Kodėl elektromobiliu per Europą – ne taip baisu, kaip atrodo
Dar prieš kelerius metus mintis apie kelionę elektromobiliu per kelias Europos šalis daugeliui atrodė kaip savotiškas nuotykis su neaiškia pabaiga. Įkrovimo stotelių mažai, atstumai dideli, o galvoje nuolat sukosi tas nemalonus klausimas – o kas, jei akumuliatorius išsikraus kažkur tarp Varšuvos ir Berlyno? Dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Europos įkrovimo infrastruktūra per pastaruosius trejus ketverius metus išaugo taip sparčiai, kad kelionė elektromobiliu per žemyną jau nėra nei egzotika, nei rizika – tai tiesiog kitas būdas keliauti, turintis savų privalumų ir, žinoma, savų niuansų.
Šiame straipsnyje kalbėsime konkrečiai – kokie maršrutai tinka, kaip planuoti sustojimus, kokios programėlės padeda, ko tikėtis skirtingose šalyse ir kaip nepakliūti į situaciją, kai stotelė yra, bet įkrauti nepavyksta. Nes taip, ir tokių istorijų pasitaiko.
Prieš išvykstant: planavimas, kuris iš tikrųjų veikia
Pirmiausia reikia susitaikyti su viena tiesa – elektromobiliu keliauti reikia planuoti šiek tiek daugiau nei dyzeliu ar benzinu. Ne daug daugiau, bet daugiau. Spontaniškumas čia veikia, tačiau su tam tikromis ribomis.
Pradėkite nuo maršruto sudarymo naudodami ABRP (A Better Route Planner) – tai šiuo metu geriausia priemonė elektromobilių kelionėms planuoti. Ji atsižvelgia į jūsų automobilio modelį, akumuliatoriaus būklę, oro sąlygas, reljefo pokyčius ir net greitį, kuriuo planuojate važiuoti. Įvedus maršrutą, programa automatiškai pasiūlo optimaliausius įkrovimo sustojimus su laiko sąnaudomis. Tai ne tobulas įrankis, bet geriausias, ką šiuo metu galima rasti.
Antra svarbi programėlė – PlugShare. Ji leidžia matyti realius naudotojų atsiliepimus apie konkrečias įkrovimo stotelės – ar ji veikia, ar buvo eilė, ar aplinka saugi. Tai ypač svarbu mažiau žinomose vietose ar šalyse, kur infrastruktūra dar tik auga.
Keletas praktinių patarimų prieš išvykstant:
- Patikrinkite, ar jūsų automobilis palaiko CCS, CHAdeMO ar Type 2 standartą – nuo to priklauso, kurias stotelės galėsite naudoti
- Atsisiųskite Ionity, Fastned, Allego ir šalių tinklų programėles iš anksto ir, jei įmanoma, užsiregistruokite
- Suplanuokite įkrovimą taip, kad atvyktumėte į stotelę su 15–25% akumuliatoriaus – ne su 5%, nes tai kelia stresą, ir ne su 80%, nes tada įkrovimas neefektyvus
- Žiemą skaičiuokite, kad reali rida gali būti 20–30% mažesnė nei vasarą
Maršrutas Nr. 1: Vilnius–Varšuva–Berlynas–Hamburgas
Šis maršrutas yra vienas populiariausių tarp Lietuvos elektromobilininkų ir tinka puikiai – infrastruktūra čia pakankamai gera, kad kelionė vyktų sklandžiai net ir be išankstinio rezervavimo.
Iš Vilniaus iki Varšuvos – apie 500 km. Tai reiškia, kad daugumai šiuolaikinių elektromobilių (Tesla Model 3, Hyundai Ioniq 5, Volkswagen ID.4 ir pan.) reikės vieno, maksimum dviejų sustojimų. Rekomenduojama sustoti Kaune arba netoli Lenkijos sienos – Suvalkuose ar Augustave. Ten yra Orlen tinklo greito įkrovimo stotelės, kurios paprastai veikia patikimai. Varšuvoje stotelių gausa – tiek miesto centre, tiek prie prekybos centrų.
