Kodėl apsauginė apranga nėra tik stilius
Motociklininkai dažnai susiduria su tuo pačiu klausimu iš draugų ar šeimos: „Ar tau tikrai reikia viso to ekipuotės?”. Atsakymas paprastas – taip, reikia. Bet ne todėl, kad taip sako taisyklės ar kad atrodysi „rimtai”. Reikia todėl, kad asfaltas neatleidžia klaidų, o žmogaus oda – tai ne apsauginis sluoksnis, kuris gali atlaikyti kontaktą su kelio danga 60 km/h greičiu.
Statistika kalba pati už save: dauguma motociklininkų traumų galėtų būti žymiai lengvesnės arba visai išvengtos, jei žmogus būtų vilkėjęs tinkamą aprangą. Tai nereiškia, kad reikia važiuoti apsivilkus kaip astronautas kiekvieną kartą, kai nori nuvažiuoti į parduotuvę. Bet suprasti, ką dėvėti ir kodėl – tai vienas svarbiausių dalykų, kurį motociklininkas gali padaryti dėl savęs.
Šiame straipsnyje kalbėsime ne apie tai, kaip atrodyti gerai (nors gera apranga dažnai ir gerai atrodo), o apie tai, kaip pasirinkti aprangą, kuri iš tikrųjų apsaugos, kai to labiausiai reikės.
Šalmas – pirmasis ir svarbiausias pasirinkimas
Pradėkime nuo to, kas svarbiausia. Šalmas – tai vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti gyvybę tiesiogine to žodžio prasme. Galvos trauma yra pagrindinė mirties priežastis motociklininkų eismo įvykiuose, ir čia nėra ką diskutuoti.
Šalmų tipų yra keletas, ir kiekvienas turi savo paskirtį:
- Pilno veido šalmas (full-face) – geriausias apsaugos lygis. Dengia visą galvą ir veidą, turi smakro apsaugą. Jei važiuojate reguliariai ir rimtai, tai yra geriausias pasirinkimas.
- Modulinis šalmas (flip-up) – kompromisas tarp pilno veido ir atviro šalmo. Smakro dalis pakelia aukštyn, kas patogu sustojus, bet apsaugos lygis šiek tiek mažesnis nei pilno veido.
- Atviras šalmas (open-face) – dengia viršugalvį ir šonus, bet veidas lieka neapsaugotas. Populiarus tarp skūterių vairuotojų ir miesto važiuotojų, bet smakro ir veido apsaugos nėra.
- Enduro/cross šalmas – skirtas bездорожje važiavimui, turi išsikišusią smakro dalį, bet nėra stiklo. Dažnai naudojamas kartu su apsauginiais akiniais.
Renkantis šalmą, pirmiausia žiūrėkite į sertifikatus. Europoje standartai yra ECE 22.06 (naujausias) arba ECE 22.05. Taip pat yra SHARP reitingų sistema iš Jungtinės Karalystės – labai naudinga, nes šalmai testuojami nepriklausomai ir gauna žvaigždučių įvertinimą. Penki žvaigždutės reiškia geriausią apsaugą.
Praktinis patarimas: šalmas turi tvirtai sėdėti ant galvos, bet nesugnybti. Kai jį užsidėjote, pabandykite pajudinti jį į šonus ir pirmyn-atgal. Jei galva juda kartu su šalmu – teisingas dydis. Jei šalmas juda atskirai nuo galvos – per didelis. Ir dar vienas dalykas – po kritimo šalmą reikia keisti, net jei išoriškai atrodo gerai. Vidinė apsauginė medžiaga (EPS putplastis) susispaudžia ir nebeatlieka savo funkcijos.
Motociklinė striukė: ne tik dėl vėjo
Motociklinė striukė – tai ne tik stilius ar apsauga nuo vėjo. Tinkama striukė turi apsauginius įdėklus ties pečiais, alkūnėmis ir nugaros srityje. Tai yra minimumas, kurį turėtumėte reikalauti iš bet kurios motociklinės striukės.
Medžiagų pasirinkimas iš esmės skirstosi į dvi kategorijas:
Oda – klasika ir vienas geriausių apsaugos materialų. Natūrali oda yra labai atspari trinčiai, gerai laiko formą ir ilgai tarnauja. Trūkumas – ji nėra vandeniui atspari (nebent specialiai apdorota), sunkesnė ir brangesnė. Tinka sportiniam ir gatvės važiavimui.
Tekstilė – šiuolaikiniai sintetiniai audiniai kaip Cordura, Ballistic Nylon ar panašūs. Lengvesni, dažnai turi integruotą apsaugą nuo lietaus, geriau vėdinami. Trūkumas – trinties atsparumas paprastai mažesnis nei odos. Tinka turistiniam važiavimui ir kasdieniam naudojimui.
