Kodėl žiemą automobilis atsisako gyventi
Žiemos rytas, šeštą valandą, lauke minus penkiolika, o automobilis tiesiog… nieko. Spaudžiai starterį, girdi tą gūdų klik-klik-klik arba lėtą, beviltišką variklį, kuris bando, bando ir niekaip negali užsivesti. Pažįstama situacija? Manau, kad taip – bent kartą gyvenime kiekvienas vairuotojas tai yra patyręs.
Problema ta, kad šaltis yra tikras automobilio priešas, ir ne vienas. Žema temperatūra vienu metu smogia kelioms sistemoms – akumuliatoriui, tepalo klampumui, kurui, uždegimo sistemai. Kai viskas vyksta tuo pačiu metu, net ir techniškai tvarkingas automobilis gali pasipriešinti. O jei dar ir techninė priežiūra buvo atidėliojama… na, tada visai nesunku atsidurti su neveikiančiu automobiliu vidury žiemos.
Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta po kapotu šaltą rytą, ką daryti pirmiausia, o ko geriau nedaryti, ir kaip išvengti tokių situacijų ateityje. Be tuščių pažadų ir bereikalingo techninio žargono.
Pirmiausia – diagnozė, ne panika
Kai automobilis neužsiveda, pirmasis instinktas dažniausiai būna spausti starterį vėl ir vėl. Tai – blogiausia, ką galima daryti. Starteris nėra begalinės energijos šaltinis, o akumuliatorius žiemą ir taip yra ant ribos. Kiekvienas bergždžias bandymas tik dar labiau išsekina bateriją ir mažina galimybę užsivesti.
Vietoj to – sustokite ir pasiklausykite. Automobilis dažnai pats pasako, kas su juo negerai:
- Greitas klik-klik-klik garsas – beveik visada reiškia išsikrovusį arba silpną akumuliatorių. Starteris gauna per mažai srovės, kad apsisukti.
- Lėtas, sunkus variklio sukimasis – akumuliatorius dar turi šiek tiek energijos, bet jos nepakanka. Gali būti ir per tirštas tepalas.
- Visiškai jokio garso, bet prietaisų skydelis dega – gali būti starterio problema arba užstrigęs relė.
- Variklis sukasi normaliai, bet neužsiveda – problema su kuru arba uždegimo sistema. Tai jau rimčiau.
- Nieko absoliučiai – nei garso, nei šviesos – akumuliatorius visiškai išsikrovęs arba yra kontaktų problema.
Šis pirminis „klausymasis” sutaupo laiko ir padeda suprasti, kur ieškoti problemos. Nereikia iš karto skambinti techninei pagalbai ar desperatiškai vartyti interneto forumus – dažnai atsakymas yra paprastesnis, nei atrodo.
Akumuliatorius – pagrindinė žiemos auka
Statistiškai, didžioji dalis žiemos problemų su užvedimu kyla dėl akumuliatoriaus. Ir čia svarbu suprasti, kodėl – ne tam, kad taptumėte inžinieriais, o tam, kad žinotumėte, ko tikėtis.
Švino rūgšties akumuliatorius (o tokius turi absoliuti dauguma automobilių) žemoje temperatūroje praranda dalį savo talpos. Esant nuliui laipsnių, akumuliatorius veikia maždaug 80% savo galimybių. Esant minus dvidešimčiai – jau tik apie 50%. Tuo pačiu metu šaltas variklis reikalauja daugiau energijos užsivedimui, nes tepalas yra tirštesnis ir sukimosi pasipriešinimas didesnis. Tai klasikinis žirklių efektas – reikia daugiau, o turi mažiau.
Jei akumuliatorius yra senas (daugiau nei 4-5 metai), jis tiesiog gali nebeturėti pakankamai resursų kovoti su žiema. Vasarą viskas atrodė gerai, bet šaltis atskleidžia tikrąją jo būklę.
Ką daryti:
- Jei turite „paleidimo laidus” (vadinamuosius „krokodiliukus”) ir šalia yra kitas automobilis – tai greičiausias sprendimas. Svarbu žinoti teisingą prijungimo tvarką: pirmiausia raudonas laidas prie išsikrovusio baterijos pliuso, tada raudonas prie donoro pliuso, tada juodas prie donoro minuso, ir galiausiai juodas prie metalinės detalės ant jūsų automobilio (ne prie baterijos minuso – tam yra priežastis, susijusi su galimomis kibirkštimis šalia baterijos).
