Kodėl apšvietimas – ne tik formalumas
Daugelis vairuotojų žiūri į automobilio apšvietimą kaip į kažką savaime suprantamo – įjungei žibintus ir važiuoji. Bet realybė tokia, kad neteisingas apšvietimo naudojimas kasmet sukelia šimtus eismo įvykių Lietuvoje, o dar daugiau situacijų, kai žmonės tiesiog nesuvokia, kad kelia pavojų sau ir kitiems. Taisyklės egzistuoja ne tam, kad policija turėtų daugiau darbo – jos atspindi fizinius dėsningumus: kaip šviesa sklinda, kaip akis reaguoja į staigų apšvietimą, kiek laiko reikia, kad vairuotojas pastebėtų kliūtį.
Šiame straipsnyje kalbėsime ne apie sauso teisės aktų perrašymą, o apie tai, kaip iš tikrųjų veikia automobilio apšvietimo sistema, kada ir ką reikia įjungti, kokios klaidos dažniausiai daromos ir kaip jų išvengti. Jei manote, kad jau viską žinote – paskaitykite iki galo. Lažinuosi, kad rasite bent vieną dalyką, apie kurį negalvojote.
Dieniniai žibintai – ne tas pats, kas artimosios šviesos
Viena iš dažniausių klaidų – manyti, kad dieniniai žibintai (DRL – Daytime Running Lights) pilnai pakeičia artimąsias šviesas. Taip nėra. Dieniniai žibintai yra sukurti tam, kad kiti eismo dalyviai dieną matytų jūsų automobilį iš priekio. Jie ryškūs, energetiškai efektyvūs ir automatiškai įsijungia daugelyje modernių automobilių. Bet čia ir baigiasi jų funkcija.
Problema ta, kad kai kurie vairuotojai, važiuodami sutemus ar blogomis oro sąlygomis, palieka tik dieninius žibintus ir mano, kad viskas tvarkoje. Bet DRL dažniausiai neapšviečia kelio priekyje ir – svarbiausia – neįjungia galinių žibintų. Tai reiškia, kad iš užpakalio jūsų automobilio praktiškai nesimato. Ypač pavojinga tai yra lietaus metu, rūke arba ankstyvą vakarą, kai dangus dar neatrodo tamsus, bet matomumas jau gerokai sumažėjęs.
Praktinis patarimas: Jei jūsų automobilis turi automatinį apšvietimo režimą (žymimas „AUTO” ant jungiklio), naudokite jį kaip pagrindinį. Šiuolaikiniai davikliai gana tiksliai nustato, kada reikia įjungti artimąsias šviesas. Tačiau nepasikliaukite juo aklinai – tamsiame tunelyje ar staiga prasidėjus stipriam lietui, kartais verta perjungti rankiniu būdu.
Artimosios ir tolimosios šviesos – kada keisti ir kaip
Artimosios šviesos apšviečia kelią maždaug 40–60 metrų į priekį. Tolimosios – iki 100 metrų ir daugiau. Tai skirtumas, kuris gali reikšti gyvenimą ir mirtį, jei važiuojate 90 km/h greičiu ir priekyje staiga atsiranda kliūtis. Stabdymo kelias tokiu greičiu yra apie 50–60 metrų sausame kelyje – tai reiškia, kad su artimomis šviesos jūs fiziškai nespėsite sustoti, jei kliūtis atsiras pačioje matomumo riboje.
Todėl taisyklė paprasta: tamsoje, atvirame kelyje, be priešpriešinio eismo – naudokite tolimąsias šviesas. Bet čia prasideda niuansai:
- Perjunkite į artimąsias, kai priešpriešinis automobilis yra maždaug 150 metrų atstumu. Nereikia laukti, kol jis bus visai šalia.
- Lenkdami – taip pat perjunkite į artimąsias, nes tolimosios šviesos gali apakinti lenkiamą vairuotoją veidrodyje.
- Mieste tolimųjų šviečių paprastai nereikia – gatvių apšvietimas ir taip pakankamas, o tolimosios tik akins pėsčiuosius ir kitus vairuotojus.
- Rūke tolimosios šviesos – blogiausias pasirinkimas. Jos atspindi rūką atgal ir sukuria „baltą sieną” prieš akis. Rūke naudokite artimąsias arba specialius rūko žibintus.
Beje, jei priešpriešinis vairuotojas jus apakina tolimomis šviesomis, nereikia atsakyti tuo pačiu – tai tik sukuria pavojingą situaciją abiem. Geriau sulėtinkite greitį, žiūrėkite į dešinę kelio pusę (dešinę juostą) ir palaukite, kol automobilis pravažiuos.
