Elektromobiliai Europoje jau seniai nebėra egzotika – daugelyje šalių jie tapo kasdienybe, matoma kiekviename kampe. Tačiau Lietuva šiame kontekste atrodo kaip šalis, kuri žiūri į šį procesą pro langą, o ne aktyviai jame dalyvauja. Skandinavija, ypač Norvegija, šiuo metu yra absoliuti lyderė pasaulyje pagal elektromobilių dalį naujų automobilių rinkoje. Mes gi vis dar diskutuojame, ar verta pirkti elektromobilį, kai skandinavai jau seniai nustojo diskutuoti ir tiesiog važiuoja.
Šis atotrūkis nėra atsitiktinis. Jis susiformavo per dešimtmetį, veikiamas politinių sprendimų, infrastruktūros investicijų, kultūrinių nuostatų ir ekonominių realijų. Ir nors Lietuva pastaraisiais metais daro tam tikrus žingsnius pirmyn, skirtumas tebėra milžiniškas – tiek skaičiais, tiek mentaliteto požiūriu.
Skaičiai, kurie kalba patys už save
Pradėkime nuo faktų, nes jie čia labai iškalbingi. Norvegijoje 2023 metais elektromobiliai sudarė daugiau nei 80 procentų visų naujų parduotų automobilių. Aštuoniasdešimt procentų. Tai reiškia, kad kiekvieni keturi iš penkių naujų automobilių šalyje yra elektriniai. Švedijoje ir Danijoje šis skaičius siekia apie 30–40 procentų. Suomijoje – panašiai.
Lietuva? Čia elektromobiliai sudaro kažkur apie 3–5 procentus naujų automobilių rinkos, priklausomai nuo to, kaip skaičiuojame ir kurių metų duomenis žiūrime. Tai reiškia, kad atotrūkis nuo Norvegijos yra ne dvigubas ar trigubas – jis yra dešimtimis kartų didesnis. Ir tai yra rimta problema, apie kurią verta kalbėti atvirai, o ne slėpti po statistiniais vidurkiais.
Bendras elektromobilių parkas Lietuvoje 2023 metų pabaigoje siekė apie 15–17 tūkstančių vienetų. Norvegijoje – per 600 tūkstančių, nors šalies gyventojų skaičius yra panašus į Lietuvos. Šis palyginimas geriausiai parodo, koks yra realus skirtumas tarp dviejų šalių.
Mokesčių politika – pagrindinis variklis, kurio Lietuva neturi
Jei nori suprasti, kodėl Norvegija taip greitai persėdo į elektromobilius, tereikia pažvelgti į jų mokesčių sistemą. Norvegai nuo pat 1990-ųjų pradžios sistemingai kūrė aplinką, kurioje elektromobilis finansiškai yra tiesiog protingesnis pasirinkimas nei dyzelinis ar benzininis automobilis.
Norvegijoje elektromobiliai ilgą laiką buvo atleisti nuo importo mokesčių, PVM, kelių mokesčių, mokesčių už keltu važiavimą ir net nuo mokesčių už stovėjimą kai kuriuose miestuose. Tai reiškia, kad pirkdamas elektromobilį norvegų vartotojas iš karto gaudavo finansinę naudą, kuri per kelerius metus padengia didesnę pradinę automobilio kainą.
Lietuva tokios sistemos neturi. Pas mus elektromobiliai gauna tam tikras lengvatas – pavyzdžiui, sumažintą registracijos mokestį, tam tikras kompensacijas perkant. Tačiau šios priemonės yra fragmentiškos, nepakankamai didelės ir dažnai keičiasi, todėl vartotojas negali ilgalaikiai planuoti. Kai žmogus nežino, ar kitąmet dar gaus kompensaciją, ar ji bus sumažinta, jis tiesiog atideda sprendimą.
