Kodėl Lietuvos keliai vis dar tokie pavojingi?
Kiekvienais metais Lietuvos keliais važiuoja milijonai automobilių, motociklų, sunkvežimių ir kitų transporto priemonių. Ir kiekvienais metais statistika primena tą pačią nemalonią tiesą – mūsų šalies keliai išlieka vieni pavojingiausių Europos Sąjungoje. Nors per pastarąjį dešimtmetį situacija pagerėjo, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai vis dar verčia susimąstyti, ar tikrai darome viską, ką galime.
Lietuvos kelių policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos duomenys rodo, kad kasmet šalyje įvyksta tūkstančiai eismo įvykių. Dalis jų – smulkūs, dalis – tragiški. Bet beveik kiekvienas turi savo priežastį, ir tos priežastys kartojasi su nuobodžiu reguliarumu. Apie tai ir kalbėsime.
Greitis – amžinasis priešas
Jei reikėtų išrinkti vieną pagrindinę eismo nelaimių priežastį Lietuvoje, greitis laimėtų be konkurencijos. Lietuvos kelių policijos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus daugiau nei trečdalis visų sunkių eismo įvykių buvo susiję su greičio viršijimu arba greičio nepritaikymu prie kelio sąlygų. Tai du skirtingi dalykai, kuriuos verta atskirti.
Greičio viršijimas – tai kai vairuotojas tiesiog važiuoja greičiau, nei leidžia ženklas. Greičio nepritaikymas – subtilesnė problema. Gali važiuoti 90 km/h ten, kur leistinas greitis 90 km/h, bet jei lauke lyja, kelias slidus, o matomumas prastas – tas greitis jau tampa pavojingas. Lietuvos vairuotojai, deja, dažnai pamiršta šią skirtį.
Ypač aktualu tai regioniniuose keliuose – dviejų eismo juostų keliuose, kur vairuotojai jaučiasi laisviau nei mieste, bet infrastruktūra nėra tokia saugi kaip greitkeliuose. Statistika rodo, kad būtent tokie keliai – ne greitkeliai, ne miesto gatvės – yra labiausiai „derlingi” sunkių avarijų požiūriu.
Praktinis patarimas: Prieš ilgesnę kelionę pasitikrinkite orų prognozes ir prisiminkite, kad stabdymo kelias šlapiame kelyje yra maždaug dvigubai ilgesnis nei sausame. 90 km/h greičiu važiuojantis automobilis iki visiško sustojimo nuvažiuoja apie 90 metrų sausu keliu – šlapiame tai gali būti 150 metrų ar daugiau.
Alkoholis prie vairo – problema, kuri niekur nedingsta
Lietuviai ir alkoholis prie vairo – tema, apie kurią kalbame jau dešimtmečius, bet ji vis neišnyksta iš statistikos. Pagal Europos kelių saugos tarybos duomenis, Lietuva ilgą laiką buvo tarp ES šalių lyderių pagal su alkoholiu susijusių eismo nelaimių dalį. Situacija gerėja, bet lėtai.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos statistika rodo, kad apie 15–20 procentų visų žūtį sukėlusių eismo įvykių yra susiję su alkoholiu. Tai reiškia, kad kas penkta ar šešta žūtis kelyje galėjo būti išvengta, jei vairuotojas būtų palikęs automobilį ir pasinaudojęs taksi ar viešuoju transportu.
Įdomu tai, kad alkoholis prie vairo nėra tik jaunimo problema, kaip dažnai manoma. Statistika rodo, kad girtuokliaujantys vairuotojai pasiskirsto gana tolygiai pagal amžiaus grupes – tai yra ir 20-mečiai, ir 40-mečiai, ir vyresni. Tačiau pagal lytį skirtumas akivaizdus – vyrai sudaro didžiąją dalį visų sulaikytų neblaivių vairuotojų.
Lietuva 2015 metais sugriežtino atsakomybę už vairavimą išgėrus, įvedė transporto priemonių konfiskavimą pakartotinai pažeidusiems. Tai davė tam tikrų rezultatų, tačiau problema išlieka. Kai kurie ekspertai teigia, kad reikia ne tik baudų, bet ir kultūros pokyčio – tokio, kokį pavyko pasiekti Skandinavijos šalyse, kur vairavimas išgėrus socialiai yra visiškai nepriimtinas.
Svarbu žinoti: Lietuvoje leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje – 0,4 promilės (pradedantiesiems vairuotojams – 0,0). Tačiau net ir 0,2 promilės jau reikšmingai pablogina reakcijos laiką ir sprendimų priėmimą. Taigi „vienas alus” – jau rizika, net jei formaliai dar neviršijate ribos.