Iš Varšuvos į Berlyną – apie 570 km. Čia rekomenduočiau sustoti Poznane – mieste yra kelios Ionity stotelės ir vietos tinklų punktai. Kelias eina per A2 greitkelį, kuris yra vienas geriausiai aprūpintų Lenkijoje. Berlynas – elektromobilininkų rojus, stotelių ten tikrai netrūksta.
Iš Berlyno į Hamburgą – vos 290 km, tai jau visiškai paprastas atkarpas be jokio streso. Vokietijoje Autobahn tinkle Ionity stotelės išdėstytos kas 100–150 km, greičiai – iki 350 kW, tad įkrovimas vyksta labai greitai.
Bendra kelionės trukmė: Vilnius–Hamburgas su visais sustojimais – apie 12–14 valandų, priklausomai nuo automobilio ir sustojimų trukmės. Lyginant su dyzeliniu automobiliu, skirtumas – gal 1,5–2 valandos. Ar tai problema? Priklauso nuo jūsų požiūrio.
Maršrutas Nr. 2: Pietų Europos kilpa – Viena, Venecija, Barselona
Šis maršrutas – jau rimtesnis nuotykis, bet visiškai įmanomas. Pietų Europa elektromobilininkams kelia šiek tiek daugiau iššūkių nei Šiaurės ar Centrinė, tačiau situacija gerėja kiekvienais metais.
Austrija – viena geriausiai pasiruošusių šalių. Viena turi puikią infrastruktūrą, o keliuose per Alpes yra pakankamai stotelių. Čia svarbu atsiminti, kad kalnuotas reljefas reikšmingai paveikia ridą – kylant aukštyn akumuliatorius eikvojamas greičiau, tačiau leidžiantis žemyn regeneratyvinis stabdymas grąžina dalį energijos. ABRP tai apskaičiuoja gana tiksliai.
Italija – situacija nevienoda. Šiaurėje (Milanas, Venecija, Turinas) infrastruktūra gera, tačiau pietinėje dalyje stotelių tinklas dar tik auga. Jei planuojate važiuoti į Siciliją ar Kalabrijos regioną – reikia labai atidžiai planuoti. Autostrada tinkle Ionity ir Enel X stotelės yra, bet ne taip tankiai kaip Vokietijoje.
Prancūzija – čia veikia Ionity tinklas ir vietinis Totalenergies tinklas, kuris pastaruoju metu labai išsiplėtė. Kelias iš Italijos į Barseloną per Prancūzijos Rivjerą yra vienas gražiausių Europoje ir stotelių čia pakanka.
Ispanija – Barselona ir Madridas gerai aprūpintos, tačiau tarp miestų kartais reikia planuoti atsargiau. Ispanijoje populiarus Repsol tinklas, taip pat Ionity ir Zunder.
Praktinis patarimas šiam maršrutui: planuokite ilgesnius sustojimus prie restoranų ar kavinių, kur galite pavalgyti ir pailsėti, kol automobilis įkraunamas. Pietų Europoje gyvenimo tempas lėtesnis, ir tai puikiai dera su elektromobilio kelionės ritmu.
Skandinavija – elektromobilininkų pažadėtoji žemė
Jei norite suprasti, kaip atrodo tikrai brandi elektromobilininkų infrastruktūra, važiuokite į Skandinaviją. Norvegija – šalis, kurioje elektromobiliai sudaro didžiąją dalį visų naujų automobilių pardavimų, ir tai juntama kiekviename žingsnyje.
Maršrutas Stokholmas–Oslas–Bergenas yra vienas įspūdingiausių, ką galima nuvažiuoti elektromobiliu. Stokholme stotelių gausa, kelyje į Oslą – reguliarūs Ionity ir Recharge tinklo punktai. Oslas – miestas, kuriame elektromobiliai tiesiog normalus reiškinys, ne egzotika.
Bergenas – jau sudėtingesnis, nes kelias eina per fjordus ir kalnus. Bet norvegai tai išsprendę – prie keltų, tuneliuose, prie viešbučių – stotelės yra beveik visur. Čia ypač praverčia Recharge programėlė, kuri Norvegijoje veikia labai patikimai.
