Vasara, saulė, dviratis ant automobilio stogo ar gale – klasikinis vaizdas, kurį matome kiekviename kelyje. Bet ar visi tie, kurie veža dviračius, žino, ką daro? Praktika rodo, kad ne. Dviračiai krenta nuo automobilių, braižo lakštą, blokuoja numerio lentelę arba tiesiog kabo taip, kad kelia pavojų aplinkiniams. Šiame straipsnyje – viskas, ką reikia žinoti apie dviračių vežimą automobiliu: nuo laikiklių pasirinkimo iki teisinių niuansų, kurie gali kainuoti baudą.
Kokius laikiklių tipus apskritai galima rinktis
Rinka siūlo tris pagrindines kategorijas, ir kiekviena turi savo logiką. Pirmiausia – bagažinės ant stogo. Tai klasika, kuri tinka beveik visiems automobiliams, ypač jei jau turite stogo bagažinę. Dviračiai dedami horizontaliai arba vertikaliai, priklausomai nuo laikiklių tipo. Privalumas – automobilio galas lieka laisvas, numerio lentelė matoma, o bagažinė gali tarnauti ir kitoms reikmėms. Trūkumas – aukštis. Važiuodami su dviračiais ant stogo turite nuolat galvoti apie žemesnius viadukus, požeminius garažus ir parkavimo aikšteles su aukščio apribojimais. Be to, degalų sąnaudos išauga juntamai.
Antra kategorija – laikikliai ant bagažinės dangčio arba ant kėbulo galo. Šie tvirtinami prie automobilio galo per specialias dirželių sistemas arba kablių mechanizmus. Populiarūs dėl kainos ir patogumo – sumontuoti ir nuimti galima per kelias minutes. Tačiau čia prasideda problemos su numerio lentele, apie kurias kalbėsime vėliau. Taip pat reikia atidžiai stebėti, ar laikikliai nepažeidžia kėbulo dažų – minkštos apsauginės pagalvėlės ilgainiui susidėvi ir metalas pradeda liesti metalą.
Trečia kategorija – laikikliai ant priekabos kablio (towbar mount). Tai bene patikimiausias ir stabiliausias variantas. Tvirtinamas prie vilkimo kablio, todėl konstrukcija nekruta, dviračiai nejuda. Gali vežti du, tris, kartais net keturis dviračius. Minusas – reikia turėti vilkimo kablį, o tai papildoma investicija, jei jo dar neturite. Taip pat svarbu patikrinti, ar jūsų automobilio vilkimo kablio apkrova leidžia tokį naudojimą.
Kaip teisingai sumontuoti laikiklį ir pritvirtinti dviratį
Čia daugelis daro klaidas, nes atrodo, kad viskas paprasta – užkabino, priveržė ir važiuoji. Bet velnias slypi detalėse.
Jei naudojate stogo laikiklį, pirmiausia įsitikinkite, kad stogo bagažinė tvirtai pritvirtinta prie automobilio. Patikrinkite visus keturis tvirtinimo taškus. Dviratį dedant ant stogo, rekomenduojama nuimti priekinį ratą – taip sumažinamas aukštis ir aerodinaminė varža. Ratą galima dėti į specialų maišą arba tiesiog į bagažinę. Rėmas turi remtis į specialias apsaugines atramėles, o ne tiesiogiai į metalą. Pritvirtinkite dviratį bent dviejose vietose – prie rėmo ir prie vieno iš ratų. Prieš išvažiuodami pabandykite papurtinti – jei dviraitis juda, dar kartą priveržkite.
Su galo laikikliais situacija sudėtingesnė. Dirželiai turi būti priveržti, bet ne per stipriai – per didelis spaudimas gali deformuoti dviračio rėmą, ypač jei jis aliuminis ar anglies pluošto. Kryžminiai dirželiai, kurie eina per automobilio bagažinės dangtį, turi būti subalansuoti – vienodas įtempimas iš abiejų pusių. Dviračiai neturi liesti vienas kito – tarp jų reikia uždėti apsaugines putplasčio ar audinio juostas. Vairas paprastai pasukamas į šoną, kad dviračiai tilptų kompaktiškiau, bet įsitikinkite, kad jis pritvirtintas ir nesisuka vėjo.
Su kablio laikikliu viskas paprasčiau – konstrukcija stabili, bet vis tiek reikia patikrinti, ar dviračiai pritvirtinti prie laikiklių rėmo, o ne tik laikosi savo svoriu. Dauguma kablio laikiklių turi papildomus dirželius ar spaustukes, kurie fiksuoja kiekvieną dviratį atskirai.
Numerio lentelė – dažniausia problema ir kaip ją išspręsti
Tai turbūt labiausiai ignoruojamas aspektas. Lietuvos kelių eismo taisyklės reikalauja, kad automobilio valstybinis numeris būtų matomas ir neužstojamas. Kai dviračiai kabo ant galo, jie labai dažnai dengia numerio lentelę. Ir čia prasideda baudos.