Telefonai, navigacijos ir kiti blaškymosi šaltiniai
Tai palyginti nauja, bet sparčiai auganti eismo nelaimių priežasčių kategorija. Dar prieš dešimt metų blaškymasis prie vairo daugiausia reiškė kalbėjimą telefonu. Dabar situacija kur kas sudėtingesnė – vairuotojai žiūri į navigacijos ekranus, siunčia žinutes, tikrina socialinių tinklų naujienas, žiūri vaizdo įrašus.
Europos kelių saugos observatorijos duomenimis, blaškymasis prie vairo dalyvauja maždaug 10–15 procentų visų eismo įvykių, nors tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis – šią priežastį sunku nustatyti po fakto. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išimtis.
Tyrimai rodo, kad žinutės siuntimas prie vairo yra pavojingesnis nei kalbėjimas telefonu, nes reikalauja ir rankų, ir akių, ir dėmesio nukreipimo nuo kelio. Vidutiniškai žinutės siuntimas užima apie 5 sekundes – per tą laiką 90 km/h greičiu važiuojantis automobilis nuvažiuoja daugiau nei 125 metrus visiškai „aklai”.
Lietuvos kelių policija pastaraisiais metais aktyviau kontroliuoja telefono naudojimą prie vairo, bet tai sunku pastebėti ir įrodyti. Baudos yra, tačiau daugelis vairuotojų vis tiek rizikuoja.
Praktinis patarimas: Prieš sėsdami prie vairo, įjunkite „Nevairuok” režimą telefone arba tiesiog padėkite telefoną į bagažinę. Jei naudojate navigaciją, nustatykite maršrutą prieš pajudėdami. Jei reikia atsakyti į žinutę – sustokite saugioje vietoje.
Pėstieji ir dviratininkai – labiausiai pažeidžiami kelių dalyviai
Lietuvos statistikoje pėstieji sudaro labai didelę dalį žuvusiųjų keliuose – dažnai apie 20–25 procentus visų žūčių. Tai labai aukštas rodiklis, palyginti su Vakarų Europos šalimis. Kodėl taip yra?
Priežasčių kelios. Pirma, dalis Lietuvos infrastruktūros tiesiog nėra pritaikyta pėstiesiems – trūksta šaligatvių, pėsčiųjų perėjų apšvietimo, saugių perėjų. Antra, pėstieji patys daro klaidų – eina per raudoną šviesą, kerta kelią ne perėjose, naktį vilki tamsiais drabužiais. Trečia, vairuotojai nepakankamai dėmesio skiria pėstiesiems – ypač prie perėjų.
Dviratininkų situacija panaši. Lietuvoje dviračių infrastruktūra miestuose gerėja, bet regionuose dviratininkai dažnai yra priversti važiuoti tuo pačiu keliu su automobiliais. Tai itin pavojinga, ypač tamsiu paros metu ar blogomis oro sąlygomis.
Statistika rodo, kad didelė dalis pėsčiųjų žūčių įvyksta tamsiu paros metu – vakare ar naktį. Čia ir vairuotojų, ir pėsčiųjų atsakomybė. Vairuotojai turėtų sumažinti greitį ir būti atidesni, o pėstieji – nešioti atšvaitus.
Rekomendacija pėstiesiems: Atšvaitas naktį padidina jūsų matomumą iki 150 metrų (be atšvaito – tik apie 25 metrai). Tai gali būti skirtumas tarp gyvenimo ir mirties. Lietuvoje atšvaitų nešiojimas tamsiuoju paros metu yra privalomas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Miego stoka ir nuovargis – neįvertinta grėsmė
Apie šią priežastį kalbama mažiausiai, nors ji yra viena rimčiausių. Nuovargis prie vairo yra ypač pavojingas, nes vairuotojas dažnai net nesuvokia, kad jo reakcija sulėtėjo, o dėmesys išblėso. Skirtingai nuo alkoholio, nuovargį sunku išmatuoti ar įrodyti po avarijos.
Europos tyrimai rodo, kad nuovargis dalyvauja maždaug 10–20 procentų visų sunkių eismo įvykių. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išimtis – ypač pavojingi yra ilgi keliai naktį arba anksti ryte, kai biologinis laikrodis diktuoja miegą.
