Kodėl verta suprasti, kaip veikia priekio amortizatoriai
Daugelis motociklininkų, ypač tie, kurie tik pradeda rimčiau domėtis savo technika, amortizatorių reguliavimą laiko kažkokia mistika – lyg tai būtų tik profesionalių lenktynininkų reikalas. Tiesą sakant, net ir paprastas kelių motociklas dažniausiai turi bent keletą reguliavimo galimybių, ir jų ignoravimas reiškia, kad važiuoji su numatytosiomis gamyklinėmis nuostatomis, kurios sukurtos hipotetiniam „vidutiniam” vairuotojui. O tas vidutinis vairuotojas gali sveria 75 kg, važinėti lygiais Japonijos keliais ir niekada nepakrauti bagažo. Jei tu į tą aprašymą netelpi – ir dauguma mūsų netelpa – verta bent jau suprasti, ką galima pakeisti ir kaip tai daro įtaką važiavimui.
Priekio amortizatoriai (dažniausiai tai teleskopinės šakės, nors yra ir kitų konstrukcijų) atlieka dvi pagrindines funkcijas: sugeria smūgius nuo kelio nelygumo ir kontroliuoja, kaip motociklas elgiasi stabdant, posūkiuose ir greitėjant. Blogai sureguliuotos šakės gali reikšti viską – nuo nemalonaus važiavimo iki tikrai pavojingų situacijų, kai priekis „plaukia” posūkyje arba stabdant šakės taip giliai neria, kad prarandi vairavimo jausmą.
Pagrindiniai reguliavimo parametrai – ką jie iš tikrųjų reiškia
Prieš sukant bet kokius varžtus, verta suprasti, ką reguliuoji. Priekio šakėse paprastai yra trys pagrindiniai parametrai:
Spyruoklės išankstinis įtempimas (preload) – tai ne spyruoklės kietumas, kaip daugelis klaidingai mano. Tai pradinis spyruoklės suspaudimo laipsnis. Didinant preload, motociklo priekis pakyla, mažinant – leidžiasi žemyn. Tai tiesiogiai veikia geometriją: kiek priekis „neria” stabdant, koks yra vairavimo tikslumas. Svarbu suprasti, kad preload nekeičia to, kaip greitai šakė suspaudžiama – tai spyruoklės standumo reikalas, o spyruoklę pakeisti sudėtingiau.
Suspaudimo slopinimas (compression damping) – reguliuoja, kaip greitai šakė suspaudžiama, kai ratą pataiko į duobę ar kliūtį. Per mažas slopinimas: šakė per greitai „kerta” iki galo, smūgiai jaučiami per stipriai. Per didelis: šakė per lėtai reaguoja į nelygų kelią, ratas „šokinėja” ant paviršiaus vietoj to, kad sektų jį.
Atšokimo slopinimas (rebound damping) – reguliuoja, kaip greitai šakė grįžta į pradinę padėtį po suspaudimo. Tai galbūt svarbiausias parametras vairavimo saugumui. Per greitas atšokimas: priekis „šokinėja”, motociklas tampa neramus. Per lėtas: šakės „susikaupia” – po kelių smūgių iš eilės jos nebespėja grįžti ir priekis leidžiasi žemyn, prarandamas vairavimo tikslumas.
Ne visi motociklai turi visus tris reguliavimus. Baziniai modeliai dažnai turi tik preload arba visai nieko. Sportiniai ir adventure klasės motociklai paprastai turi visus tris, o kartais ir atskirus aukšto bei žemo greičio suspaudimo reguliavimus.
Kaip rasti savo pradinį tašką – sag matavimas
Prieš bet kokį reguliavimą reikia išmatuoti vadinamąjį „sag” – tai yra, kiek šakės suspaudžiamos nuo vairuotojo svorio. Tai fundamentas, nuo kurio pradedamas visas kitas reguliavimas. Be šio matavimo bet kokie kiti pakeitimai yra tik spėlionės.
Proceso eiga paprasta, bet reikia pagalbininko:
Pirma, išmatuok free sag – kiek šakės suspaudžiamos nuo paties motociklo svorio be vairuotojo. Pastatyk motociklą ant centrinės arba lenktyninio stovo (jei priekis laisvas), išmatuok atstumą nuo aksles centro iki kažkokio fiksuoto taško ant šakių (pvz., viršutinio trikampio apačios). Tada leisk motociklui stovėti ant abiejų ratų ir vėl išmatuok. Skirtumas – free sag. Normaliai tai turėtų būti 5-10 mm.
