Kodėl ši tema vis dar sukelia ginčus tarp vairuotojų
Kiekvienas, kas bent kartą stovėjo eilėje prie automatinės plovyklos ir galvojo – gal geriau rankinė? – žino tą keistą abejonę. Automobilių plovimas atrodo kaip visiškai paprastas dalykas, bet kai pradedi gilintis, paaiškėja, kad čia yra daugiau niuansų nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Vieni prisiekia tik rankiniu plovimu, kiti sako, kad automatinė plovykla – laiko taupymo stebuklas ir viskas. Tiesa, kaip dažniausiai būna, yra kažkur per vidurį, bet ne visai ten, kur tikitės.
Šiame straipsnyje pabandysime išnagrinėti abu variantus be fanatiško šališkumo – kalbėsime apie dažas, apie kainą, apie laiką, apie tai, kas iš tikrųjų geriau tam tikrais metų laikais ar tam tikroms situacijoms. Jei turite senesnį automobilį su jau nublukusia ar subraižyta danga, šis tekstas jums ypač aktualus.
Kaip veikia automatinės plovyklos ir ko jos iš tikrųjų nedaro
Automatinės plovyklos yra kelių tipų. Dažniausiai Lietuvoje sutinkamos tunelinio tipo plovyklos, kur automobilis juda per plovimo zoną ant bėgių arba stumiamas transporteriu. Kitas variantas – portalinės plovyklos, kur automobilis stovi vietoje, o plovimo įrenginys juda aplink jį. Abi sistemos naudoja šepečius arba tekstilės juosteles, vandeniu ir chemija purškia automobilį, tada džiovina oru.
Skamba paprastai. Bet štai kur prasideda problemos:
- Šepečiai ir tekstilės juosteles kaupia nešvarumus iš ankstesnių automobilių. Net jei plovykla tvarkingai prižiūrima, mikroskopinės dalelės lieka ir gali braižyti jūsų automobilio dažus.
- Automatinė plovykla nepasiekia visų vietų – ratų arkų gilumų, slenkstinių profilių, vidinių durų kampų. Ten purvas lieka.
- Džiovinimo sistema dažnai palieka vandens dėmes, ypač ant tamsių automobilių.
- Antenos, spoileriai, išoriniai veidrodžiai su sudėtingomis formomis – visa tai gali nukentėti nuo mechaninio kontakto.
Tai nereiškia, kad automatinės plovyklos yra blogos. Tiesiog reikia žinoti, ko iš jų tikėtis. Greitam, paviršiniam valymui – puikiai tinka. Kasdieniam naudojimui žiemą, kai reikia nuplauti druską – labai praktiškas sprendimas. Bet jei tikitės, kad automobilis atrodys kaip po detalaus valymo – nusivilsite.
Rankinis plovimas – menas ar tiesiog daugiau darbo
Rankinis plovimas, atliktas teisingai, yra nepalyginamai geresnis dažų apsaugos požiūriu. Bet čia yra vienas labai svarbus žodis – teisingai. Dauguma žmonių, plaunančių automobilį rankomis, daro tai neteisingai ir iš tikrųjų braižo dažus labiau nei automatinė plovykla.
Ką reiškia teisingai plauti rankomis? Štai pagrindiniai principai, kurių laikosi tie, kas rimtai žiūri į automobilio dažų priežiūrą:
- Dviejų kibirų metodas – vienas kibiras su muilo tirpalu, kitas su švariu vandeniu. Kempinę ar plovimo pirštinę po kiekvieno judesio skalauji švaraus vandens kibire, tada vėl merkiama į muilo tirpalą. Taip nešvarumai neperkeliami atgal ant automobilio.
- Išankstinis nuplovimas – prieš liečiant automobilio paviršių bet kokiu įrankiu, reikia jį gerai nupurkšti vandeniu po slėgiu. Tai pašalina stambius nešvarumus, kurie braižytų dažus.
- Plovimas iš viršaus į apačią – pradedama nuo stogo, baigiant slenkstinėmis dalimis ir ratų arkomis, kurios yra pačios nešvarčiausios.
- Atskiri įrankiai ratų arkoms – ratų arkas ir ratus reikia plauti atskira kempine ar šepečiu, nes ten kaupiasi stabdžių dulkės ir smulkūs akmenėliai, kurie akimirksniu subraižys dažus, jei ta pačia kempine pereisite per durų skydą.
