Kaip apskritai patenki į Islandiją automobiliu?
Pirmiausia reikia išsiaiškinti vieną esminį dalyką – Islandija yra sala. Tai reiškia, kad tiesiog sėsti į automobilį ir važiuoti negalima. Tačiau tai nereiškia, kad kelionė automobiliu neįmanoma. Priešingai – tai vienas geriausių būdų pamatyti šią šalį tikrai, o ne per autobuso langą pagal griežtą turo grafiką.
Automobilį į Islandiją galima nugabenti keltu. Pagrindinė linija, kuria naudojasi dauguma europiečių, yra Smyril Line – danų laivybos kompanija, plaukianti iš Hirtshals (Danija) per Tórshavn (Farerų salos) iki Seyðisfjörður (Islandija). Kelionė trunka apie 2–3 dienas, priklausomai nuo to, ar sustoji Farerų salose. Ir čia prasideda nuotykis – dar net nepasiekus Islandijos.
Kitas variantas – skristi lėktuvu ir automobilį išsinuomoti vietoje. Tai paprasčiau logistiškai, bet prarandi tą kelionės jausmą, kai pats vairuoji nuo namų iki tikslo. Jei esi iš Lietuvos ar kitos Baltijos šalies, keltas yra visiškai realus pasirinkimas – ypač jei planuoji ilgesnę kelionę ir nori turėti savo automobilį su savo daiktais, savo muzika ir savo tempu.
Svarbu žinoti: Smyril Line keltas plaukia tik kartą per savaitę, todėl datų planavimas yra labai svarbus. Bilietai, ypač vasarą, išsiperka greitai. Rekomenduoju rezervuoti bent 3–4 mėnesius iš anksto, jei planuoji lipti su automobiliu.
Koks automobilis tinka Islandijai ir ką reikia žinoti prieš važiuojant
Čia daugelis daro klaidą – atvažiuoja su žemu sedanu ir tada stovi prie F-kelių ženklo, žiūrėdami į dulkėtą gravel taką ir galvodami, ką dabar daryti. Islandijoje yra dvi kategorijos kelių: paprastieji ir F-keliai (Fjallvegur). F-keliai – tai kalnų keliai, kurie oficialiai leidžiami tik visureigiais. Ir tai nėra formalumas.
F-keliai dažnai apima upių brastas – tikras, gyvų upių brastas, kur reikia važiuoti per vandenį. Kai kurios brastos yra seklios ir nesudėtingos, kitos gali būti pavojingos net ir dideliam visureigiui. Jei važiuoji įprastu automobiliu ir bandai kirsti brastą – tai gali baigtis labai blogai, ir draudimas tokiu atveju neveikia.
Taigi, jei planuoji važiuoti tik pagal žiedinį kelią (Ring Road arba Route 1), pakaks ir paprastesnio automobilio su aukštesniu klirensu – pavyzdžiui, Toyota RAV4, Dacia Duster, Subaru Forester ar panašaus. Tačiau jei nori leistis į Highlands regioną, į Landmannalaugar, Þórsmörk ar Kerlingarfjöll – reikia tikro 4×4 su aukštu klirensu ir, idealiu atveju, su vairuotojo, kuris žino, ką daro.
Praktinis patarimas: visada tikrink kelių būklę svetainėje road.is. Tai oficiali Islandijos kelių administracijos platforma, kur realiu laiku matai, kurie keliai atidaryti, kurie uždaryti, kur yra ledo, kur pūga. Islandijoje oras keičiasi taip greitai, kad rytinis planavimas vakare gali būti visiškai neaktualus.
Ring Road – žiedinis kelias kaip kelionės stuburas
Route 1, arba Hringvegur, yra 1332 kilometrų ilgio kelias, apjuosiantis visą Islandiją. Tai tarsi šalies stuburas – nuo jo šakojasi visi kiti keliai, ir jis leidžia pamatyti visus pagrindinius regionus. Daugelis turistų važiuoja tik pietine pakrante ir praleidžia šiaurę bei rytus – tai didelė klaida.
Rytų Islandija yra viena ramiausių ir labiausiai neišvaikščiotų šalies dalių. Fjordai čia gilūs, kaimeliai maži, turistų mažai. Važiuodamas per Austurland regioną, galėsi sustoti prie fjordų, kur vienintelis garsas bus bangų ošimas ir vėjas. Šiaurėje – Akureyri miestas, kuris yra tarsi antroji Islandijos sostinė, Goðafoss krioklys, Mývatn ežeras su savo vulkaniniais kraštovaizdžiais.