Apsauginiai įdėklai – čia verta atkreipti ypatingą dėmesį. CE sertifikuoti įdėklai skirstomi į lygius: Level 1 ir Level 2. Level 2 yra geresnis. Nugaros apsauga ypač svarbi – daugelyje pigesnių striukių ji arba labai bazinė, arba jos visai nėra. Verta investuoti į atskirą nugaros apsaugą (back protector), jei striukė jos neturi arba ji žemos kokybės.
Dar vienas dalykas, kurį žmonės dažnai pamiršta – striukė turi gerai sėdėti. Per didelė striukė važiuojant pakils aukštyn ir neapsaugos ten, kur reikia. Per maža – varžys judesius. Kai bandotės striukę, atsisėskite į motociklinę poziciją (palinkę į priekį) ir patikrinkite, ar įdėklai yra tiksliai ties pečiais ir alkūnėmis.
Kelnės ir batai: apie ką dažniausiai pamirštama
Čia yra didžiausia problema. Dauguma motociklininkų, ypač pradedančiųjų, investuoja į šalmą ir striukę, o tada sėda ant motociklo su džinsais ir sportiniais batais. Tai – rimta klaida.
Kojos ir pėdos yra pirmosios, kurios liečia žemę kritimo metu. Džinsai, net ir „motocikliniai” džinsai be apsaugos, suplyšta per kelias sekundes kontakto su asfaltu. Paprastos kelnės – dar greičiau.
Motociklinės kelnės gali būti odinės arba tekstilinės, kaip ir striukės. Svarbiausia – apsauginiai įdėklai ties keliais ir klubais. Kai kurios kelnės taip pat turi nugaros apatinės dalies apsaugą. Ieškokite CE sertifikuotų įdėklų.
Patogus sprendimas miestui – motocikliniai džinsai su integruotu apsauginiu pamušalu. Jie atrodo kaip paprasti džinsai, bet viduje turi Kevlar ar panašią medžiagą ir apsauginius įdėklus. Tai kompromisas tarp stiliaus ir apsaugos.
Batai – čia taip pat negalima taupyti. Motocikliniai batai turi apsaugoti kulkšnis, pėdą ir pirštus. Yra keletas tipų:
- Sportiniai motocikliniai batai – maksimali apsauga, bet mažiau patogūs vaikščiojimui
- Turistiniai/adventure batai – geras balansas tarp apsaugos ir patogaus vaikščiojimo
- Miesto motocikliniai batai – atrodo kaip paprasti batai, bet turi apsauginius elementus
- Enduro batai – sunkūs, tvirti, skirti bездорожje važiavimui
Minimumas, ko reikia ieškoti: tvirtas kulkšnies palaikymas, apsauginis pirštų ir kulno plotas, nelipanti prie pėdos pakabos padėties. Sportiniai batai ar kedai – ne, net ir trumpam važiavimui.
Pirštinės: smulkmena, kuri nesmulkmena
Kritimo metu žmogaus instinktas – ištiesti rankas ir sulaikyti kritimą. Tai natūralu ir beveik neišvengiama. Todėl rankos ir riešai yra vieni dažniausiai traumuojamų kūno dalių. Motociklinės pirštinės yra privalumas, kurį dažnai nuvertina.
Pirštinės skirstomos pagal sezoną ir paskirtį:
Vasaros pirštinės – lengvos, gerai vėdinamos, dažnai su perforuota oda ar tinkleliu. Turi apsauginius įdėklus ties riešu ir pirštų sąnariais. Tinka šiltam orui.
Žiemos pirštinės – šiltesnės, vandeniui atsparios, dažnai storesnės. Apsaugos lygis paprastai geresnis dėl didesnio medžiagos kiekio. Trūkumas – mažesnis jautrumas valdymo elementams.
Sportinės pirštinės – maksimali apsauga, dažnai su kietais apsauginiais elementais ties riešu ir pirštais. Skirtos greitam važiavimui.
Renkantis pirštines, atkreipkite dėmesį į riešo apsaugą – tai kritiškai svarbu. Taip pat patikrinkite, ar pirštinės gerai dera su striukės rankogaliais – tarp jų neturi likti neapsaugotos odos juostos.
Praktinis patarimas: pirštinės turi sėdėti tvirtai, bet ne per ankštai. Jei pirštinė per laisva, ji gali nuslysti kritimo metu. Jei per ankšta – vargins rankas ir blogiau jausite valdymo elementus.
Apsauginiai liemeniai ir papildomos apsaugos priemonės
Tai sritis, kurią dauguma motociklininkų ignoruoja, bet profesionalūs vairuotojai ir rimti entuziastai žino jų vertę.
