Kai termometras rodo minus dvidešimt ir tu vis tiek sedi už vairo
Suomija žiemą – tai ne tas pats, kas Lietuva gruodį. Čia žiema yra tikra, rimta ir neleidžia pamiršti savęs nė minutei. Kai pirmą kartą važiuoji per Lapiją tamsiausiu metų laiku, kai saulė pakyla vos porai valandų arba nepakyła visai, o kelias priekyje atrodo kaip begalinis baltas tunelis – supranti, kad automobilinė kelionė čia yra visai kitas žanras. Ne tas romantiškasis „kava ir saulėlydis prie kelio” tipas, o kažkas rimtesnio, reikalaujančio ir pasiruošimo, ir pagarbos.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, ką reikia žinoti prieš sėdant į automobilį ir leidžiantis į Suomiją žiemą – nuo padangų iki elgesio kelyje, nuo degalų iki to, ką daryti, kai automobilis tiesiog neužsiveda minus trisdešimties laipsnių rytą.
Padangos – čia ne rekomendacija, o būtinybė
Pirmiausia – padangos. Ir ne bet kokios. Suomijoje žieminės padangos privalomas reikalavimas nuo lapkričio iki kovo mėnesio pabaigos, tačiau praktiškai kalbant, jei važiuoji į šiaurę, žieminės padangos reikalingos jau nuo spalio. Suomiai patys dažnai renkasi šuolinės (spygliuotos) padangas, ir ne be reikalo – kai kelias yra ne tiesiog šlapias ar apsnigtas, bet padengtas kietu, veidrodiniu ledu, spygliai yra vienintelis dalykas, kuris laiko tave kelyje.
Jei važiuoji savo automobiliu iš Lietuvos, būtinai patikrink, ar tavo žieminės padangos tikrai tinka tokioms sąlygoms. Europinės žieminės padangos, skirtos pliusynei ir šlapiam sniegui, Lapijoje gali pasirodyti nepakankamos. Ieškokite padangų su žymeniu „M+S” ir sniegpėdos simboliu – tai minimalus standartas. Bet jei planuoji važiuoti į šiaurę nuo Rovaniemi, rimtai svarstyk spygliuotas padangas.
Praktinis patarimas: Suomijoje galima išsinuomoti automobilį su jau sumontuotomis tinkamomis padangomis. Nuomos kompanijos Helsinkyje, Oulu ar Rovaniemi paprastai siūlo automobilius su spygliuotomis padangomis žiemos sezono metu. Tai gali būti protingesnis sprendimas nei važiuoti savo automobiliu ir rizikuoti.
Automobilio paruošimas – ką tikrina suomiai ir ką turėtum patikrinti tu
Suomiai turi posakį, kad automobilis turi būti paruoštas žiemai taip pat rimtai, kaip tu pats. Tai reiškia ne tik padangas. Akumuliatorius – pirmas dalykas, kurį reikia patikrinti. Šaltis yra akumuliatoriaus priešas numeris vienas. Jei akumuliatorius jau sensta, minus dvidešimties laipsnių rytas gali būti paskutinis jo rytas. Rekomenduojama, kad akumuliatoriaus talpa būtų bent 80% nominalios – žiemą to gali neužtekti, bet bent jau turėsi šansą.
Variklio aušinimo skystis – patikrink, ar jis apsaugo iki minus keturiasdešimties laipsnių. Tai ne perdėjimas. Lapijoje tokios temperatūros pasitaiko. Standartinis skystis, apsaugantis iki minus dvidešimties, čia gali neišgelbėti.
Stiklo plovimo skystis – tas pats principas. Pirkite tik tą, kuris apsaugo iki minus trisdešimties ar žemiau. Suomijoje parduotuvėse rasite tinkamų produktų, bet geriau pasirūpinti iš anksto.