Suomija ir Švedija taip pat gerai pasiruošusios. Keliuose tarp miestų stotelės yra kas 80–120 km, o tai reiškia, kad net su mažesne rida galima keliauti be nerimo. Šiaurės Suomijoje, artėjant prie Laplandijos, stotelių tankis mažėja, bet pagrindiniai keliai aprūpinti.
Vienas svarbus dalykas Skandinavijoje – šaltis. Žiemą temperatūra gali kristi iki -20°C ir žemiau, o tai reikšmingai sumažina akumuliatoriaus ridą. Vasarą šios problemos nėra, bet žiemą reikia planuoti su 30–40% mažesne rida nei nurodo gamintojas.
Įkrovimo tinklai Europoje: ką reikia žinoti
Europa šiuo metu turi kelis pagrindinius greito įkrovimo tinklus, ir kiekvienas turi savų ypatumų. Štai trumpas praktinis vadovas:
Ionity – bene plačiausias greitojo įkrovimo tinklas Europoje. Stotelės dažniausiai prie greitkelių, galia iki 350 kW. Kainos be abonentinio plano yra gana didelės (apie 0,79 EUR/kWh), tačiau su Ionity Pass arba per automobilių gamintojų programas (pvz., Hyundai, BMW, Porsche) – žymiai pigiau. Verta užsiregistruoti iš anksto.
Fastned – olandų tinklas, plintantis po Vakarų Europą. Galia iki 300 kW, kainos panašios į Ionity. Stotelės dažnai prie greitkelių ir yra žinomos dėl patikimumo.
Tesla Supercharger – jei važiuojate Tesla, tai paprasčiausias variantas. Tinklas tankus, stotelės patikimos, kainos sąžiningos. Nuo 2023 metų Supercharger tinklas pradėtas atverti ir kitų markių automobiliams, tačiau ne visose šalyse ir ne visose stotelėse.
Allego, Recharge, Mer – regioniniai tinklai, stiprūs Skandinavijoje ir Beniliukso šalyse. Verta turėti jų programėles, jei keliaujate į tuos regionus.
Orlen Charge – aktualus Lenkijoje ir Lietuvoje. Tinklas auga, kainos konkurencingos, tačiau ne visada galima rasti greitojo įkrovimo stotelę ten, kur reikia.
Svarbus praktinis patarimas: nenaudokite tik vieno tinklo programėlės. Atsisiųskite bent 3–4 ir turėkite aktyvias kortelės arba paskyras. Situacijos, kai vienas tinklas neveikia, o kitas – šalia, yra realios. Taip pat verta turėti universalią RFID kortelę, pavyzdžiui, Plugsurfing arba Chargemap Pass – jos veikia daugelyje Europos tinklų ir leidžia atsiskaityti be atskirų programėlių.
Praktiniai kelionės patarimai, kurių niekas nepasakys
Teorija – viena, praktika – kita. Štai keletas dalykų, kuriuos sužinosi tik pats važiavęs:
Įkrovimo stotelė gali būti užimta. Ypač populiariuose maršrutuose vasaros sezonu. Ionity stotelėse dažniausiai yra 4–8 įkrovikliai, tad eilė reta, bet galima. Jei naudojate Tesla – rezervavimo funkcija labai padeda.
Ne visos stotelės veikia. Statistiškai apie 10–15% viešų stotelių Europoje tam tikru momentu yra sugedusios arba neveikiančios. Todėl visada turėkite alternatyvą – ABRP rodo ne tik pagrindinę stotelę, bet ir atsargines.
Viešbučiai su įkrovimu – aukso vertės. Jei planuojate nakvoti kelyje, ieškokite viešbučių, kurie siūlo įkrovimą. Net lėtas 11 kW įkrovimas per naktį (7–8 valandos) paprastai užpildo akumuliatorių iki 80–100%. Booking.com ir kiti rezervavimo portalai leidžia filtruoti pagal šį kriterijų.
Važiuokite 110–120 km/h, ne 140. Tai ne tik saugiau, bet ir reikšmingai pailgina ridą. Aerodynaminis pasipriešinimas auga kvadratiškai su greičiu, tad skirtumas tarp 120 ir 140 km/h gali reikšti 15–20% mažesnę ridą. Lėtesnis važiavimas = rečiau stabdyti įkrauti.