Nugaros apsauga (back protector) – jei jūsų striukė turi tik bazinį nugaros įdėklą arba jo visai nėra, verta įsigyti atskirą nugaros apsaugą. Ji dėvima po striuke arba yra integruota į specialų liemenį. CE Level 2 sertifikuota nugaros apsauga gali apsaugoti stuburą kritimo metu.
Krūtinės apsauga – mažiau populiari, bet labai naudinga. Apsaugo krūtinę, šonkaulius ir organus. Dažnai integruojama į specialius apsauginius liemenis.
Oro pagalvių liemeniai ir striukės – tai naujesnė technologija, kuri sparčiai populiarėja. Oro pagalvė aktyvuojama kritimo metu (arba mechaniškai per laidą, arba elektroniškai per jutiklius) ir per milisekundes apsupa kaklą, krūtinę ir nugarą. Kaina – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, bet apsaugos lygis – išskirtinis. Alpinestars, Dainese, Helite – pagrindiniai gamintojai šioje srityje.
Kelio ir blauzdų apsauga – svarbu enduro ir adventure vairuotojams, bet naudinga ir gatvės važiavimui. Atskirai dėvimos kelio apsaugos gali papildyti motociklines kelnes, kuriose įdėklai nėra pakankamai geri.
Kaip suderinti apsaugą su komfortu ir biudžetu
Čia daugelis susiduria su realybe – gera apsauginė apranga kainuoja. Pilnas komplektas iš kokybiškų prekių ženklų gali kainuoti kelis tūkstančius eurų. Bet yra keletas principų, kaip išleisti pinigus protingai.
Prioritetai: Jei biudžetas ribotas, pirmiausia investuokite į šalmą. Tai nėra vieta taupyti. Geras šalmas – 200-500 eurų ir daugiau. Tada – striukė su tinkamais įdėklais. Kelnės, batai ir pirštinės – taip pat svarbūs, bet šalmas visada pirmas.
Naudota apranga – čia reikia būti atsargiam. Naudotą šalmą pirkti nerekomenduojama, nes nežinote jo istorijos – gal jis jau buvo kritęs. Striukę, kelnes ar batus naudotus pirkti galima, jei jie vizualiai geros būklės ir apsauginiai įdėklai nepažeisti.
Prekių ženklai – yra daug gerų gamintojų. Alpinestars, Dainese, Rev’It, Klim, Shoei, Arai, AGV, Bell – tai patikimi vardai. Bet tai nereiškia, kad pigesnės alternatyvos yra blogos. Svarbiausia – sertifikatai ir faktinė apsauga, ne logotipas.
Sezoninis požiūris – jei važiuojate tik vasarą, jums nereikia žieminės aprangos. Bet jei važiuojate ištisus metus, verta turėti du komplektus arba universalią aprangą su keičiamais sluoksniais.
Dar vienas praktinis patarimas: nepirkite aprangos internetu, kol neišbandėte jos parduotuvėje. Dydžiai skiriasi priklausomai nuo gamintojo, o tinkamas sėdėjimas yra kritiškai svarbus. Išbandykite parduotuvėje, tada, jei norite, ieškokite geresnės kainos internete.
Kai asfaltas tampa geriausiu mokytoju – bet geriau to išvengti
Motociklizmas yra laisvė. Tai jausmas, kurį sunku paaiškinti tiems, kurie niekada nesėdėjo ant motociklo. Bet ši laisvė turi kainą – atsakomybę už savo saugumą.
Tinkama apsauginė apranga nekeičia jūsų važiavimo stiliaus ir neriboja malonumo. Ji tiesiog yra ten, kai jos reikia. O reikia jos dažnai netikėtai – ne tik kai važiuojate greitai ar rizikingai, bet ir kai kažkas kitas padaro klaidą, kai yra žvyras ant kelio, kai staiga pradeda lyti.
Trumpas apsauginės aprangos pasirinkimo planas: pradėkite nuo CE sertifikuoto šalmo (ECE 22.06 arba SHARP 4-5 žvaigždutės), tada rinkitės striukę su CE Level 2 pečių, alkūnių ir nugaros apsauga, nepamirškite kelnių su kelio ir klubo apsauga, investuokite į tinkamus motociklinius batus su kulkšnies apsauga ir užbaikite komplektą pirštinėmis su riešo apsauga. Tai nėra sudėtinga ir nereikalauja išleisti visų santaupų iš karto – galima rinktis palaipsniui, bet visada pradedant nuo šalmo.
Motociklas yra puikus. Kelias yra puikus. Bet grįžti namo sveikam – tai geriausia dalis kiekvieno važiavimo.