Dyzeliniai varikliai žiemą reikalauja ypatingos priežiūros. Dyzelinis kuras gali „stingti” labai žemose temperatūrose. Suomijoje degalinėse parduodamas specialus žieminis dyzelinas, pritaikytas šaltam klimatui. Jei važiuoji dyzeliniu automobiliu, tankinkis tik Suomijos degalinėse – jų kuras bus tinkamas vietiniam klimatui.
Rekomenduojamas patikrinimų sąrašas prieš kelionę:
- Akumuliatoriaus būklė ir įkrovimas
- Aušinimo skysčio apsaugos temperatūra
- Stiklo plovimo skysčio apsaugos temperatūra
- Stabdžių sistemos būklė
- Apšvietimo sistema (žiemą tamsa – nuolatinė palydovė)
- Valytuvo gumos (šaltos gumos dažnai neveikia tinkamai)
- Padangų slėgis (šaltis mažina slėgį)
Keliai Suomijoje žiemą – kas tave nustebins
Suomijos kelių priežiūra žiemą yra tiesiog kitame lygyje, palyginus su tuo, prie ko esame įpratę Lietuvoje. Pagrindiniai keliai paprastai yra gerai išvalyti, bet „gerai išvalytas” čia nereiškia „sausas”. Tai reiškia, kad sniegas nupustytas, bet danga vis tiek gali būti padengta plonu ledo sluoksniu arba suslegtų sniego pėdsakais. Suomiai tai vadina „talvikunnossapito” – žieminis kelio išlaikymas – ir jie tai daro gerai, bet fizikos niekas nepanaikino.
Šalutiniai keliai, ypač Lapijoje, gali būti visai kitokios kokybės. Čia jau tikras nuotykis – kelias gali būti tik suslegstas sniegas, be jokio asfalto, ir tai yra normalu. Tokiuose keliuose greitis turi būti atitinkamai sumažintas, o vairavimas – labai sklandus, be staigių judesių.
Dar vienas dalykas, kuris nustebina – elnis. Ir ne metaforiškai. Suomijoje elniai laisvai klajoja, ir žiemą jie dažnai ieško šilumos prie kelių, kur sniegas minkštesnis arba kur yra druskos pėdsakų. Elnio susidūrimas su automobiliu yra rimta avarija – gyvūnas sveria iki 300 kilogramų ir dažnai atsitrenkia tiesiai į priekinį stiklą. Suomijoje yra specialūs ženklai, įspėjantys apie elnių zonas, ir juos reikia imti labai rimtai, ypač aušros ir sutemos metu.
Greičio apribojimai žiemą Suomijoje automatiškai sumažinami daugelyje kelių. Ten, kur vasarą leidžiama važiuoti 100 km/h, žiemą gali būti 80 km/h. Tai ne biurokratija – tai realus saugumas. Suomiai žino, ką daro.
Vairavimas ledu – ko niekas nepasako turistams
Vairuoti ledu yra menas, kurio neišmoksi iš YouTube vaizdo įrašų. Bet yra keletas principų, kurie tikrai padeda. Pirma – minkšti judesiai. Viskas turi būti daroma lėtai ir sklandžiai: posūkiai, stabdymas, greitėjimas. Staigus vairo sukimas arba staigus stabdymas ant ledo – tai tiesiausias kelias į griovį.
Antra – distancija. Stabdymo kelias ant ledo yra kelis kartus ilgesnis nei ant sauso asfalto. Jei įprastai laikote 2-3 sekundžių distanciją, ant ledo ji turėtų būti bent 6-8 sekundės. Tai atrodo daug, bet kai automobilis priekyje staiga stabdo, tos sekundės yra skirtumo tarp nieko ir avarijos.
Trečia – ABS sistema ant ledo veikia kitaip. Ji neleidžia ratams užsistabdyti, bet tai nereiškia, kad automobilis sustoja greičiau. Ant ledo ABS tiesiog leidžia tau išlaikyti vairavimo kontrolę stabdant – tai svarbu, bet stabdymo kelias vis tiek bus ilgas. Negalvok, kad ABS yra stebuklas.