Jei laikotės šių taisyklių, rankinis plovimas yra aiškiai pranašesnis. Jei plaunate kaip dauguma – šlapia kempine iš kibiro, kuriame jau plūduriuoja purvas – geriau eikite į automatinę plovyklą. Rezultatas bus panašus, o laiko sutaupysite.
Žiema – automatinės plovyklos triumfo sezonas
Lietuvos žiema automobiliui yra tikras išbandymas. Druskos mišiniai, kuriuos barstome ant kelių, yra efektyvūs kovoje su ledu, bet automobilio metalui jie – tikras nuodas. Druska skatina koroziją, ir ji veikia ne tik matomose vietose, bet ir slaptose – po grindų danga, slenksčiuose, rėmo profiliuose.
Žiemą automobilį reikia plauti dažniau nei vasarą. Ir čia automatinė plovykla turi aiškų pranašumą – greitis ir prieinamumas. Kai lauke minus dešimt, niekas nenori stovėti su žarna ir kempine. Automatinė plovykla per dešimt minučių nuplauna druskos nuosėdas, ir tai yra svarbiausia.
Keletas žieminių patarimų:
- Plaukite automobilį bent kartą per savaitę, jei reguliariai važinėjate druskuotais keliais.
- Ypatingą dėmesį skirkite ratų arkoms ir apatinei kėbulo daliai – ten druska kaupiasi labiausiai.
- Rinkitės plovyklas, kurios siūlo apatinės dalies plovimą – ne visos tai daro, bet tai labai svarbi paslauga.
- Po plovimo žiemą atverkite duris ir bagažinę, kad išdžiūtų tarpai – ten kaupiasi drėgmė ir gali susidaryti ledo kamščiai.
- Jei temperatūra kris žemiau nulio po plovimo, venkite plauti – vanduo užšals spynose, tarpuose ir sukels problemų.
Vasarą situacija kitokia. Nėra skubos, nėra druskos grėsmės, galima skirti laiko kokybiškam rankiniam plovimui. Ir vasarą rankinis plovimas tikrai apsimoka – galima atlikti pilną valymo ciklą, uždėti vašką ar keramiką, sutvarkyti saloną.
Dažų braižymai – kas iš tikrųjų kaltas
Tai turbūt labiausiai diskutuojama tema tarp automobilių entuziastų. Automatinės plovyklos braižo dažus – tai tiesa. Bet rankinis plovimas, atliktas neteisingai, braižo juos lygiai taip pat arba dar labiau. Ir čia daugelis žmonių daro klaidą – mato smulkius braižymus ant automobilio ir kaltina plovyklą, nors iš tikrųjų patys juos padarė.
Smulkūs braižymai, kuriuos matote tam tikru kampu į saulę, vadinami „swirl marks” – sūkuriniai braižymai. Jie atsiranda, kai abrazyvios dalelės (purvas, smėlis, net dulkės) yra trinamos į dažų paviršių. Tai gali nutikti:
- Automatinėje plovykloje su nešvariais šepečiais
- Rankinio plovimo metu su nešvaria kempine
- Džiovinant automobilį grubiu rankšluosčiu
- Net valant automobilį sausu audiniu nuo dulkių
Šiuolaikinės automatinės plovyklos, ypač aukštesnės klasės, naudoja minkštas tekstilės juosteles vietoj tradicinių šepečių, ir jos braižo žymiai mažiau. Jei renkate automatinę plovyklą, ieškokite tokių, kurios reklamuoja „soft touch” arba „cloth wash” technologiją.
Beje, bekontaktės plovyklos – kur automobilis plaunamas tik chemija ir vandeniu po slėgiu, be jokio fizinio kontakto – yra geriausias variantas dažų apsaugos požiūriu. Bet jos turi savo trūkumą: chemija turi būti stipresnė, kad pašalintų nešvarumus be mechaninio poveikio, o tai ilgainiui gali paveikti vašką ar keramiką, kuria padengtas automobilis.
Kaina ir laikas – skaičiuojame realiai
Pažiūrėkime į ekonominę pusę, nes daugeliui tai yra svarbus argumentas. Automatinė plovykla Lietuvoje kainuoja nuo 5 iki 20 eurų, priklausomai nuo programos ir plovyklos lygio. Rankinis plovimas profesionalioje plovykloje – nuo 15 iki 40 eurų ir daugiau. Plovimas namuose – vandens ir chemijos kaina, bet reikia turėti įrangą.