Antra, išmatuok rider sag – tą patį matavimą, bet su vairuotoju ant motociklo pilnu ekipuotės svoriu, sėdinčiu įprastoje pozicijoje. Pagalbininkas laiko motociklą vertikaliai. Skirtumas tarp pilnai ištiestų šakių ir su vairuotoju – tai rider sag. Kelių motociklams optimalu 25-35 mm, sportiniams 20-30 mm, adventure ir enduro – iki 40 mm.
Jei rider sag per mažas – reikia mažinti preload. Per didelis – didinti. Jei free sag yra 0 (šakės visai nesuspaudžiamos nuo motociklo svorio) – spyruoklė per kieta tavo svoriui. Jei rider sag viršija 40 mm ir preload jau maksimalus – spyruoklė per minkšta. Abiem atvejais reikia keisti spyruokles.
Praktinis reguliavimas – nuo ko pradėti ir kaip nesumaišyti
Radus tinkamą sag, galima pereiti prie slopinimo reguliavimo. Čia svarbiausia taisyklė: keisk tik vieną parametrą vienu metu ir po kiekvieno pakeitimo išvažiuok tą pačią trasą ar kelią, kurį gerai pažįsti. Tik taip galėsi pajusti skirtumą.
Pradėk nuo gamyklinių nustatymų. Dauguma gamintojų nurodo, kiek „kliktų” (žingsniukų) nuo pilnai užsukto reguliatoriaus yra standartinė pozicija. Pvz., „3 klikai nuo pilnai užsukto” reiškia, kad reikia atsukti reguliatorių iki galo (nestipriai, tik kol sustos), tada atgal 3 žingsnius. Svarbu: niekada nesukk reguliatorių per jėgą iki galo – galima sugadinti vožtuvą.
Rebound damping reguliuok pirmiausia. Rask kelią su vidutinio dydžio duobėmis ar nelygumo ruožu. Jei po duobės priekis „šokinėja” ar jaučiasi neramus – per mažas rebound slopinimas, sukk reguliatorių (didink slopinimą). Jei priekis po kelių duobių iš eilės ima „grimzti” žemyn – per didelis slopinimas, atsukk.
Compression damping reguliuok atskirai. Čia reikia pajusti, kaip šakės reaguoja į staigius smūgius. Per mažas compression slopinimas jaučiamas kaip „beldimas” – šakė per greitai „kerta” iki galo. Per didelis – motociklas tampa neramus ant banguoto kelio, nes šakės per lėtai seka paviršių.
Vienas praktinis patarimas: užsirašyk visus pakeitimus. Rimtai. Labai lengva pasimesti, ypač jei eksperimentuoji su keliais parametrais. Paprastas užrašų knygelė ar telefono pastaba su „rebound: 5 klikai nuo max, compression: 8 klikai nuo max” gali sutaupyti valandas darbo vėliau.
Šakių aukštis trikampyje – mažas pakeitimas, didelis efektas
Tai reguliavimas, apie kurį retai kalbama pradedantiesiems, bet kuris gali dramatiškai pakeisti motociklo elgesį. Teleskopinėse šakėse vamzdžiai eina per viršutinį ir apatinį trikampius. Kiek vamzdis išlenda virš viršutinio trikampio – tai ir yra šakių aukštis (fork height arba fork offset).
Jei šakės išlenda aukščiau (daugiau vamzdžio virš trikampio) – priekis leidžiasi žemyn, rake kampas mažėja, motociklas tampa judresnio, „aštresnis” posūkiuose, bet mažiau stabilus dideliu greičiu. Jei šakės nuleidžiamos žemiau – priekis pakyla, motociklas stabilesnis, bet lėčiau reaguoja į vairavimą.
Standartiškai šakės arba lygios su viršutiniu trikampiu, arba išlenda 5-10 mm. Eksperimentuoti galima 5 mm žingsniais. Tai ypač populiaru tarp trackday entuziastų, kurie nori aštresio priekio elgesio, ir tarp kelių motociklininkų, kurie nori didesnio stabilumo.
Svarbu: keičiant šakių aukštį, pasikeičia ir motociklo geometrija, todėl gali tekti persireguliuoti ir galinio amortizatoriaus preload, kad išlaikytum tinkamą motociklo balansą.
Alyvos kiekis šakėse – kai kiti reguliavimai nebepakanka
Tai jau šiek tiek pažangesnis dalykas, bet verta žinoti. Šakių viduje yra alyva, kuri atlieka slopinimo funkciją. Alyvos kiekis lemia vadinamąjį „oro pagalvės” efektą – kiek oro lieka šakės viršuje, kai ji pilnai suspaudžiama. Daugiau alyvos = mažiau oro = šakė tampa progresyviai kietesnė artėjant prie galo eigos. Mažiau alyvos – priešingai.