Ketvirta – jei automobilis pradeda slysti, nespausk stabdžių ir nevartyk vairo į šoną. Tai intuityviai sunku, nes noras yra stabdyti ir sukti. Bet reikia atleisti greitintuvo pedalą ir laikyti vairą tiesiai arba labai švelniai koreguoti kryptį. Suomijoje galima užsiregistruoti į specialius vairavimo ant ledo kursus – tai yra vienas geriausių dalykų, ką galima padaryti prieš tokią kelionę.
Praktinis patarimas: Jei nuomoji automobilį Suomijoje, paprašyk nuomos kompanijos trumpo instruktažo apie vairavimą žiemos sąlygomis. Daugelis kompanijų tai siūlo arba bent jau gali rekomenduoti, kur gauti tokį mokymą.
Ką daryti, kai automobilis neužsiveda arba įstringa
Tai ne teorinis scenarijus. Suomijoje žiemą tai nutinka, ir reikia žinoti, ką daryti. Pirmiausia – prevencinė priemonė: daugelyje Suomijos automobilių stovėjimo aikštelių, viešbučių ir net kai kurių miestų gatvių yra elektros lizdai automobiliams šildyti. Tai vadinamasis „moottorinlämmitin” – variklio šildytuvas. Jei naktis numatoma šalta, prijunk automobilį prie tokio lizdo. Tai gali būti skirtumas tarp automobilio, kuris užsiveda, ir to, kuris neužsiveda.
Jei automobilis vis tiek neužsiveda, pirmiausia – nepulk į paniką. Pabandyk dar kartą po kelių minučių. Kartais akumuliatorius tiesiog reikalauja laiko. Jei neveikia – „užkurimas” nuo kito automobilio. Turėk starterinius laidus bagažinėje. Tai bazinė žiemos kelionės įranga.
Jei įstrigo sniege – ir tai nutinka net su geriausiomis padangomis – pirmiausia nebandyk „išsikasti” sukdamas ratus. Tai tik giliau įkasa automobilį. Reikia kasti sniegą aplink ratus, po automobiliu, ir bandyti pajudėti labai lėtai, pirmyn-atgal. Smėlis arba specialios trakcinės plokštės po ratais gali labai padėti. Suomijoje daugelis vairuotojų turi smėlio maišelį bagažinėje.
Rekomenduojama turėti bagažinėje:
- Starterinius laidus arba autonominį starterį
- Kastuvą (kompaktišką, bet tikrą)
- Smėlio maišelį arba trakcinę kilimėlį
- Vilkimo lyną
- Šiltą antklodę arba miegmaišį
- Žibintuvėlį su papildomomis baterijomis
- Šiltą maistą ir vandenį
- Pirmosios pagalbos rinkinį
Degalinės, nakvynė ir logistika – praktinė pusė
Suomijoje degalinių tinklas yra geras, bet kai važiuoji per Lapiją, atstumai tarp jų gali būti 80-120 kilometrų. Tai nėra problema, jei sekiesi kuro rodiklį, bet jei pradedi galvoti apie tai tik tada, kai rodiklis rodo tuščia – problema. Taisyklė paprasta: kai bakas perpildytas, tankinkis. Niekada nelaukk, kol bakas tuštės.
Degalų sąnaudos žiemą yra didesnės nei vasarą. Šaltas variklis naudoja daugiau kuro, šildymas naudoja daugiau kuro, didesnis pasipriešinimas sniegui naudoja daugiau kuro. Planuok 15-20% didesnes sąnaudas nei įprastai.
Nakvynė Lapijoje žiemą – tai atskira tema. Nuo paprastų motelių iki iglu viešbučių ir medžių namelių. Jei planuoji apsistoti kažkur atokiau, būtinai rezervuok iš anksto – žiemos sezono metu (ypač gruodis-vasaris, kai vyksta šiaurės pašvaistės sezonas) vietos greitai užsirezervuoja. Ir pasitikrink, ar viešbutyje yra galimybė prijungti automobilį prie elektros – tai gali būti labai svarbu, jei naktis bus šalta.