Praktinis patarimas tiems, kurie svarsto pirkti elektromobilį Lietuvoje: prieš perkant būtinai patikrinkite, kokios šiuo metu galioja valstybinės subsidijos ir ar jūsų planuojamas automobilis atitinka reikalavimus. Nes sąlygos keičiasi dažnai, ir tai, kas galiojo prieš pusę metų, gali nebegalioti dabar.
Įkrovimo infrastruktūra – kur Lietuva tikrai atsilieka
Vienas dažniausiai girdimų argumentų prieš elektromobilius Lietuvoje yra tas, kad nėra kur įkrauti. Ir šiame argumente yra tiesos grūdas, nors situacija pastaraisiais metais tikrai gerėja.
Skandinavijoje, ypač Norvegijoje, įkrovimo infrastruktūra buvo kuriama lygiagrečiai su elektromobilių populiarinimu. Greitojo įkrovimo stotelės išdėstytos taip, kad galėtum važiuoti per visą šalį be baimės likti be energijos. Be to, norvegai turi labai aukštą namų nuosavybės lygį ir dažnai gyvena namuose su garažais, kur galima įsirengti namų įkrovimo stotelę. Tai iš esmės keičia kasdienę elektromobilio naudojimo logiką – automobilis įkraunamas naktį, o rytą jau pilnas.
Lietuva turi specifinę problemą: didelė dalis gyventojų gyvena daugiabučiuose. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – daugiabučiai dominuoja. O daugiabučio kieme įsirengti asmeninę įkrovimo stotelę yra sudėtinga tiek techniškai, tiek biurokratiškai. Reikia gauti gyventojų sutikimą, spręsti elektros pajungimo klausimus, kartais keisti elektros skydus. Tai ne neįmanoma, bet tikrai ne paprasta.
Viešų įkrovimo stotelių tinklas Lietuvoje auga – „Ignitis”, „Enefit”, „Circle K” ir kiti operatoriai aktyviai plečia savo tinklus. Tačiau kokybė dar nenuosekli: kai kuriose stotelėse technika dažnai genda, kai kuriose greitis neatitinka deklaruojamo. Skandinavijoje šios problemos jau seniai išspręstos, nes infrastruktūra ten buvo kuriama su aiškia valstybine strategija ir ilgalaikiu finansavimu.
Jei jau turite elektromobilį ir važiuojate Lietuvoje – rekomenduojama turėti kelias įkrovimo aplikacijas telefone: „Plugsurfing”, „Chargemap” ir vietinių operatorių programėles. Taip išvengsite situacijos, kai stotelė veikia, bet jūsų kortelė ar programa nepriimama.
Automobilių kultūra ir mentalitetas – tai irgi svarbu
Skaičiai ir infrastruktūra – tai viena medalio pusė. Kita pusė yra kultūrinė, ir jos dažnai nepaisoma diskutuojant apie elektromobilių plitimą.
Lietuva yra šalis, kurioje automobilis tradiciškai buvo statuso simbolis. Didelis, galingas, garsus variklis – tai buvo prestižo požymiai. Ši kultūra formuojasi dešimtmečiais ir keičiasi lėtai. Elektromobilis daugelio lietuvių sąmonėje vis dar yra kažkas „silpno”, „negero” arba tiesiog „keisto”. Šis stereotipas, žinoma, yra klaidingas – Tesla Model S ar Porsche Taycan yra greičiausi automobiliai savo klasėse – bet stereotipai gyvena ilgiau nei faktai.
Skandinavijoje automobilių kultūra visada buvo pragmatiškesnė. Norvegai, švedai ir danai prie automobilio žiūri kaip į transporto priemonę, o ne kaip į savęs demonstravimo įrankį. Jiems svarbu, ar automobilis patikimas, ar ekonomiškas, ar ekologiškas. Šis mentalitetas leido elektromobiliams įsitvirtinti daug greičiau, nes vartotojai vertino praktinius privalumus, o ne ieškojo emocinių priežasčių nepirkti.
