Kai laikas tampa svarbiausias dalykas
Kiekvieną dieną Lietuvos keliuose įvyksta dešimtys eismo įvykių. Dalis jų – smulkūs bakstelėjimai parkavimo aikštelėse, kiti – rimtos avarijos su sužeistaisiais. Statistika nėra maloni: per metus žūsta kelios dešimtys žmonių, šimtai gauna sunkių traumų. Ir čia slypi viena iš didžiausių problemų – daugelis vairuotojų tiesiog nežino, ką daryti, kai atsiduria avarijos vietoje. Ne kaip liudininkai, o kaip žmonės, galintys išgelbėti gyvybę.
Pirmoji pagalba eismo įvykyje – tai ne tik teisinis reikalavimas (nors ir jis egzistuoja), bet pirmiausia žmogiška pareiga. Kalbant atvirai, daugelis iš mūsų vairuoja metus, dešimtmečius, ir niekada rimtai nesusimąsto apie tai, kas nutiktų, jei staiga reikėtų veikti. Egzaminas vairuotojo pažymėjimui – vienas dalykas, realus gyvenimas – visai kitas.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, ką kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti: nuo pirmųjų sekundžių po avarijos iki konkrečių veiksmų, kurie gali nuspręsti, ar žmogus išgyvens.
Pirmosios minutės – chaosas, kurį reikia suvaldyti
Avarija įvyksta greitai. Dažniausiai – per kelias sekundes. Po jos ateina šokas – tiek dalyviams, tiek liudininkams. Širdis plaka greičiau, galvoje – tuštuma, rankos dreba. Tai normalu. Bet būtent šiomis minutėmis reikia sutelkti dėmesį ir veikti nuosekliai.
Pirmas dalykas – įvertinti situaciją iš šalies, prieš puolant prie sužeistojo. Tai skamba šaltai, bet yra labai svarbu. Jei avarija įvyko greitkelyje, prieš išlipant iš automobilio reikia įsitikinti, kad nesate papildoma grėsmė sau ir kitiems. Įjunkite avarines šviesas. Jei galite – nuvažiuokite į saugią vietą. Jei ne – palikite automobilį su įjungtomis avarinėmis.
Antras žingsnis – perspėti kitus eismo dalyvius. Avariniai trikampiai turi būti išdėstyti tinkamai: mieste – apie 50 metrų iki įvykio vietos, kelyje už miesto – 100 metrų, greitkelyje – 200 metrų. Daugelis žmonių tiesiog meta trikampį kažkur prie automobilio ir bėga prie sužeistojo. Tai klaida, galinti kainuoti dar vieną gyvybę.
Trečias žingsnis – skambinti. Lietuvoje pagalbos numeris – 112. Skambinant svarbu aiškiai pasakyti:
- Kur įvyko avarija (gatvė, kelio numeris, orientyrai)
- Kiek yra sužeistųjų (apytiksliai)
- Ar yra sąmoningų, ar ne
- Ar yra gaisro, dūmų, nutekančio kuro pavojus
Dispečeris gali duoti instrukcijas – klausykite jų. Jie yra apmokyti ir žino, ką sakyti konkrečioje situacijoje.
Kaip vertinti sužeistojo būklę – ir kodėl nereikia skubėti jo judinti
Vienas iš dažniausių klaidų, kurias daro geranoriški žmonės avarijos vietoje – skuba ištraukti sužeistąjį iš automobilio. Intuityviai tai atrodo logiška: žmogus sėdi sulaužytame automobilyje, gal ten pavojinga, reikia jį išgelbėti. Bet realybėje – tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Stuburo traumos eismo įvykiuose yra itin dažnos. Neteisingai pajudinus žmogų su pažeista stuburo dalimi, galima sukelti paralyžių ar net mirtį. Todėl taisyklė paprasta: sužeistojo nejudinkite, nebent jam gresia tiesioginis pavojus – gaisras, skęstantis automobilis, kitas artėjantis transportas.
Kaip vertinti sužeistojo būklę:
- Sąmonė: Pakalbinkite žmogų. Jei reaguoja – gerai. Jei ne – pabandykite atsargiai paspausti petį arba sugnybti odą. Jei nereaguoja – jis be sąmonės.
- Kvėpavimas: Pasilenkite prie burnos ir nosies – ar jaučiate oro srautą? Ar krūtinė kyla ir leidžiasi? Normalus kvėpavimas – apie 12–20 kartų per minutę.
- Pulsas: Čiuopkite kaklą (miego arterija) – tai patikimiau nei riešas, ypač šoko atveju.
Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja – pasukite jį į atsigavimo padėtį (ant šono), kad neužspringtų vėmalais ar krauju. Jei nekvėpuoja – pradėkite gaivinimą.
Gaivinimas – tai, ko daugelis bijo, bet privalo mokėti
Širdies ir plaučių gaivinimas (SPG) – tai vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtų mokėti kiekvienas. Ne tik medikai. Ne tik greitosios pagalbos darbuotojai. Kiekvienas žmogus, turintis vairuotojo pažymėjimą.
Šiuolaikinės gaivinimo rekomendacijos (pagal Europos gaivinimo tarybą) yra gerokai paprastesnės nei prieš dešimt ar dvidešimt metų. Jei nesate apmokytas – vis tiek galite padėti.
Kaip gaivinti suaugusįjį:
- Padėkite nukentėjusįjį ant nugaros ant kieto paviršiaus.
- Atsiklaupkite šalia, delnų pagrindą uždėkite ant krūtinkaulio vidurio.
- Spauskite stipriai ir greitai – bent 5–6 cm gylio, 100–120 kartų per minutę. Tai greičiau, nei dauguma žmonių galvoja – maždaug kaip dainos „Stayin’ Alive” ritmas.
- Jei mokate ir esate pasirengę – kas 30 paspaudimų darykite 2 dirbtinio kvėpavimo įpūtimus.
- Jei ne – tęskite tik krūtinės paspaudimus. Tai vis tiek veiksminga.
Dažnai žmonės bijo, kad padarys žalos. Realybė tokia: jei žmogaus širdis sustojusi, jis jau miršta. Jūsų veiksmai negali padaryti blogiau – tik geriau. Sulaužyti šonkauliai – gydoma trauma. Mirtis – ne.
Jei avarijos vietoje yra automatinis išorinis defibriliatorius (AED) – naudokite jį. Jie yra vis dažniau degalinėse, prekybos centruose, viešosiose vietose. Prietaisas pats duoda instrukcijas – balsu. Jis nesukels žalos, jei naudosite neteisingai, nes pats įvertins situaciją.
Kraujavimas, lūžiai ir kitos dažnos traumos
Eismo įvykiuose dažniausiai pasitaiko: stiprus kraujavimas, galvos traumos, lūžiai, nudegimai (rečiau). Kiekvienas iš jų reikalauja skirtingų veiksmų.
Stiprus kraujavimas – tai viena iš pagrindinių mirties priežasčių per pirmąsias minutes po avarijos. Ką daryti:
- Spauskite žaizdą – tiesiogiai, kuo stipriau. Naudokite švarų audinį, marlę, bet jei nėra – net rankas.
- Nespauskite, jei žaizdoje yra įstrigo daiktas – tuomet spauskite aplink jį.
- Jei kraujavimas iš galūnės ir labai stiprus – galima uždėti turniketą. Automobilinėje vaistinėlėje turėtų būti. Užrašykite laiką, kada uždėjote.
- Pakelkite sužeistą galūnę aukščiau širdies lygio, jei galite.
Galvos trauma – labai klastinga, nes žmogus gali atrodyti gerai, o po kelių valandų jo būklė staiga pablogėja. Jei žmogus smogė galva – net jei jis sąmoningas ir kalba – vis tiek reikia medicinos pagalbos. Stebėkite: ar jis sutrikusios orientacijos, ar skundžiasi stipriu galvos skausmu, ar vemia, ar viena akies vyzdys didesnis nei kita. Tai pavojingi požymiai.
Lūžiai – nejudinkite sužeistosios vietos. Jei įtariate lūžį, imobilizuokite galūnę – galite naudoti bet ką kaip įtvarą: lentą, skėtį, net susuktas kelias striukes. Pririškite, bet ne per stipriai – kad nesutriktų kraujotaka.
Nudegimai – jei automobilis dega ar yra nutekėjusio kuro – pirmiausia tolinkite žmones nuo pavojingos vietos. Jei žmogus jau nudegęs – aušinkite žaizdą vėsiu (ne šaltu!) vandeniu 10–20 minučių. Nenaudokite aliejaus, sviesto, dantų pastos ar kitų liaudies priemonių.
Automobilinė vaistinėlė – kas turėtų būti ir ko dažnai nėra
Lietuvoje automobilinė vaistinėlė privaloma. Bet daugelis vairuotojų turi tą pačią, kurią nusipirko prieš dešimt metų, ir niekada jos nepatikrino. Vaistai baigiasi, marlė sukietėja, pirštinės sulimpa. Tai ne vaistinėlė – tai plastikinė dėžutė su placebu.