Navigacija – dar vienas praktinis klausimas. GPS paprastai veikia gerai, bet kai kuriuose atokiuose Lapijos rajonuose ryšys gali būti nestabilus. Atsisiųsk žemėlapius offline prieš kelionę. Google Maps ir Maps.me leidžia tai padaryti. Taip pat pravartu turėti popierinį žemėlapį – senamadiškai, bet patikimai.
Šiaurės pašvaistė ir naktinis vairavimas – kai grožis susitinka su pavojumi
Daugelis žmonių važiuoja į Suomiją žiemą būtent dėl šiaurės pašvaistės. Ir tai suprantama – pamatyti žalias, raudonas ar violetines šviesas, šokančias virš tamsos, yra patirtis, kurios nepamiršti. Bet čia slypi ir tam tikras pavojus – žmonės stabdo automobilius ant kelio, išlipa fotografuoti, pamiršta, kad yra tamsa ir šaltis.
Jei nori stebėti pašvaistę iš automobilio ar šalia jo, rask saugią vieta sustoti – aikštelę, platesnį kelio šoną, bet ne tiesiog kelio vidurį. Suomijoje yra specialių pašvaistės stebėjimo vietų, pažymėtų žemėlapiuose.
Naktinis vairavimas Lapijoje yra labai specifinis. Poliarinė naktis reiškia, kad tamsa yra absoliuti – ne miesto tamsa su gatvių žibintais, o tikra, gili tamsa. Automobilių žibintai yra vienintelis šviesos šaltinis, ir jie apšviečia tik nedidelį plotą priešais tave. Greitis turi būti atitinkamai sumažintas – ne todėl, kad to reikalauja taisyklės, o todėl, kad nematai toliau nei 50-70 metrų.
Papildomi žibintai arba LED šviesos juosta ant automobilio stogo – tai ne tik estetika, tai praktinė priemonė, kuri kai kuriems vairuotojams padeda. Suomijoje tai legalu ir populiaru tarp vietinių.
Kai šaltis tampa nuotykiu, o ne problema
Visa tai, kas parašyta aukščiau, gali atrodyti kaip ilgas perspėjimų sąrašas. Bet iš tikrųjų automobilinė kelionė Suomijoje žiemą yra vienas įspūdingiausių dalykų, kuriuos gali padaryti Europoje. Kai važiuoji per sniego apsuptą pušyną, kai kelias priekyje yra tobulai lygus baltas kilimas, kai horizonte ima šviesti pašvaistė – tai yra kažkas, ko nepamatysi jokiame kitame kontekste.
Suomiai turi ypatingą santykį su žiema. Jie jos nebijo ir nesiskundžia – jie tiesiog gyvena su ja. Ir tas požiūris yra labai sveikas. Pasiruošk gerai, turėk tinkamą įrangą, važiuok atsakingai, ir žiema taps ne kliūtimi, o kelionės dalimi.
Geriausias laikas tokiai kelionei – gruodžio pabaiga arba sausis-vasaris, kai šiaurės pašvaistės tikimybė yra didžiausia, kai sniegas yra tikras ir gausus, o oro temperatūra leidžia pajusti tikrą Lapijos žiemą. Rovaniemi yra puikus bazinis miestas – čia yra oro uostas, nuomos kompanijos, viešbučiai, ir iš čia galima lengvai pasiekti atokesnes vietoves.
Vienas paskutinis patarimas, kurį duotų bet kuris suomis: nepanik. Jei automobilis įstrigo, jei kelias atrodo bauginančiai, jei temperatūra krenta žemiau to, ką esi matęs anksčiau – kvėpuok, galvok, veik metodiškai. Šaltis yra rimtas, bet jis nėra neįveikiamas. Suomijoje žmonės gyvena ir važinėja tokiomis sąlygomis visą žiemą, ir dauguma jų tai daro be jokių dramų. Tu taip pat gali.