Alyvos kiekis matuojamas ne litrais, o atstumo nuo šakės viršaus iki alyvos paviršiaus milimetrais (kai šakė pilnai suspaudžiama be spyruoklės). Tai vadinama „oil level”. Gamintojo nurodytas lygis yra geras pradinis taškas.
Keisti alyvos kiekį verta, jei jauti, kad šakės per stipriai „kerta” iki galo net ir esant maksimaliam compression slopinimui – tada reikia kelti alyvos lygį. Jei šakės per kietos ir neleidžia ratui sekti kelio – žeminti.
Kitas svarbus aspektas – alyvos klampumas. Standartiškai naudojama 5W arba 10W alyva (priklauso nuo modelio). Storesnė alyva (15W) padidina slopinimą, plonesnė (2.5W) – sumažina. Tai grubesnė reguliavimo priemonė nei reguliatoriai, bet kartais būtina, jei reguliatorių ribos nepakanka.
Alyvos keitimas reikalauja šakių išardymo – tai jau rimtesnis darbas, kuriam reikia bent bazinių mechaninių įgūdžių ir tinkamų įrankių. Jei neesi tikras – geriau kreipkis į specialistą.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per daugelį metų stebint forumus ir kalbantis su motociklininkais, išryškėja kelios klaidos, kurias daro beveik visi pradedantieji (ir nemažai patyrusių).
Reguliuoti viską iš karto. Tai klasika. Žmogus perskaito straipsnį, nueina prie motociklo ir sukioja visus reguliatorius iš eilės. Po to išvažiuoja ir… nežino, kas pasikeitė ir kodėl. Vienas pakeitimas, vienas bandymas. Visada.
Ignoruoti padangų slėgį. Prieš bet kokį amortizatorių reguliavimą patikrink padangų slėgį. Netinkamas slėgis gali imituoti blogai sureguliuotas šakes ir visiškai suklaidinti. Tai pirmas dalykas, kurį reikia padaryti.
Reguliuoti pagal kitų nustatymus. Forumuose dažnai matosi: „Aš naudoju 5 klikus rebound ir 8 klikus compression, labai gerai važiuoja.” Tai nieko nesako apie tavo motociklą, tavo svorį, tavo važiavimo stilių ir tavo kelius. Kito nustatymai gali būti visiškai netinkami tau.
Pamiršti, kad šakės sensta. Senos, išdilę šakių sandarikliai, išsisėmusi alyva – visa tai veikia elgesį taip pat, kaip ir netinkamas reguliavimas. Jei šakės „aliejuoja” (alyva sunkiasi pro sandariklius) arba jei neatmeni, kada paskutinį kartą keitei alyvą – pirmiausia sutvarkyk techninę būklę, tada reguliuok.
Bijoti eksperimentuoti. Priešinga klaida. Reguliatoriai yra tam, kad būtų naudojami. Niekas nesuges nuo to, kad pakeisi nustatymą per daug ar per mažai – tiesiog pajusi, kad važiuoja blogiau, ir grįši atgal. Užsirašyk pradinę poziciją ir drąsiai bandyk.
Kai reguliavimas virsta malonumu, o ne pareiga
Motociklo šakių reguliavimas – tai ne vienkartinis darbas. Tai procesas, kuris tęsiasi tol, kol važiuoji. Keičiasi sezonai (šaltesnė alyva elgiasi kitaip), keičiasi padangos, keičiasi keliai, kuriuose važiuoji, keičiasi ir tu pats kaip vairuotojas. Tai, kas puikiai tiko prieš dvejus metus, gali nebetikti dabar.
Geriausias būdas išmokti – tai trackday arba bent jau organizuotas važiavimas su patyrusiais motociklininkais, kur galima gauti grįžtamąjį ryšį. Daug sporto klubų organizuoja tokius renginius, kur yra ir techninis personalas, galintis padėti sureguliuoti suspensiją. Tai neįkainojama patirtis.
Jei nori giliau suprasti temą – ieškokis knygos „Twist of the Wrist” arba „Motorcycle Dynamics” (Vittore Cossalter). Jos skirtos rimtiems entuziastams, bet pateikia fundamentalų supratimą apie tai, kaip motociklas elgiasi fizikos požiūriu.
Galiausiai, svarbiausia: reguliuok pagal tai, kaip tu jauti motociklą, o ne pagal tai, kaip turėtų atrodyti pagal knygas. Kiekvienas vairuotojas jaučia skirtingai, kiekvienas kelias yra skirtingas. Gamykliniai nustatymai yra kompromisas – tavo tikslas yra rasti kompromisą, kuris tinka būtent tau. Kai priekis pradeda jaustis kaip natūrali tavo rankų tąsa, kai posūkyje nebegalvoji apie tai, kaip elgiasi šakės, o tiesiog važiuoji – tada supranti, kad reguliavimas buvo vertas pastangų.