Rūko žibintai – dažniausiai naudojami neteisingai
Rūko žibintai – bene labiausiai nesuprastas apšvietimo elementas. Jų paskirtis yra konkreti: apšviesti kelią žemai ir plačiai, kad rūkas ar sniegas kuo mažiau atspindėtų šviesą atgal. Jie montuojami žemai bamperio srityje būtent dėl to.
Tačiau realybėje daugelis vairuotojų juos naudoja kaip papildomą stilistinį elementą arba tiesiog pamiršta išjungti. Lietuvos kelio eismo taisyklės aiškiai nurodo: priekiniai rūko žibintai gali būti naudojami tik esant rūkui, snigant, lijant stipriam lietui arba dulkių debesyje, kai matomumas yra mažesnis nei 100 metrų. Galiniai rūko žibintai – dar griežčiau, nes jie yra labai ryškūs ir gali apakinti sekantį vairuotoją.
Dažna klaida: Žmonės įjungia galinius rūko žibintus lietuje ir palieka juos visą kelionę, net kai lietus baigiasi. Vairuotojas iš paskos gauna tiesiai į akis ryškiai raudoną šviesą, kuri trukdo matyti kelio situaciją. Tai ne tik erzina – tai reali saugumo problema.
Kitas atvejis – priekiniai rūko žibintai naudojami naktį be rūko. Kai kurie mano, kad taip geriau matosi. Bet šie žibintai apšviečia labai plačiai ir žemai – jie nepadeda matyti toliau, tik erzina priešpriešinius vairuotojus. Jei norite geresnio matomumo naktį – naudokite tolimąsias šviesas, kai galite.
Avarinis signalas – ne universalus sprendimas visoms situacijoms
Avarinis signalas (visi posūkio rodikliai mirksi kartu) daugelio vairuotojų naudojamas kaip universalus „atleiskite” ženklas. Sustojo prie parduotuvės – įjungė avarinį. Lėtai važiuoja – įjungė avarinį. Blogai jaučiasi kelyje – įjungė avarinį. Bet šis signalas turi konkrečią paskirtį ir netinkamas naudojimas gali sukelti painiavą.
Avarinis signalas skirtas signalizuoti, kad jūsų automobilis yra pavojingoje padėtyje arba sukelia pavojų kitiems. Tai reiškia:
- Automobilis sustojo kelyje dėl gedimo ar avarijos
- Važiuojate labai lėtai dėl techninės problemos
- Esate avarinėje situacijoje ir reikia įspėti kitus
- Vilkikas ar autobusas sustoja prie stotelės (tam tikrais atvejais)
Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje) yra tradicija greitkelyje įjungti avarinį signalą, kai priekyje staiga susidaro spūstis – taip įspėjami sekantys vairuotojai. Tai logiška ir gana veiksminga praktika, nors Lietuvos KET to tiesiogiai nereglamentuoja.
Tačiau naudoti avarinį signalą vietoje posūkio rodiklio – klaida. Jei sustojate prie šaligatvio, naudokite dešinį posūkio rodiklį, ne avarinį. Kiti vairuotojai turi žinoti, į kurią pusę jūs traukiatės.
Posūkio rodikliai – elementaru, bet ne visiems
Kalbant apie posūkio rodiklius, norisi tiesiog paklausti: kodėl dalis vairuotojų jų nenaudoja? Tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių saugumo elementų – vienas rankos judesys, kuris gali išgelbėti gyvybę. Bet statistika rodo, kad posūkio rodiklių nepanaudojimas yra viena iš dažniausių eismo taisyklių pažeidimų priežasčių.
Keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:
Kada įjungti: Posūkio rodiklį reikia įjungti prieš manevruojant, ne jo metu. Jei sukate į dešinę, rodiklis turi mirkėti dar tada, kai tik pradedate artėti prie posūkio – ne tada, kai jau sukate vairą. Kiti vairuotojai turi turėti laiko reaguoti.
Keičiant juostą: Taip pat privaloma. Net jei atrodo, kad kelias tuščias – įpratimas naudoti rodiklius visada apsaugo nuo situacijų, kai kažkas atsiranda iš niekur.
Žiedinėse sankryžose: Čia dažniausiai klystama. Įvažiuojant į žiedinę – rodiklio nereikia (nebent taisyklės konkrečioje šalyje nustato kitaip). Išvažiuojant – dešinys rodiklis privalomas. Tai signalizuoja kitiems, kad jūs paliekate žiedinę.
Apšvietimas žiemą ir blogomis oro sąlygomis
Žiema Lietuvoje – tai ne tik sniegas ir ledas, bet ir trumpos dienos, rūkas, sniego pūga ir situacijos, kai matomumas nukrenta iki kelių dešimčių metrų. Tokiomis sąlygomis apšvietimas tampa kritiškai svarbus, ir čia reikia žinoti keletą specifinių dalykų.