- Jei turite „jump starter” – kompaktišką bateriją paleidimui – naudokite ją. Tai vienas naudingiausių prietaisų, kurį galima laikyti bagažinėje.
- Užsivedę, nevažiuokite iš karto – leiskite varikliui veikti bent 15-20 minučių, kad generatorius spėtų pakrauti bateriją.
Jei situacija kartojasi reguliariai – nedelskite su akumuliatoriaus keitimu. Tai ne ta vieta, kur verta taupyti.
Tepalas, kuris pavirsta į žele
Antra dažna žiemos problema – per tirštas variklio tepalas. Mineralinis arba pusiau sintetinis tepalas žemoje temperatūroje gali tapti toks klampus, kad varikliui tiesiog per sunku apsisukti. Tai ypač aktualu senesnių automobilių savininkams arba tiems, kurie naudoja vasarinį tepalo klampumo laipsnį ištisus metus.
Tepalo pakuotėje rasite žymėjimą, pavyzdžiui, 10W-40 arba 5W-30. Tas skaičius prieš „W” (Winter – žiema) rodo, kaip tepalas elgiasi šaltyje. Kuo mažesnis skaičius, tuo geriau tepalas teka žemoje temperatūroje. Žiemai Lietuvos sąlygomis rekomenduojamas 5W arba net 0W klasės tepalas.
Jei naudojate pilnai sintetinį tepalo su žemu žiemos indeksu – ši problema jums greičiausiai negresia. Sintetika žymiai geriau išlaiko savo savybes šaltyje. Bet jei automobilis buvo pilamas mineralinis 15W-40… na, tada žiemą galite turėti problemų net ir su geru akumuliatoriumi.
Čia reikia pasakyti ir apie automatines pavarų dėžes – jų tepalas taip pat tirštėja, ir kai kurie automobiliai žiemą atsisako pajudėti būtent dėl šios priežasties. Jei automobilis užsiveda, bet sunkiai traukia arba dėžė „smūgiuoja” – leiskite jai sušilti prieš pradedant agresyviai važiuoti.
Dyzelis žiemą – atskira istorija
Dyzeliniai varikliai žiemą turi savo specifinių problemų, ir jos skiriasi nuo benzininių. Pirmiausia – dyzelinis kuras žemoje temperatūroje pradeda gelifikuotis, tai yra, jame susidaro parafino kristalai, kurie užkemša kuro filtrus ir sistemas. Standartinis vasarinis dyzelinas pradeda gelifikuotis jau apie minus 10-15 laipsnių. Žieminis dyzelinas, kurį degalinės paprastai pradeda pilti rudenį, turi žymiai žemesnę gelifikacijos temperatūrą.
Jei pildėte kurą vasarinį ir staiga atėjo šaltis – tai gali būti jūsų problema. Sprendimas: specialūs dyzelino priedai, kurie mažina gelifikacijos temperatūrą. Jie pilami tiesiai į baką. Tačiau jei kuras jau užšalo – priedas nebepadės, reikės šildyti kuro sistemą.
Antra dyzelio problema – žvakutės (kaitinimo žvakutės). Skirtingai nuo benzininių variklių, dyzelis neturi uždegimo žvakių – jis uždega kurą suspaudimu ir aukšta temperatūra. Bet šaltu oru kamera nespėja įkaisti pakankamai, todėl yra kaitinimo žvakutės, kurios iš anksto sušildo degimo kamerą. Jei jos sugedusios – dyzelis žiemą neužsives arba užsives labai sunkiai.
Kaip patikrinti? Prietaisų skydelyje yra kaitinimo žvakučių indikatorius (paprastai spiralės simbolis). Įjungus degimą, jis turėtų užsidegti ir po kelių sekundžių užgesti – tada galima bandyti vesti. Jei indikatorius nedega arba dega nuolat – žvakutės reikalauja dėmesio.
Ko tikrai nereikėtų daryti
Internete ir iš pažįstamų galima išgirsti įvairiausių patarimų, kaip užvesti nevedantį automobilį. Dalis jų – tikrai veikia. Kita dalis – gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Štai keletas dalykų, kurių geriau vengti:
Ilgai ir be pertraukos spausti starterį. Tai greitai išsekina akumuliatorių ir gali perkaitinti starterį. Bandykite ne ilgiau kaip 10-15 sekundžių, tada padarykite 30 sekundžių pertrauką ir bandykite vėl. Jei po 3-4 bandymų nieko – ieškokite kitos priežasties.