Ypač paveikūs yra profesionalūs vairuotojai – sunkvežimių, autobusų vairuotojai, kurie dirba ilgas pamainas. Nors Europoje galioja griežtos vairavimo laiko normos (vairuotojai privalo daryti pertraukas), ne visi jų laikosi, o kontrolė nėra tobula.
Charakteringas nuovarginio eismo įvykio požymis – automobilis nukrypsta nuo kelio be jokių stabdymo pėdsakų. Tai reiškia, kad vairuotojas tiesiog užmigo. Tokie įvykiai dažnai baigiasi tragiškai, nes nėra jokios reakcijos.
Praktiniai patarimai ilgoms kelionėms:
- Nevažiuokite daugiau nei 2 valandas be pertraukos
- Jei jaučiate mieguistumą – sustokite ir pamiegokite 20 minučių (vadinamasis „power nap”)
- Kava padeda trumpam, bet nėra ilgalaikis sprendimas
- Venkite ilgų kelionių naktį, ypač tarp 2 ir 6 valandos ryto
- Jei galite – keiskitės su kitu vairuotoju
Kelių infrastruktūra ir techninė transporto priemonių būklė
Nors didžioji dalis eismo nelaimių priežasčių yra susijusios su žmogaus elgesiu, negalima ignoruoti ir objektyvių veiksnių – kelių būklės ir transporto priemonių techninės būklės. Lietuvoje abi šios sritys turi problemų.
Lietuvos kelių tinklas yra nevienalytis. Pagrindiniai magistraliniai keliai ir greitkeliai yra geros būklės, tačiau rajoniniai ir vietiniai keliai dažnai palieka daug norimų rezultatų. Duobės, prastas ženklinimas, neveikiantis apšvietimas, pavojingi posūkiai be tinkamų apsauginių atitvarų – visa tai prisideda prie eismo nelaimių.
Transporto priemonių techninė būklė – atskira tema. Lietuvoje automobilių parkas yra gana senas – vidutinis automobilio amžius viršija 14 metų. Seni automobiliai dažnai turi susidėvėjusias padangas, blogai veikiančias stabdžių sistemas, neveikiančius žibintus. Techninė apžiūra teoriškai turėtų tai filtruoti, bet praktika rodo, kad ne visada pavyksta.
Padangos – atskira kalba. Dalis Lietuvos vairuotojų vis dar naudoja vasarines padangas žiemą arba važiuoja su padangomis, kurių protektoriaus gylis jau kritiškai mažas. Tai tiesiogiai veikia stabdymo kelią ir valdymą slidžiame kelyje.
Ką patikrinti prieš žiemos sezoną:
- Žieminių padangų protektoriaus gylis (minimalus – 3 mm, rekomenduojamas – 4 mm ir daugiau)
- Stabdžių sistemos būklė
- Visi žibintai ir posūkio rodikliai
- Stiklo valytuvai ir stiklo plovimo skystis
- Akumuliatoriaus būklė (šaltis jį silpnina)
Kai statistika tampa žmonėmis – ką tai reiškia mums visiems
Lengva kalbėti apie procentus ir statistinius rodiklius. Sunkiau prisiminti, kad už kiekvieno skaičiaus slypi realus žmogus – tėvas, motina, vaikas, draugas. Lietuva per metus praranda kelis šimtus žmonių keliuose. Tai nėra abstrakti statistika – tai tuščios kėdės prie šeimos stalo.
Lyginant su Europos vidurkiu, Lietuva vis dar atsilieka. ES vidurkis yra apie 46 žuvusieji milijonui gyventojų per metus, o Lietuva ilgą laiką viršijo 60–70. Pastaraisiais metais rodikliai gerėja – 2022–2023 metais Lietuva priartėjo prie ES vidurkio, tačiau tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti.
Geros žinios yra tai, kad visos pagrindinės eismo nelaimių priežastys yra žinomos ir, svarbiausia, išvengiamos. Greitis, alkoholis, blaškymasis, nuovargis – tai ne likimas, o pasirinkimai. Kiekvienas vairuotojas kiekvieną dieną priima šimtus mažų sprendimų kelyje, ir kiekvienas iš jų svarbus.
Infrastruktūros gerinimas, griežtesnė kontrolė, aukštesnės baudos – tai valstybės atsakomybė. Bet kelių sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų – nuo to, ar pririšame saugos diržą, ar paliekame telefoną į šalį, ar sustojame pailsėti, kai jaučiame nuovargį. Statistika keičiasi tada, kai keičiasi elgesys. O elgesys keičiasi tada, kai žmonės supranta, kad tai susiję ne su taisyklių laikymusi, o su gyvybėmis – savo ir kitų.