Tiesa, situacija Lietuvoje keičiasi. Jaunesnė karta žiūri į automobilius kitaip. Miesto vairuotojai, kuriems svarbus kuro taupymas ir patogumas, vis dažniau svarsto elektromobilius. Tačiau šis mentaliteto pokytis vyksta lėčiau nei reikėtų, kad Lietuva pasiektų Skandinavijos lygį per artimiausius penkerius metus.
Pajamų lygis ir automobilio kaina – realybė, kurios negalima ignoruoti
Čia reikia būti sąžiningais ir kalbėti apie tai, kas dažnai nutylima: elektromobiliai vis dar yra brangesni nei jų dyzeliniai ar benzininiai analogai. Ir Lietuvos bei Skandinavijos pajamų skirtumas yra labai reikšmingas.
Vidutinis norvego atlyginimas yra maždaug 4–5 kartus didesnis nei vidutinis lietuvio atlyginimas. Tai reiškia, kad norvegui nusipirkti elektromobilį, kuris kainuoja 40 000 eurų, yra visiškai kitoks finansinis sprendimas nei lietuviui. Net jei Lietuvoje yra subsidijų, net jei elektromobilis ilgainiui taupo pinigus degalams – pradinė investicija daugeliui lietuvių yra tiesiog per didelė.
Naudotų elektromobilių rinka Lietuvoje auga, ir tai yra teigiamas ženklas. Iš Vakarų Europos atkeliaujantys naudoti „Nissan Leaf”, „Renault Zoe” ar net „Tesla Model 3″ tampa prieinamesni. Tačiau čia atsiranda kita problema – baterijos būklė. Naudotas elektromobilis su sena baterija gali turėti labai sumažėjusį ridos rezervą, ir tai yra rimtas praktinis trūkumas.
Jei svarstote pirkti naudotą elektromobilį Lietuvoje, būtinai patikrinkite baterijos būklę – daugelis servisų gali atlikti diagnostiką ir parodyti tikrąjį baterijos pajėgumą procentais. Automobilis, kurio baterija išlaikė 85 procentus ir daugiau, yra geras pasirinkimas. Jei mažiau nei 75 procentai – skaičiuokite, ar apsimoka.
Valstybės politika – žodžiai prieš veiksmus
Lietuva deklaruoja ambicingus tikslus elektromobilių srityje. Oficialūs dokumentai kalba apie žaliąją transformaciją, apie anglies dioksido emisijų mažinimą, apie Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimą. Tačiau tarp deklaracijų ir realių veiksmų yra didelis atotrūkis.
Skandinavijos šalys, ypač Norvegija, savo elektromobilių politiką kūrė nuosekliai ir ilgalaikiai. Jie nekeisdavo taisyklių kas porą metų, neatšaukdavo subsidijų staiga, nekurdavo biurokratinių kliūčių ten, kur jų neturėtų būti. Vartotojai galėjo planuoti ilgalaikiai ir žinojo, kad valstybė laikosi savo žodžio.
Lietuva šiuo atžvilgiu turi rimtų problemų. Subsidijų programos dažnai būna trumpalaikės, netikėtai baigiasi arba keičia sąlygas. Tai sukuria netikrumą, kuris stabdo pirkėjus. Žmogus, kuris planavo pirkti elektromobilį kitą ketvirtį, sužino, kad subsidija baigėsi, ir atideda sprendimą neribotam laikui.
Be to, Lietuva nepakankamai investuoja į elektromobilių integraciją viešajame transporte ir valstybinėse institucijose. Jei valstybė pati nevažiuoja elektromobiliais, sunku tikėtis, kad privatus sektorius skubės tai daryti. Skandinavijoje viešasis sektorius buvo vienas pirmųjų, perėjusių prie elektrinių transporto priemonių – tai davė aiškų signalą rinkai.
Klimatas ir geografija – mitas, kurį laikas sugriauti
Vienas populiariausių argumentų Lietuvoje prieš elektromobilius – mūsų klimatas. Esą žiemą baterijos iškraunamos greičiau, esą šalčiai kenkia elektromobiliams, esą Lietuva per šalta tokiems automobiliams.
