Kodėl žiemos saugojimas iš tikrųjų svarbu
Daugelis motociklininkų galvoja, kad žiemos saugojimas – tai tiesiog pastumti mašiną į garažą ir užmiršti iki pavasario. Deja, taip galvojantys pavasarį dažnai susiduria su nemaloniais siurprizais: neužsiveda variklis, rūdys ant metalo, sutrūkinėjusios gumos arba visiškai išsikrovęs akumuliatorius. Motociklas – ne automobilis, jis daug jautriau reaguoja į ilgą neveiklumo laikotarpį, ypač jei prieš tai nebuvo tinkamai paruoštas.
Lietuvos klimatas šiuo atžvilgiu ypač klastingas. Drėgmė, temperatūros svyravimai tarp minuso ir pliuso, sūrymas ant kelių – visa tai daro savo. Net jei motociklas stovi garaže, drėgmė vis tiek patenka vidun, metalas pradeda rūdyti, o guma sensta greičiau nei tikitės. Tad žiemos paruošimas – tai investicija į kitą sezoną, o ne bereikalingas laiko gaišimas.
Gera žinia ta, kad visą šį procesą galima atlikti per vieną dieną, jei žinai ką darai. Ir nereikia būti mechaniku – dauguma darbų yra visiškai prieinami paprastam motociklininkui su baziniais įrankiais.
Pirmiausia – paskutinis važiavimas ir variklio paruošimas
Prieš statant motociklą žiemoti, rekomenduojama padaryti paskutinį trumpą važiavimą – bent 15-20 minučių, kad variklis gerai įšiltų iki darbinės temperatūros. Tai svarbu dėl kelių priežasčių: pirma, išgaruoja kondensatas iš variklio vidaus, antra, alyva pasiskirsto po visus mazgus ir paviršius, trečia – galite pastebėti bet kokias problemas, kol dar yra laiko jas spręsti.
Po šio važiavimo, kol variklis dar šiltas, būtinai pakeiskite alyvą ir filtrą. Tai vienas svarbiausių žiemos paruošimo žingsnių, kurį daugelis ignoruoja. Naudota alyva per sezoną surenka rūgštinius produktus, metalų dalelytes ir drėgmę – visa tai per žiemą gali pažeisti variklio vidų. Šviežia alyva apsaugos metalines dalis nuo korozijos visą žiemą.
Alyvos kiekis taip pat svarbus – patikrinkite pagal gamintojo rekomendacijas. Jei motociklas turi vandens aušinimo sistemą, patikrinkite ir aušinimo skysčio lygį bei jo apsaugą nuo šalčio. Lietuvoje rekomenduojama, kad aušinimo skystis atlaikytų bent iki -35°C, nes temperatūros gali būti netikėtai žemos.
Degalų sistema – čia klaidų daryti negalima
Degalų sistemos paruošimas žiemai – tai tema, kuri sukelia daugiausiai diskusijų tarp motociklininkų. Yra du pagrindiniai požiūriai, ir abu turi savo logikos.
Pirmas variantas – pilnas bakas: Pripilkite baką iki viršaus ir įpilkite degalų stabilizatoriaus (fuel stabilizer). Tai apsaugo nuo kondensato susidarymo bake ir neleidžia benzinui oksiduotis. Stabilizatorius maišomas su degalais pagal gamintojo nurodytas proporcijas, paprastai apie 30-50 ml produkto 10 litrų degalų. Po to užveskite variklį ir pavažiuokite ar bent palaikykite veikiantį kelias minutes, kad stabilizatorius patektų į visą degalų sistemą, įskaitant karbiuratorius ar įpurškimo sistemą.
Antras variantas – tuščias bakas: Visiškai ištuštinkite baką ir karbiuratorių (jei toks yra). Tai ypač aktualu senesnių motociklų savininkams. Šiuolaikiniai degalai su etanoliu labai greitai oksiduojasi ir palieka lipnius nuosėdas karbiuratoriaus kanaluose. Jei karbiuratorius žiemą stovės su senu benzinu – pavasarį tikėtinai teks jį valyti arba net remontuoti.