Jei skaičiuojate tik pinigus, automatinė plovykla laimi. Bet jei skaičiuojate ilgalaikę automobilio vertę ir dažų būklę, skaičiai pasikeičia. Automobilis su gerai prižiūrėtais dažais, be braižymų ir oksidacijos, parduodamas už žymiai didesnę kainą. Polirolis, kurio prireiks pašalinti braižymus po metų automatinės plovyklos naudojimo, gali kainuoti 50-150 eurų pas profesionalą.
Laiko atžvilgiu automatinė plovykla laimi absoliučiai – 10-15 minučių prieš 45-90 minučių rankiniam plovimui. Bet čia vėl reikia klausti – koks jūsų tikslas? Jei tiesiog norite, kad automobilis atrodytų švariai ir nepūtų nuo druskos, automatinė plovykla puikiai tinka. Jei rūpinatės dažų ilgaamžiškumu ir automobilio estetika – laikas rankiniam plovimui yra investicija.
Specialios situacijos, kai vienas variantas aiškiai geresnis
Yra situacijų, kai pasirinkimas tampa akivaizdus, ir čia pateikiame konkrečias rekomendacijas:
Rinkitės automatinę plovyklą, jei:
- Automobilis stipriai nešvarus po kelionės gruntkeliais ar žiemos sąlygomis – pirmiausia reikia pašalinti stambius nešvarumus
- Neturite laiko ar sąlygų rankiniam plovimui
- Automobilis yra darbo priemonė ir estetika nėra prioritetas
- Reikia greito, reguliaraus druskos pašalinimo žiemą
- Automobilis jau turi daug braižymų ir dažų būklė nėra ideali – tada automatinė plovykla nepadarys žymiai daugiau žalos
Rinkitės rankinį plovimą, jei:
- Automobilis naujas arba turi puikios būklės dažus, kuriuos norite išsaugoti
- Automobilis padengtas keramika ar aukštos kokybės vašku – automatinė plovykla gali pažeisti apsauginį sluoksnį
- Planuojate poliroli ar kitas dažų priežiūros procedūras – rankinis plovimas yra privaloma pirmoji žingsnis
- Automobilis yra klasikinis ar kolekcionuojamas – čia kompromisų nėra
- Turite laiko ir mėgstate rūpintis savo automobiliu – tai gali būti ir malonus laisvalaikio užsiėmimas
Yra ir trečias kelias, kurį naudoja daugelis protingų automobilininkų – kombinuotas metodas. Žiemą – automatinė plovykla reguliariai, vasarą – rankinis plovimas kartą per mėnesį su pilnu valymo ciklu. Toks požiūris subalansuoja praktiškumą ir rūpestį automobilio būkle.
Taigi, ką rinktis – ir kodėl atsakymas priklauso tik nuo jūsų
Nėra universalaus atsakymo, kuris tiktų visiems. Tas, kas važinėja senu, jau nublukusiu automobiliu ir tiesiog nori, kad jis atrodytų švariai – automatinė plovykla yra puikus pasirinkimas. Tas, kas turi naują automobilį ir nori jį išlaikyti kuo geresnės būklės kuo ilgiau – rankinis plovimas, atliktas teisingai, yra vienintelis rimtas variantas.
Svarbiausia, ką galima pasiimti iš šio straipsnio – tai supratimas, kad abu metodai turi savo vietą ir abu gali būti daromi gerai arba blogai. Automatinė plovykla, kuri naudoja šviežią chemiją, švariai prižiūrimus šepečius ir siūlo apatinės dalies plovimą, yra žymiai geresnė nei rankinis plovimas su nešvaria kempine ir kibiru purvino vandens.
Jei norite konkretaus patarimo – investuokite į gerą rankinio plovimo įrangą: kokybišką plovimo pirštinę iš mikropluošto, du kibirus, pH neutralų automobilinį šampūną ir mikropluošto rankšluosčius džiovinimui. Tai kainuos apie 30-50 eurų ir tarnaus ilgai. Tokia investicija leis jums namuose plauti automobilį geriau nei dauguma profesionalių plovyklų, ir jūsų dažai jums už tai padėkos po penkerių metų, kai parduosite automobilį už gerą kainą.
O žiemą – nesigėdykite automatinės plovyklos. Druska yra rimtesnis priešas nei šepečiai, ir greitas savaitinis nuplovimas yra daug vertingesnis nei tobulas metodas, bet retai.