Pirma – sniegant stipriai, naudokite artimąsias šviesas, ne tolimąsias. Tolimosios šviesos atspindės sniego dribsnius ir sukurs efektą, tarsi važiuotumėte per baltą debesį. Artimosios šviesos ir priekiniai rūko žibintai (jei matomumas tikrai prastas) – tinkamesnis pasirinkimas.
Antra – prieš važiuodami žiemą, visada nuvalykite žibintus nuo sniego ir ledo. Tai skamba trivialiai, bet dalis vairuotojų išvažiuoja su pusiau užklotais žibintais. Tai ne tik mažina jūsų matomumą, bet ir kitus klaidina – jie nemato, kokio tipo automobilis tai yra ir kur jis yra kelyje.
Trečia – žiemą ypač svarbu patikrinti žibintų reguliavimą. Jei automobilis pakrautas (pilnas bagažinė, keleiviai gale), priekis pakyla ir žibintai šviečia aukštyn, apakindami priešpriešinius vairuotojus. Daugelyje automobilių yra rankinis arba automatinis žibintų aukščio reguliatorius – naudokite jį.
Praktinis patarimas žiemai: Jei važiuojate greitkeliu ir matomumas labai prastas dėl pūgos, sumažinkite greitį iki tokio, kad galėtumėte sustoti per matomumo atstumą. Joks apšvietimas nekompensuos per didelio greičio blogomis sąlygomis.
Kai žibintai tampa ginklu – apšvietimo etika kelyje
Yra situacijų, kai apšvietimas naudojamas ne saugumui, o kaip komunikacijos ar net agresijos priemonė. Trumpas tolimųjų šviečių mirktelėjimas tradiciškai reiškia „praleisk” arba „dėkoju”. Bet ilgas tolimųjų šviečių įjungimas iš paskos – tai jau spaudimas, kuris ne tik erzina, bet ir gali sukelti avariją, jei priekinis vairuotojas išsigąsta ar skubotai reaguoja.
Kitas reiškinys – per aukštai sureguliuoti žibintai arba netinkamai įmontuoti LED ar xenon žibintai. Jei automobilis buvo skirtas halogeniniams žibintams, o savininkas įmontavo ryškesnius LED elementus be tinkamo optikos pakeitimo, šviesos sklinda netaisyklingai ir apakina kitus. Tai ne tik nemandagu – tai pavojinga ir draudžiama.
Dar vienas dalykas – stovėjimas su įjungtomis tolimomis šviesomis. Kartais vairuotojai sustoja prie kelio ir palieka tolimąsias šviesas, nes taip geriau mato aplinką. Bet tuo metu jie apakina kiekvieną pravažiuojantį automobilį. Sustojus – artimosios arba avarinis signalas, priklausomai nuo situacijos.
Galiausiai – pėsčiųjų perėjos. Prieš perėją, kai pėstysis laukia, daugelis vairuotojų mirkčioja tolimomis šviesomis, norėdami parodyti, kad sustoja. Bet tai gali apakinti pėstįjį ir jis nematys, ar automobilis tikrai sustoja. Geriau tiesiog sulėtinkite greitį ir sustokite – tai aiškesnis signalas nei šviesos žaismas.
Taisyklės žino savo reikalą – ir jūs turėtumėte žinoti savo
Apšvietimas – tai viena iš tų sričių, kur teorija ir praktika dažnai išsiskiria. Egzaminui išmokstame taisykles, bet kelyje greitai formuojasi savi įpročiai, ne visada teisingi. Dieniniai žibintai, kurie atrodo kaip visavertis apšvietimas, bet nepasako nieko galiniam automobiliui. Rūko žibintai, kurie lieka įjungti visą dieną. Posūkio rodikliai, kurie įsijungia per vėlai arba visai neįsijungia. Tolimosios šviesos, kurios lieka įjungtos priešais ateinančiam automobiliui.
Visa tai – ne smulkmenos. Tai sprendimai, kurie kiekvieną dieną lemia, ar kiti vairuotojai jus mato laiku, ar spėja reaguoti, ar gali teisingai nuspėti jūsų veiksmus. Automobilio apšvietimas – tai jūsų kalba kelyje. Ir kaip bet kuria kalba, ja galima kalbėti aiškiai ir teisingai, arba galima murmėti kažką nesuprantamo, tikintis, kad kiti supras.
Jei iš šio straipsnio pasiimate bent vieną dalyką – tegul tai būna įprotis kartą per sezoną patikrinti visus žibintus: ar veikia, ar teisingai nukreipti, ar švarūs. Penkios minutės, kurios gali reikšti labai daug tamsiame kelyje.