Sprendimų yra keletas. Pirmas ir paprasčiausias – papildoma numerio lentelės laikiklis, kuris tvirtinamas prie dviračių laikiklių ir leidžia perkelti numerio lentelę žemiau arba į šoną. Tokie laikikliai kainuoja nuo keliolikos iki keliasdešimt eurų ir randami bet kurioje automobilių prekių parduotuvėje. Svarbu, kad papildoma lentelė būtų originali – ne kopija, ne nuotrauka, o tikra valstybinė lentelė. Kai kurie vairuotojai bando kabinti laminuotą kopiją – tai nelegalu.
Antras klausimas – galiniai žibintai. Jei dviračiai užstoja stabdymo, posūkio ar rūko žibintus, tai jau rimtesnis pažeidimas. Tokiu atveju reikalinga papildoma žibintų plokštė, kuri jungiama prie automobilio elektros sistemos. Tokios plokštės parduodamos komplekte su jungtimi – paprastai 7 kontaktų, standartinė europietiška. Jas galima prijungti prie vilkimo kablio jungties arba per atskirą adapterį.
Praktinis patarimas: prieš ilgą kelionę paprašykite kito žmogaus stovėti už automobilio ir patikrinkite, ar matomi visi žibintai – stabdymo, posūkio, atbulinės eigos, rūko. Paspaudžiant stabdžius, įjungiant posūkius – viskas turi veikti. Tai užtrunka penkias minutes, bet gali išgelbėti nuo baudos arba, svarbiau, nuo avarijos.
Ką sako Lietuvos taisyklės ir kokios baudos gresia
Lietuvoje dviračių vežimas automobiliu reglamentuojamas kelių eismo taisyklėmis ir techninės apžiūros reikalavimais. Pagrindiniai punktai, kuriuos reikia žinoti:
Krovinys negali išsikišti daugiau nei 1 metras už automobilio galo. Dviračiai ant galo laikiklių paprastai šio reikalavimo neviršija, bet jei vežate didelį kalnų dviratį su ilgu rėmu, verta pamatuoti. Jei krovinio ilgis viršija normą, reikia raudono ženklo ar atšvaito gale.
Krovinys negali viršyti automobilio pločio daugiau nei 40 cm iš kiekvienos pusės. Tai aktualu tiems, kurie veža dviračius ant stogo ir jie išsikiša į šonus.
Numerio lentelė turi būti matoma – tai jau minėjome, bet verta pakartoti. Policija šiuo klausimu yra griežta, ypač vasaros sezono metu.
Apkrovos ribos – tai dažnai pamirštamas aspektas. Kiekvienas automobilis turi maksimalią leistinąją apkrovą (GVWR – Gross Vehicle Weight Rating). Jei vežate tris sunkius kalnų dviračius ir dar pilną bagažinę daiktų, teoriškai galite viršyti leidžiamą apkrovą. Praktiškai tai retai tikrinama, bet techniškai yra pažeidimas.
Baudos už pažeidimus svyruoja nuo 30 iki 150 eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Rimtesniais atvejais – jei dviračiai kelia pavojų eismui – galima tikėtis ir didesnių sankcijų.
Elektriniai dviračiai – atskira istorija
Elektriniai dviračiai tampa vis populiaresni, ir jų vežimas turi savų niuansų. Pirmiausia – svoris. Vidutinis elektrinis dviratis sveria 20-30 kg, kai paprastas dviratis – 10-15 kg. Tai reiškia, kad du elektriniai dviračiai ant galo laikiklių – jau 50-60 kg. Reikia patikrinti, ar laikiklis ir vilkimo kablis tokią apkrovą atlaikys. Dauguma standartinių galo laikiklių turi 30-50 kg apkrovos ribą – tai gali nepakakti.
Antras niuansas – baterija. Ilgų kelionių metu, ypač vasarą, baterija neturėtų būti palikta tiesioginėje saulės šviesoje ilgą laiką. Aukšta temperatūra greitina baterijos degradaciją. Jei galite, nuimkite bateriją ir dėkite į automobilio saloną ar bagažinę. Taip pat baterija neturėtų būti visiškai išsikrovusi ilgo sandėliavimo metu – optimali sandėliavimo įkrova yra apie 50-60 procentų.
Trečias dalykas – draudimas. Kai kurios draudimo kompanijos turi specifines sąlygas dėl brangių dviračių vežimo. Jei jūsų elektrinis dviratis kainuoja 2000 eurų ar daugiau, verta patikrinti, ar jis apdraustas vežimo metu. Kai kurie kasko draudimai tai apima, kiti – ne.
Ilgos kelionės specifika – ko nepamiršti
Trumpas reisas į mišką ir ilga kelionė per kelis šimtus kilometrų – skirtingi dalykai. Ilgoms kelionėms reikia papildomų atsargumo priemonių.
Stabdykite ir tikrinkite kas 100-150 km. Vibracija kelyje atpalaiduoja net gerai priveržtus dirželius. Tai nėra paranojos reikalas – tai praktika, kurią rekomenduoja patys laikiklių gamintojai. Dviračiai gali pradėti judėti, dirželiai – atsilaisvinti, o to pastebėti iš vairuotojo vietos neįmanoma.