Asmeniškai rekomenduočiau pirmą variantą su stabilizatoriumi šiuolaikiniams motociklams su įpurškimo sistema, ir antrą variantą – senesniam technikui su karbiuratoriais. Jei naudojate stabilizatorių, įsitikinkite, kad produktas tikrai kokybiškas – pigūs analogai kartais daro daugiau žalos nei naudos.
Akumuliatorius – pavasario problemų šaltinis numeris vienas
Jei yra vienas dalykas, dėl kurio pavasarį motociklininkai labiausiai nusiminę – tai akumuliatorius. Žiemą, stovint šaltame garaže, akumuliatorius lėtai išsikrauna. Jei jis išsikrauna iki nulio – sulfitatuojasi, ir tada net įkrovimas nepadeda. Tokį akumuliatorių tenka keisti.
Geriausias sprendimas – išimti akumuliatorių ir laikyti šiltoje patalpoje, prijungtą prie išmaniojo kroviklio (vadinamo „trickle charger” arba „maintainer”). Tokie krovikliai, pavyzdžiui, CTEK ar Optimate serijos, automatiškai palaiko akumuliatorių pilnai įkrautą, neperkraudami jo. Kaina – nuo 30 iki 100 eurų, bet tai tikrai verta investicija, ypač jei akumuliatorius dar geras ir nenorėtumėte jo keisti.
Jei neturite galimybės laikyti akumuliatoriaus namuose, bent jau išimkite jį iš motociklo ir laikykite garaže, bet ne ant šalto betono grindų – padėkite ant medinio paviršiaus ar kartono. Kas mėnesį patikrinkite įkrovimo lygį ir prireikus pakraukite.
Prieš išimdami akumuliatorių, užsirašykite visus motociklo nustatymus, kurie gali būti prarasti – laikrodis, trip kompiuteris ir panašiai. Kai kuriuose motocikluose atjungus akumuliatorių gali prireikti iš naujo kalibruoti droselio padėties daviklį.
Padangos, stabdžiai ir pakaba – ką daryti su mechanika
Padangos žiemą kenčia labiau nei galvotumėte. Guma šaltyje kietėja ir trūkinėja, ypač jei motociklas stovi ant to paties taško visą žiemą. Idealiu atveju reikėtų pastatyti motociklą ant centrinės ar specialios stovelės taip, kad padangos neliestų žemės. Jei tokios galimybės nėra – bent kartą per mėnesį pasukite motociklą, kad padangos nesusiformuotų „plokščia vieta” kontakto taške.
Patikrinkite padangų slėgį – žiemą galima palikti rekomenduojamą arba šiek tiek padidintą slėgį. Šaltyje oras susitraukia, tad slėgis natūraliai kris. Jei pavasarį rasite padangas su mažu slėgiu – tai normalu, tiesiog papūskite iki normos.
Stabdžių sistema: patikrinkite skysčio lygį ir spalvą. Jei stabdžių skystis tamsus ar jau seniai nekeistas – geriau pakeiskite dabar, prieš žiemą. Stabdžių skystis yra higroskopiškas, tai reiškia, kad sugeria drėgmę iš oro. Per žiemą šis procesas tęsiasi, ir pavasarį galite turėti skystį su aukštu drėgmės kiekiu, kas blogina stabdžių efektyvumą.
Grandinė (jei motociklas su grandine) – gerai išvalykite ir sutepkite prieš žiemą. Naudokite kokybišką grandinės tepimosi priemonę, ne paprastą alyvą. Gerai suteptas grandinė per žiemą nerūdys ir pavasarį bus paruošta darbui.
Kėbulo apsauga nuo korozijos ir drėgmės
Čia prasideda tas darbas, kurį daugelis laiko nesvarbiu, bet kuris iš tikrųjų labai apsimoka. Gerai nuvalykite visą motociklą – pašalinkite visus purvo, druskos ir riebalų likučius. Purvas ir druska, palikti ant metalo, žiemą dirba kaip korozijos katalizatoriai.
Po valymo ir džiovinimo apdorokite metalines dalis. Chromo dalis galite apdoroti specialiu chromo poliravimo ir apsaugos priemone. Lakuotas dalis – vaško pagrindu apsaugine priemone. Ypatingą dėmesį skirkite sujungimams, varžtams ir vietoms, kur metalas susiliečia su metalu – ten korozija prasideda greičiausiai.