Žiedinį kelią galima nuvažiuoti per 7–10 dienų, jei skubi. Bet kodėl skubėti? Optimalus laikas – 14–21 diena. Taip turėsi laiko ne tik sustoti prie kiekvieno krioklio, bet ir tiesiog sėdėti prie kelio, gerti kavą iš termoso ir žiūrėti, kaip debesys lekia per kalnus. Islandija nėra šalis, kurią reikia „pereiti” – ji yra šalis, kurią reikia jausti.
Kuro stotelės žiediniame kelyje yra pakankamai reguliariai išdėstytos, bet rytų ir šiaurės dalyse atstumai tarp jų gali siekti 100–150 kilometrų. Visada važiuok su pilnu baku, kai tik matai degalinę.
Miegojimas automobilyje ir stovyklavimas – realybė, o ne romantika
Islandijoje nakvynė yra brangi. Viešbučiai, guesthouses, net hosteliai – kainos gali pribloškti. Todėl daugelis keliautojų renkasi stovyklavimą arba miegojimą automobilyje. Ir čia reikia žinoti taisykles.
Islandijoje galioja griežtas laukinės gamtos apsaugos įstatymas. Laisvai stovyklauti (wild camping) galima tik tam tikrose vietose ir tik laikantis taisyklių. Nuo 2015 metų laukinė stovyklavietė privačioje žemėje be savininko leidimo yra draudžiama. Oficialios stovyklavietės (campsite) yra visoje šalyje ir kainuoja nuo 10 iki 20 eurų per naktį už asmenį – tai gerokai pigiau nei bet kokia kita nakvynė.
Miegojimas automobilyje yra pilkoji zona. Techniškai tai nėra stovyklavimas, bet stovėti su automobiliu prie kelio ar gamtoje naktį taip pat negalima bet kur. Geriausia strategija – naudoti oficialias stovyklavietes, bet miegoti automobilyje, o ne palapinėje. Taip sutaupo ant stovyklavimo įrangos ir esi apsaugotas nuo Islandijos oro, kuris gali tapti labai nemalonus net vasarą.
Jei važiuoji furgonu ar didesnio bagažinės automobilio, galima įsirengti miegojimo vietą viduje – tai populiaru tarp ilgalaikių keliautojų. Tačiau reikia atsiminti: Islandijoje vasarą saulė leidžiasi labai vėlai arba visai neleidžiasi. Miegoti, kai lauke šviečia kaip dieną, yra iššūkis – rekomenduoju turėti gerus langų užstojimus.
Oras, vėjas ir kodėl Islandija tau gali sulaužyti planus
Islandija yra viena iš tų vietų, kur oras nėra tik fonas – jis yra pagrindinis veikėjas. Ir jis gali būti labai nemalonus. Vėjai čia siekia 30–40 m/s, o per audras – ir daugiau. Automobilio durys gali tiesiog išlūžti, jei jas atidarysi prieš stiprų vėją. Tai nėra perdėjimas – tai realūs atvejai, kurie nutinka turistams kasmet.
Vasara (birželis–rugpjūtis) yra populiariausias laikas, bet tai nereiškia, kad oras bus geras. Vidutinė temperatūra – apie 10–15 laipsnių, bet su vėju ir lietumi jaučiasi kaip 5. Sluoksniuoti drabužiai yra būtinybė. Vandeniui atspari striukė – ne pasirinkimas, o privalomas elementas.
Žiemą (lapkritis–vasaris) kelionė automobiliu yra visiškai kitoks žvėris. Keliai gali būti uždaryti dienomis. Pūgos, ledo, sniego – visa tai yra reali grėsmė. Bet žiemą yra šiaurės pašvaistė, ir tai yra vienas iš tų dalykų, kuriuos pamatęs supranti, kodėl žmonės rizikuoja. Jei važiuoji žiemą – tik žieminės padangos, tik 4×4, tik su patirtimi.
Pavasaris ir ruduo yra savotiški kompromisai – mažiau turistų, kainos žemesnės, bet oras nenuspėjamas. Rugsėjis yra ypač gražus – jau galima pamatyti šiaurės pašvaistę, bet dar nėra žiemos ekstremalumų. Daugelis patyrusių keliautojų rekomenduoja būtent šį laiką.
Pinigai, degalai ir kiti praktiniai dalykai, apie kuriuos niekas neįspėja
Islandija yra brangi šalis. Labai brangi. Tai reikia priimti kaip faktą ir atitinkamai planuoti biudžetą. Degalai kainuoja apie 2–2,5 euro už litrą (kainos svyruoja). Maistas parduotuvėse – brangus, restoranai – labai brangūs. Jei nori sutaupyti, gamink pats – stovyklavietėse dažniausiai yra virtuvėlės.