Apsaugokite dviratį nuo vagystės. Ant stogo esantys dviračiai yra gana saugūs, bet galo laikikliai – ne. Stovėdami degalinėje ar restorane, dviračiai lieka be priežiūros. Paprastas sprendimas – grandinėlė ar kabelio spyna, kuri sujungia abu dviračius tarpusavyje ir su laikikliu. Tai ne absoliuti apsauga, bet atbaido oportunistinius vagis.
Degalų sąnaudos – tai reikia tiesiog priimti kaip faktą. Su dviračiais ant stogo galite tikėtis 10-20 procentų didesnio degalų sunaudojimo, priklausomai nuo greičio ir dviračių skaičiaus. Galo laikikliai šiuo atžvilgiu yra geresni – aerodinaminė varža mažesnė. Jei planuojate ilgą kelionę, tai verta įskaičiuoti į biudžetą.
Aukštis – jei vežate dviračius ant stogo, užsirašykite arba įsiminkite bendrą automobilio aukštį su dviračiais. Standartinis automobilis su dviračiais ant stogo gali siekti 2,2-2,5 metro. Daugelio miestų požeminiai garažai ir kai kurie viadukai turi 2,0-2,1 metro apribojimą. Tai rimta problema, apie kurią žmonės pamiršta ir baigiasi tuo, kad dviratis nulaužia garažo angos viršų.
Kaip išsirinkti laikiklį – praktinis vadovas pirkėjui
Rinkoje yra daugybė prekių ženklų – nuo pigių kinų gamintojų iki tokių patikimų vardų kaip Thule, Yakima, Tern, RockBros. Skirtumas ne tik kainoje, bet ir saugume bei patvarume.
Pigūs laikikliai iki 50 eurų – tinka retam naudojimui, trumpoms kelionėms, lengviems dviračiams. Konstrukcija paprastai mažiau tiksli, dirželiai greičiau susidėvi, plastikinės dalys lūžta. Jei vežate dviračius kartą per metus į vasarnamį – galbūt pakaks. Jei planuojate reguliarų naudojimą – investicija į geresnį laikiklį atsipirks.
Vidutinės klasės laikikliai 50-150 eurų – geras balansas tarp kainos ir kokybės. Dauguma žinomų antrinių prekių ženklų patenka į šią kategoriją. Metalinė konstrukcija, geresnės dirželių sistemos, dažnai su papildoma numerio lentelės laikiklio galimybe.
Premium laikikliai nuo 150 eurų – Thule, Yakima ir panašūs. Tiksliai pagaminti, lengvai montuojami, dažnai su apsauga nuo vagystės (užrakinami prie automobilio). Jei turite brangius dviračius ir dažnai keliaujate, tai logiška investicija. Thule kablio laikikliai, pavyzdžiui, leidžia atidaryti bagažinę net su pritvirtintais dviračiais – labai patogi detalė ilgose kelionėse.
Prieš pirkdami patikrinkite keletą dalykų: ar laikiklis suderinamas su jūsų automobilio modeliu (ypač svarbu galo laikiklių atveju), kokia maksimali apkrova, ar komplekte yra numerio lentelės laikiklis, ar yra galimybė užrakinti. Dauguma gamintojų turi suderinamumo tikrinimo įrankius savo svetainėse – įvedate automobilio markę, modelį, metus ir sistema parodo, kokie laikikliai tinka.
Kai dviračiai tampa kelionės dalimi, o ne tik kroviniu
Visas šis techninis žinojimas – laikikliai, dirželiai, baudos, aukščiai – gali atrodyti kaip biurokratinis košmaras. Bet iš tikrųjų tai tiesiog vienkartinis mokymosi procesas. Pirmą kartą montuojant laikiklį ir tvirtinant dviratį užtrunka ilgiau, antrą – perpus mažiau, trečią – tai jau automatizmas.
Svarbiausia suprasti, kad dviratis ant automobilio – tai ne tik krovinys, bet ir potencialus pavojus kitiems eismo dalyviams. Dviratis, nukritęs nuo automobilio važiuojant 100 km/h greičiu, gali sukelti rimtą avariją. Tai ne teorija – tai nutinka. Todėl kiekvienas patikrinimas, kiekvienas papildomas dirželis, kiekvienas sustojimas patikrinti – tai ne paranoja, o elementari atsakomybė.
Praktiškai kalbant: išsirinkite laikiklį pagal savo poreikius ir biudžetą, išmokite jį teisingai montuoti (dauguma gamintojų turi vaizdo instrukcijas), įsitikinkite, kad numerio lentelė matoma ir žibintai veikia, ir pirmą kartą važiuokite trumpesnę trasą – tarsi bandomąjį reisą. Jei viskas gerai – galite drąsiai leistis į ilgesnes keliones. Dviratis ant automobilio galo ar stogo – tai laisvė pasiekti tolimesnes trasas, kalnų takus ar pajūrio kelius, kurie kitaip liktų nepasiekiami. Verta šiek tiek pastangų, kad ta laisvė būtų ir saugi.