WD-40 arba panašūs produktai puikiai tinka trumpalaikei apsaugai, bet ilgalaikiam saugojimui geriau naudoti storesnius produktus – pavyzdžiui, Corrosion X, ACF-50 arba panašius aviacijos pramonėje naudojamus antikorozinius preparatus. ACF-50 ypač populiarus tarp motociklininkų – jis prasiskverbia į visas plyšius ir apsaugo metalą net ir drėgnoje aplinkoje.
Išmetimo sistema – čia dažnai pamirštama. Į išmetimo vamzdžio galą galite įkišti skudurėlį ar specialų kamštį, kad žiemą vidun nepatektų drėgmė ir vabzdžiai. Tik nepamirškite jo išimti pavasarį prieš užvedant!
Saugojimo vieta ir aplinkos sąlygos
Idealiausia saugojimo vieta – šiltas, sausas garažas su gera ventiliacija. Bet realybė tokia, kad ne visi turi tokią prabangą. Šaltas garažas yra daug geriau nei lauke, bet ir jis turi savo iššūkių – drėgmė, temperatūros svyravimai.
Jei garažas šaltas ir drėgnas – apsvarstykite drėgmės surinktuvo (dehumidifier) naudojimą, arba bent jau padėkite kelis drėgmę sugerančius maišelius (silica gel) šalia motociklo. Tai pigus, bet efektyvus sprendimas.
Motociklo uždengimas – taip, bet ne bet kuo. Naudokite specialų motociklo uždangalą, pagamintą iš kvėpuojančios medžiagos. Neuždenginėkite plastikine plėvele – ji sukuria šiltnamio efektą, kaupiasi kondensatas ir korozija vystosi dar greičiau. Geras uždangalas apsaugo nuo dulkių, bet leidžia drėgmei išgaruoti.
Jei motociklą saugote lauke (labai nerekomenduojama, bet kartais neišvengiama) – investuokite į kokybišką vandeniui atsparų uždangalą su tvirtinimo dirželiais, kad vėjas jo nenuneštų. Taip pat apsaugokite motociklą nuo vagysčių – papildomos grandinės ar diskų spynos žiemą yra labai rekomenduojamos, nes vagys žino, kad motociklai žiemą dažnai paliekami be priežiūros.
Pavasaris prasideda žiemą – kaip pasitikti naują sezoną be stresų
Jei viską padarėte teisingai, pavasarį motociklo paleidimas turėtų būti malonumas, o ne kančia. Bet net ir gerai paruoštą motociklą reikia tinkamai „pažadinti” po žiemos miego.
Pirmiausia – vizualinė apžiūra. Patikrinkite, ar neatsirado rūdžių, ar nėra skysčių nuotėkių, ar padangos atrodo normaliai. Patikrinkite visų skysčių lygius – alyvos, aušinimo skysčio, stabdžių skysčio. Jei žiemą laikėte akumuliatorių atskirai – sumontuokite jį atgal ir patikrinkite įkrovimo lygį.
Pirmą kartą užvedant – neduokite didelių apsuktų iš karto. Leiskite varikliui įšilti lėtai, pirmomis minutėmis važiuokite ramiai. Alyva turi pasiskirsyti po visus mazgus, guma turi įšilti iki darbinės temperatūros.
Pirmasis pavasarinis važiavimas – tai ne laikas rodyti herojizmą. Padangos po žiemos gali būti kietesnės, stabdžiai gali reikalauti kelių paspaudimų, kol „atsibus”. Pirmą savaitę važiuokite atsargiau nei įprastai, leiskite sau ir motociklui prisiminti vienas kitą.
Žiemos paruošimas – tai ne tik techninė procedūra, tai savotiškas rūpestis savo technika ir pagarba tam, ką turi. Motociklas, kuris gerai prižiūrimas, tarnauja ilgiau, kainuoja mažiau remontui ir, svarbiausia, yra saugesnis kelyje. Kelios valandos rudenį gali sutaupyti kelias dienas ir nemažą sumą pinigų pavasarį – ir tai tikrai verta.