Ką turėtų būti standartinėje automobilinėje vaistinėlėje:
- Sterilios marlės tvarsčiai (įvairių dydžių)
- Elastinis tvarstis
- Trikampė nosinė (imobilizacijai)
- Lipnūs pleistrai
- Sterilios pirštinės (bent 2 poros)
- Žirklės ir saugtukas
- Turneketas arba improvizuotam turniketui tinkamas diržas
- Terminis antklodė (auksinis folijos tipo)
- Dezinfekcinė priemonė
Papildomai rekomenduojama turėti: avarinį plaktą stiklui išdaužti (jei žmogus įstrigęs) ir saugos diržo pjoviklį. Šie du daiktai gali būti kritiškai svarbūs, jei automobilis nukrito į vandenį arba durys neatsidaro.
Patikrinkite vaistinėlę du kartus per metus – pavyzdžiui, kartu su padangų keitimu. Tai užtrunka penkias minutes ir gali išgelbėti gyvybę.
Psichologinis aspektas – kaip elgtis su šoku ir kaip pačiam nepasiduoti
Apie tai kalbama labai retai, bet tai svarbu. Avarijos vietoje žmonės elgiasi skirtingai. Vieni – šaltakraujiškai ir efektyviai. Kiti – sustingsta, negali judėti, verkia, šaukia. Tai ne silpnumas – tai normali žmogaus reakcija į ekstremalią situaciją.
Jei matote, kad avarijos dalyvis yra šoke – kalbėkite su juo ramiai ir aiškiai. Trumpi sakiniai. Akių kontaktas. „Aš čia. Pagalba jau važiuoja. Jūs saugus.” Neklausykite jo apie tai, kas nutiko – tai gali sustiprinti šoką. Tiesiog būkite šalia.
Jei pats jaučiate, kad prarandate kontrolę – sustokite. Giliai įkvėpkite. Prisiminkite: jūs turite veikti, nes kiti negali. Tai padeda sutelkti dėmesį.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama: po to, kai viskas praeis, kai greitoji išvažiuos ir policija surašys protokolą – gali ateiti atidėtoji reakcija. Rankos dreba, naktimis vaidenasi, sunku vairuoti. Tai normalu. Jei tai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas – verta pasikalbėti su specialistu. Psichologinė trauma po eismo įvykio – reali, net jei fiziškai nesusižeidėte.
Kai vairuotojas tampa herojumi – ir kodėl to nereikia bijoti
Yra viena didelė kliūtis, kuri stabdo žmones nuo pagalbos teikimo: baimė padaryti klaidą. „O jei aš padarysiu blogiau?” „O jei jis mirs man padedant?” „O jei mane apkaltins?”
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, galioja „gerojo samariečio” principas – žmogus, teikiantis pagalbą sąžiningai ir pagal savo galimybes, nėra baudžiamas už netyčinę žalą. Tai nereiškia, kad galite elgtis neapgalvotai, bet reiškia, kad teisinė sistema supranta: geriau bandyti padėti nei stovėti ir žiūrėti.
Kitas dalykas – mokymai. Lietuvoje pirmosios pagalbos kursai prieinami ir nebrangūs. Raudonasis Kryžius, įvairios privačios organizacijos, kai kurios vairavimo mokyklos siūlo praktinius kursus. Teorija – viena, bet kai rankomis pajunti, kaip reikia spausti krūtinę, kai praktikuoji tvarstyti žaizdą – tai visai kitas lygis. Ir svarbiausia – tai lieka atmintyje.
Vairuotojai, kurie žino, ką daryti avarijos vietoje, elgiasi ramiau, efektyviau ir išgelbsti daugiau gyvybių. Statistika rodo, kad iki greitosios atvykimo praeina vidutiniškai 8–12 minučių. Per tą laiką žmogus be širdies plakimo gali patirti negrįžtamą smegenų žalą. Jūsų rankos – tai vienintelis tiltas per tą laiką.
Taigi ne – nereikia bijoti. Reikia mokytis. Reikia turėti tvarkingą vaistinėlę. Reikia žinoti numerį 112 ir ką pasakyti. Reikia atsiminti, kad turneketas uždedamas virš žaizdos, kad sužeistojo nejudini be reikalo, kad gaivinimas – tai 100 paspaudimų per minutę ir „Stayin’ Alive” ritmas galvoje.
Keliai niekada nebus visiškai saugūs. Bet kiekvienas iš mūsų gali būti šiek tiek pasiruošęs tam, ko tikimės niekada nesutikti.