Pilti karštą vandenį ant variklio ar akumuliatoriaus. Tai gali sukelti termišką šoką ir sutrūkinti plastikines bei metalines dalis. Jei reikia atšildyti – naudokite šiltą (ne verdantį) vandenį arba specialų atšildymo purškalą.
Stumti automobilio su automatine pavarų dėže. Stumimas gali užvesti tik mechaninę pavarų dėžę. Automatinė – ne. Dar blogiau – stumimas gali sugadinti automatinės dėžės komponentus.
Naudoti eterį ar kitus lengvai užsidegančius skysčius kaip starterį. Tai gali sukelti gaisrą arba pažeisti variklio komponentus. Yra specialių paleidimo purškalų – jei jau naudojate kažką panašaus, naudokite tik juos ir tik pagal instrukcijas.
Palikti variklį veikti ilgai uždaryto garaže. Anglies monoksidas – mirtinas. Net jei garažas atrodo vėdinamas – nerizikuokite.
Prevencija: ką daryti rudenį, kad žiema nesukluptų
Geriausias sprendimas problemai – jos išvengti. Ir čia nereikia jokių ypatingų žinių ar didelių investicijų – tik šiek tiek dėmesio rudenį, kol dar šilta.
Patikrinkite akumuliatorių. Daugelyje autoservisų tai padaro nemokamai arba už simbolinę kainą. Prietaisas per kelias sekundes parodo akumuliatoriaus būklę ir likusį resursą. Jei rezultatas rodo „replace” arba „bad cell” – nedelskite. Geriau išleisti 60-100 eurų dabar, nei stovėti šaltą rytą su neveikiančiu automobiliu.
Pakeiskite tepalo filtrą ir tepalo. Jei artėja žiema, o tepalas jau senas – tai tinkamas metas keisti. Pasirinkite tinkamą žiemos klampumo klasę pagal gamintojo rekomendacijas.
Patikrinkite kuro filtrą. Užsikimšęs kuro filtras žiemą gali tapti tikra problema, nes kuras ir taip teka sunkiau.
Laikykite baką bent pusiau pilną. Tai sumažina kondensacijos riziką kuro sistemoje ir užtikrina, kad turėsite kuro net jei prireiks ilgai šildyti variklį.
Investuokite į jump starter. Kompaktiškas paleidimo įrenginys kainuoja nuo 30 iki 100 eurų, telpa į pirštinių dėžutę ir gali išgelbėti ne tik jus, bet ir kitus. Tai vienas geriausių investicijų į automobilį, kurią galite padaryti.
Pagalvokite apie variklio šildytuvą. Lietuvoje tai dar nėra labai paplitę, bet šiaurės šalyse – norma. Variklio šilduvas (arba akumuliatoriaus šilduvas) prijungiamas prie elektros tinklo per naktį ir užtikrina, kad ryte viskas bus šilta ir paruošta. Ypač verta apsvarstyti, jei turite dyzelį arba gyvena vietovėje, kur žiemos būna žiaurios.
Kai tikrai nieko nepadeda – ir tai normalu
Kartais net ir darydami viską teisingai, susidursite su situacija, kai automobilis tiesiog neužsiveda, ir jūs negalite to išspręsti patys. Tai nėra nesėkmė – tai tiesiog realybė. Automobiliai yra sudėtingi mechanizmai, ir kai kurios problemos reikalauja profesionalios diagnostikos.
Tokiu atveju – skambinkite techninei pagalbai. Dauguma draudimo kompanijų siūlo techninės pagalbos kelyje paslaugą, kuri apima ir automobilio paleidimą. Jei tokios paslaugos neturite – verta apsvarstyti, nes žiemą ji gali atsipirkti per vieną iškvietimą.
Taip pat verta žinoti, kad kai kurios situacijos – pavyzdžiui, užšalęs kuro filtras, sugedusi kuro pompa arba rimtesnės uždegimo sistemos problemos – reikalauja serviso. Ir čia nereikia gėdytis. Net ir patyrę automobilistai kartais atsiduria situacijose, kai reikia pagalbos.
Žiema Lietuvoje nėra juokai – temperatūros gali kristi iki minus dvidešimt penkių ir žemiau, o tai yra rimtas išbandymas bet kuriam automobiliui. Svarbiausia – būti pasiruošusiam, žinoti pagrindinius simptomus ir jų priežastis, ir nepanikuoti, kai kažkas eina ne taip. Automobilis, kaip ir žmogus, žiemą reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio ir rūpesčio. Duokite jam tai – ir jis atsilygins patikimu darbu net ir šalčiausią rytą.