Klimato kontrolė – ne priešas, bet reikia žinoti. Šildymas žiemą ir oro kondicionierius vasarą eikoja energiją. Žiemą verta naudoti sėdynių šildymą vietoj pilno salone esančio šildymo – tai efektyviau. Vasarą – iš anksto atvėsinkite saloną, kol automobilis dar prijungtas prie įkroviklio.
Muitinės ir sienos. Kertant ES šalių sienas paprastai nėra jokių problemų – elektromobiliai neišsiskiria iš kitų automobilių. Tačiau kertant į Šveicariją ar Norvegiją (ne ES šalys) gali tekti mokėti muitus už automobilį, jei jis ne jūsų nuosavybė arba jei vykstate su nuomotu.
Kiek tai kainuoja: elektromobilis prieš dyzelinį kelionėje
Daugelis žmonių klausia – ar elektromobiliu keliauti pigiau? Atsakymas: priklauso nuo to, kaip įkraunate.
Jei įkraunate tik greitojo įkrovimo stotelėse (Ionity be abonentinio plano) – kaina gali priartėti prie dyzelinio automobilio kuro išlaidų arba net jas viršyti. Ionity be plano – apie 0,79 EUR/kWh. Jei automobilis sunaudoja 20 kWh/100 km, tai reiškia apie 15,8 EUR/100 km. Dyzelinis automobilis su 6 l/100 km ir dyzeliu po 1,60 EUR/l – tai 9,6 EUR/100 km. Taigi greitojo įkrovimo kaina be nuolaidų gali būti netgi brangesnė.
Tačiau jei turite abonentinį planą (Ionity Pass, gamintojo programa) arba naudojate pigesnių tinklų stotelės – kaina krenta iki 0,30–0,45 EUR/kWh, ir tada elektromobilis jau aiškiai pigesnis. O jei nakties metu įkraunate viešbutyje su įkrovimu (kartais tai įskaičiuota į kambario kainą) – tai beveik nemokama energija.
Dar vienas aspektas – mokesčiai. Daugelyje Europos šalių elektromobiliai moka mažesnius arba nulinius kelio mokesčius. Norvegijoje elektromobiliai nemoka kelių rinkliavų (nors tai keičiasi), Vokietijoje – nėra kelio mokesčio lengviesiems automobiliams apskritai, Prancūzijoje ir Italijoje – mokesčiai tokie patys kaip ir dyzeliniams.
Kai kelionė tampa gyvenimo būdu, o ne tik transportu
Yra kažkas keisto ir gero tuo pačiu metu keliaujant elektromobiliu per Europą. Sustojimų ritmas priverčia kitaip žiūrėti į kelionę. Vietoj to, kad greitai pripiltum baką ir skubtum toliau, čia turi sustoti 25–40 minučių. Ir per tą laiką – pavalgyti, išgerti kavos, pasivaikščioti, pažiūrėti, kur esi. Daugelis elektromobilininkų sako, kad po kelių tokių kelionių jie nustojo skubėti ir pradėjo labiau mėgautis pačiu procesu.
Infrastruktūra Europoje jau yra tokio lygio, kad kelionė elektromobiliu per žemyną nėra nei rizikinga, nei ypač sudėtinga – reikia tik šiek tiek daugiau planavimo ir šiek tiek kitokio požiūrio į laiką. Maršrutai per Vokietiją, Skandinaviją, Austriją ir Prancūziją yra tikrai patogūs. Pietų Europa ir Rytų Europa dar turi spragų, bet jos mažėja kiekvienais metais.
Jei dar nesu bandęs keliauti elektromobiliu per kelias šalis – rekomenduočiau pradėti nuo trumpesnio maršruto, pavyzdžiui, Vilnius–Varšuva–Berlynas. Tai leidžia suprasti, kaip viskas veikia, nerizikuojant per daug. O po to – Skandinavija, Alpės, Viduržemio jūros pakrantė. Europos keliai laukia, ir elektromobilis jau tikrai yra tinkamas partneris tokiai kelionei.