Vienas iš geriausių sprendimų – pirkti maistą Reikjavike prieš išvykstant. Sostinėje yra dideli supermarketai (Bonus, Kronan), kur kainos yra santykinai žemesnės nei mažuose kaimeliuose. Užpildyk automobilį maistu, vandeniu, gaz balionėliais (jei turi dujinę viryklę) – tai sutaupys nemažai.
Degalinėse Islandijoje dažnai veikia savitarnos automatai, kurie priima tik korteles. Grynųjų čia mažai kas priima. Turėk kelias skirtingas korteles – Visa ir Mastercard veikia visur. Kai kurios degalinės reikalauja PIN kodo, todėl įsitikink, kad tavo kortelė turi PIN.
Internetas – visur yra geras mobilusis ryšys, bet tik pagrindinių operatorių. Rekomenduoju nusipirkti vietinę SIM kortelę (Síminn arba Nova) – kainuoja apie 15–20 eurų su pakankamu duomenų kiekiu. Tai svarbu ne tik navigacijai, bet ir kelių būklės tikrinimui.
Dar vienas dalykas: draudimas. Standartinis automobilio draudimas dažnai nedengia Islandijoje specifinių rizikų – vulkaninių pelenų žalos, upių brastų, smūgių nuo akmenų. Jei nuomoji automobilį vietoje, papildomas draudimas yra labai rekomenduojamas. Jei vežiesi savą – patikrink, ką dengia tavo polisas.
Vietos, kurias privalai pamatyti ir kurios nuvils
Geysir, Gullfoss, Þingvellir – tai vadinamasis Auksinės trikampio maršrutas. Jis yra populiariausias ne be reikalo – šios vietos tikrai įspūdingos. Bet jose bus daug žmonių. Labai daug. Jei nori fotografuoti be minios fone, kelkis anksti – 6–7 ryto dauguma turistų dar miega.
Jökulsárlón – ledyninis lagūnas su plaukiojančiais ledkalniais – yra viena iš tų vietų, kuri niekada nenuvilia. Net jei matei tūkstančius nuotraukų, realybė yra kitokia. Šalia esantis Diamond Beach, kur ledo gabalai guli ant juodo vulkaninio smėlio, yra tiesiog nerealius vaizdas.
Landmannalaugar – vulkaninių spalvų kraštovaizdis, natūralūs karštieji šaltiniai, trekingas – tai vieta, kuriai reikia F-kelio ir visureigės. Bet jei turi galimybę – verta. Tai viena iš tų vietų, kur supranti, kad Žemė yra gyva.
Kas nuvils? Reikjavikas kaip miestas daugeliui keliautojų yra šiek tiek nuobodus – jis mažas, brangus, ir jo architektūra nėra ypač įspūdinga (išskyrus Hallgrímskirkja bažnyčią). Mėlynoji lagūna (Blue Lagoon) yra labai komercinė ir labai brangi – bilietai kainuoja 50–100 eurų. Yra geresnių ir pigesnių karštųjų šaltinių visoje šalyje, kurie nėra tokie turistiški.
Kai Islandija tampa ne tik kelionės tikslu, bet ir būsena
Grįžus iš Islandijos, daugelis žmonių sako tą patį – sunku paaiškinti, bet kažkas pasikeitė. Galbūt tai tas jausmas, kai stovi prie Foss á Síðu krioklio ir jis tiesiog nukrenta iš uolų tiesiai į jūrą, ir nėra jokio turėklo, jokio informacinio stendo, jokios eilės – tik tu ir vanduo. Arba kai važiuoji per Vestfjordus ir kelis valandas nesutinki nė vieno automobilio.
Kelionė automobiliu į Islandiją nėra pigi ir nėra paprasta. Reikia planuoti, reikia ruoštis, reikia žinoti, ką darai. Bet tai yra vienas iš tų maršrutų, kuris duoda kažką, ko neduoda organizuotas turas ar savaitgalis Paryžiuje. Čia jauti, kad vairuoji – ne tik automobilį, bet ir savo kelionę.
Jei dar svyruoji – pradėk nuo žiedinio kelio, vasarą, su patikimu automobiliu ir bent dviem savaitėmis. Neimk per daug plano – palik vietos spontaniškumui. Islandija apdovanoja tuos, kurie sustoja, žiūri ir klauso. O automobilis čia yra ne tik transporto priemonė – jis yra jūsų bazė, jūsų prieglobstis nuo vėjo, jūsų mobilūs namai tarp lavos laukų ir ledynų. Ir tai yra visiškai kitokia kelionės filosofija nei bet kas kitas.