Šis argumentas yra absurdiškas, jei pažiūrėtume į geografiją. Norvegija yra šiauriau nei Lietuva. Suomija – dar šiauriau. Ten žiemos yra žymiai atšiauresnės, sniego daugiau, temperatūros žemesnės. Ir tai nesutrukdė šioms šalims tapti elektromobilių lyderėmis pasaulyje.
Tiesa, kad šaltas oras mažina baterijos efektyvumą – tai faktas. Žiemą elektromobilio rida gali sumažėti 20–30 procentų lyginant su vasaros sąlygomis. Tačiau tai yra valdoma problema, o ne neįveikiama kliūtis. Moderniuose elektromobiliuose yra baterijų šildymo sistemos, kurios padeda išlaikyti optimalią temperatūrą. Be to, jei kasdien nuvažiuojate 50–60 kilometrų, net ir žiemos sąlygomis elektromobilis su 300 kilometrų deklaruojama rida yra visiškai pakankamas.
Praktinis patarimas žiemos sąlygoms: prieš išvažiuodami iš namų ar darbo, įkaitinkite saloną, kol automobilis dar prijungtas prie įkrovimo – taip baterija nenaudojama salonui šildyti ir rida bus didesnė. Ši paprasta taktika gali sutaupyti 10–15 procentų energijos žiemą.
Kelias pirmyn – ko Lietuva galėtų pasimokyti ir ką daryti kitaip
Lietuva nėra pasmerkta amžinai atsilikti nuo Skandinavijos. Tačiau norint sumažinti atotrūkį, reikia konkrečių, nuoseklių ir drąsių veiksmų – ne tik gražių kalbų konferencijose.
Pirma, reikia stabilios ir ilgalaikės subsidijų politikos. Vartotojai turi žinoti, kad jei perka elektromobilį šiandien, valstybės parama neišnyks po šešių mėnesių. Norvegija savo subsidijų sistemą kūrė dešimtmečiais, ir tai davė rezultatų. Lietuva turėtų priimti ilgalaikį planą – bent penkerių metų – ir jo laikytis.
Antra, reikia spręsti daugiabučių problemą. Tai yra specifiškai Lietuvos ir Rytų Europos iššūkis, kurio Skandinavija neturėjo tokiu mastu. Reikia supaprastinti procedūras, leisti gyventojams lengviau įsirengti įkrovimo stotelę prie daugiabučio, galbūt subsidijuoti tokių stotelių įrengimą. Kai žmogus galės įkrauti automobilį naktį savo kieme, elektromobilis taps daug patrauklesnis.
Trečia, reikia investuoti į greitojo įkrovimo tinklą tarpmiestiniuose keliuose. Vilnius–Kaunas–Klaipėda koridorius turi būti padengtas patikimomis greito įkrovimo stotelėmis, kurios veikia stabiliai ir kurių galia yra bent 150 kW. Tai pašalintų „atstumo baimę” – vieną pagrindinių psichologinių kliūčių perkant elektromobilį.
Ketvirta, reikia dirbti su mentalitetu. Tai skamba abstrakčiai, bet konkrečiai tai reiškia: valstybė turi rodyti pavyzdį, perkant elektromobilius viešajam sektoriui, savivaldybių tarnyboms, policijai. Kai žmonės kasdien mato, kad valstybiniai automobiliai yra elektriniai, tai normalizuoja technologiją ir mažina skepticizmą.
Lietuva turi visas galimybes pasivyti – ne Norvegiją per penkerius metus, bet bent jau pasiekti Europos vidurkį per artimiausią dešimtmetį. Tam reikia politinės valios, nuoseklių sprendimų ir supratimo, kad elektromobilių plitimas nėra mados reikalas – tai transporto sektoriaus ateitis, kuri ateis nepriklausomai nuo to, ar esame pasiruošę. Geriau pasiruošti iš anksto, nei vėliau skubėti vytis.
