įveikti tiksliai – nėra vietos mintims apie darbą, hipoteką ar santykių problemas. Tik tu, automobilis ir trasa.
Psichologai tai vadina „flow” būsena – visiško įsitraukimo ir koncentracijos momentu, kai laikas tarsi sustoja. Automobilizmo sportas yra vienas efektyviausių būdų pasiekti šią būseną. Ir tai yra tikra vertė, net jei jos negalima išreikšti eurais.
Be to, yra bendruomenės aspektas. Automobilizmo sporto žmonės – tai specifinė gentis. Jie gali praleisti visą naktį garaže, taisydami automobilį prieš rytojaus varžybas, ir tai jiems yra malonumas, ne kančia. Draugystės, užmegztos trasoje ar garaže, dažnai yra stipresnės nei bet kurios kitos.
Praktiniai patarimai tiems, kurie svajoja pradėti
Gerai, pakankamai filosofijos. Jei skaitote šį straipsnį ir galvojate, ar verta pradėti – štai keletas konkrečių patarimų iš žmonių, kurie jau praėjo šį kelią:
1. Pradėkite nuo mažo. Neišleiskite viso biudžeto į pirmą automobilį ar pirmą sezoną. Dalyvaukite keliose varžybose kaip žiūrovas, pakalbėkite su pilotais, pajuskite atmosferą. Daugelis žmonių supranta, kad tai ne jų reikalas – ir geriau tai sužinoti prieš išleidžiant 20 000 eurų.
2. Raskite mentorių. Automobilizmo sporto bendruomenė Lietuvoje yra atvira. Dauguma patyrusių pilotų mielai pasidalins patirtimi su naujokais. Nesivaržykite klausti, prašyti patarimo, pasiūlyti pagalbą garaže mainais už žinias.
3. Išmokite patiems taisyti automobilį. Tai sutaupys milžiniškas sumas. Mechaniko paslaugos yra brangios, o automobilizmo sporte gedimų neišvengsite. Kuo daugiau galėsite padaryti patys – tuo mažiau kainuos sezonas.
4. Planuokite biudžetą iš anksto. Nustatykite maksimalią sumą, kurią galite leisti per sezoną, ir jos laikykitės. Automobilizmo sportas turi savybę „ryti” pinigus greičiau nei tikėjotės. Visada turėkite rezervą netikėtiems gedimams.
5. Nesivaikykite kitų. Labai dažna klaida – matyti, kad kitas pilotas nusipirko naujesnį automobilį ar geresnę įrangą, ir bandyti neatsilikti. Tai tiesiausias kelias į finansines problemas. Kiekvienas turi savo biudžetą ir savo tikslus.
6. Dokumentuokite viską. Jei planuojate ieškoti sponsorių ar tiesiog norite turėti atsiminimus – filmuokite, fotografuokite, rašykite. Socialinė žiniasklaida šiandien yra galingas įrankis automobilizmo sporto entuziastams.
7. Pasirinkite tinkamą discipliną. Raliai, autocross, kalnų lenktynės, driftas, trasos lenktynės – kiekviena disciplina turi savo specifiką, biudžetą ir kultūrą. Išbandykite kelis formatus prieš investuodami į konkrečią kryptį.
Kai trasa tampa gyvenimo dalimi, o ne tik pomėgiu
Galiausiai grįžkime prie pradinio klausimo: investicija ar hobis? Po viso šio svarstymo atsakymas yra toks: automobilizmo sportas yra hobis, kuris gali turėti investicijos elementų – bet tik tada, kai į jį žiūrite strategiškai ir blaiviai.
Jei tikitės, kad automobilizmo sportas jums uždirbs pinigų – tikimybė yra maža, nebent esate išskirtinis talentas arba turite rimtą verslo planą aplink šią veiklą. Tačiau jei klausiate, ar tai verta pinigų, kuriuos išleisite – atsakymas gali būti taip, nes vertė čia matuojama ne eurais.
Patirtys, kurias įgysite trasoje, draugystės, kurias užmegsite garaže, įgūdžiai, kuriuos išsiugdysite – tai yra tikroji automobilizmo sporto grąža. Ir daugeliui žmonių, kurie metų metus grįžta prie šio sporto, ši grąža yra visiškai pakankama priežastis tęsti, net kai sąskaitos kelia nerimą.
Automobilizmo sportas nėra skirtas tiems, kurie ieško lengvų pinigų. Jis skirtas tiems, kurie supranta, kad kai kurie dalykai gyvenime yra vertingi ne todėl, kad uždirba, o todėl, kad daro gyvenimą pilnesnį. O jei dar pavyksta rasti rėmėją ar parduoti seną automobilį su pelnu – tai tiesiog premija prie ir taip gero sandorio.
