Kodėl jūsų automobilis žino apie jus daugiau nei manote
Šiuolaikinis automobilis – tai ne tik keturi ratai ir variklis. Tai judantis kompiuteris, kuris nuolat renka, apdoroja ir saugo duomenis apie jus, jūsų įpročius, maršrutus, vairavimo stilių ir net fizinę būklę. Daugelis vairuotojų apie tai tiesiog negalvoja – sėdi, užveda, važiuoja. Bet kažkur giliai tarp ECU blokų, telematikos modulių ir debesų serverių kaupiasi informacija, kurios kiekis kartais pribloškia net pačius automobilių gamintojus.
Ir čia prasideda įdomiausia dalis. Nes klausimas nėra tik techninis – jis labai praktiškas. Kas turi prieigą prie tų duomenų? Kam jie parduodami? Ką gali padaryti, jei norite to išvengti? Apie visa tai – šiame straipsnyje.
Kokius duomenis iš tikrųjų renka modernus automobilis
Pradėkime nuo pagrindų, nes čia daugelis žmonių turi klaidingą supratimą. Manoma, kad automobilis fiksuoja tik GPS poziciją. Realybė yra žymiai platesnė.
Šiuolaikiniai automobiliai – ypač tie, pagaminti po 2015–2016 metų – turi dešimtis, o kartais ir šimtus jutiklių bei elektroninių valdymo blokų. Štai ką jie gali fiksuoti:
- GPS duomenys ir maršrutai – ne tik kur važiavote, bet ir kada, kokiu greičiu, kiek laiko stovėjote konkrečioje vietoje
- Vairavimo stilius – staigūs stabdymai, greitas pagreitis, posūkiai, ar dažnai viršijate greitį
- Variklio diagnostikos duomenys – kuro sąnaudos, variklio temperatūra, gedimų kodai
- Telefono sinchronizacijos duomenys – kontaktai, skambučių istorija, žinutės (per Android Auto arba Apple CarPlay)
- Balso komandų įrašai – daugelis sistemų saugo balso užklausas
- Sėdynių ir veidrodžių pozicijos – iš kurių galima spręsti, kiek vairuotojų naudojasi automobiliu ir kokie jų fiziniai parametrai
- Avarinių sistemų aktyvavimo istorija – ar veikė AEB, ar aktyvavosi juostos išlaikymo sistema
- Keleivių buvimo duomenys – per sėdynių jutiklius ir diržų sistemas
2023 metais Mozilla Foundation atliko tyrimą ir pavadino automobilius „blogiausiu privatumo produktu, kurį kada nors recenzavo”. Iš 25 tirtų gamintojų 84% teigė, kad gali dalintis asmeniniais duomenimis su trečiosiomis šalimis, o 76% – kad gali parduoti šiuos duomenis. Tai ne teorija – tai verslo modelis.
Kaip duomenai keliauja nuo jūsų automobilio iki nežinomų serverių
Daugelis žmonių galvoja: „Na, mano automobilis neturi interneto ryšio, tai viskas gerai.” Ir čia dažniausiai klysta. Net jei jūsų automobilis neturi integruoto SIM kortelės modulio, duomenys vis tiek gali nutekėti keliais keliais.
Telematikos blokai – tai nedideli įrenginiai, kurie gali būti įmontuoti gamykloje arba vėliau prijungti per OBD-II lizdą. Draudimo bendrovės mėgsta siūlyti nuolaidas mainais už tokių įrenginių naudojimą. Jie siunčia duomenis realiu laiku.
Išmaniojo telefono sinchronizacija – kai prijungiate telefoną prie automobilio per USB arba Bluetooth, duomenų mainai vyksta abiem kryptimis. Automobilis gali nuskaityti kontaktus, skambučių žurnalą, net naršymo istoriją. Ir tai dažnai lieka atmintyje net ir po to, kai telefonas atjungiamas.
Gamintojo programėlės ir paskyrų sistemos – Tesla, BMW ConnectedDrive, Volkswagen We Connect, Hyundai Bluelink – visos šios sistemos reikalauja paskyros ir nuolat sinchronizuojasi su gamintojo serveriais. Jūs gaunate patogumą, gamintojas gauna duomenis.
Techninės priežiūros metu – kai automobilį atvedate į servisą, technikai jungiasi prie diagnostikos sistemos. Kai kurie servisai automatiškai įkelia duomenis į gamintojo sistemas. Ir tai gali apimti visą vairavimo istoriją nuo paskutinio apsilankymo.
Praktinis patarimas: jei norite patikrinti, kokie duomenys yra saugomi jūsų automobilyje, pirmiausia perskaitykite automobilio privatumo politiką (taip, ji egzistuoja). Dauguma gamintojų ją skelbia savo svetainėse, nors ji dažnai būna tokia ilga ir sudėtinga, kad niekas jos neskaito.
Draudimo bendrovės, automobilių pardavimas ir kiti duomenų naudotojai
Čia prasideda tikrai praktinė dalis, kuri tiesiogiai paliečia jūsų piniginę ir privatumą.
Draudimo bendrovės jau seniai suprato, kad vairavimo duomenys yra aukso vertės. Telematiniu draudimu pagrįsti produktai (angliškai vadinami Usage-Based Insurance arba UBI) leidžia nustatyti individualų draudimo tarifą pagal realų vairavimo stilių. Skamba sąžiningai? Galbūt. Bet tai reiškia, kad jūsų draudimo bendrovė žino, kad kiekvieną penktadienio vakarą grįžtate vėlai, kad kartais staigiai stabdote, ir kad naktimis važiuojate dažniau nei dienomis.
JAV kai kurios valstijos jau turi precedentų, kai draudimo bendrovės gavo prieigą prie automobilio duomenų po avarijos be savininko sutikimo. Europoje BDAR (GDPR) šiek tiek apsaugo nuo tokių situacijų, bet tik tiek, kiek jūs patys žinote savo teises ir jas ginate.
Automobilio pardavimas – tai vienas labiausiai pamirštamų aspektų. Kai parduodate automobilį, atmintyje gali likti:
- Visi sinchronizuoti telefono kontaktai ir skambučių istorija
- Namuose ir darbe išsaugoti adresai navigacijos sistemoje
- Wi-Fi slaptažodžiai
- Vairavimo istorija ir maršrutai
- Banko ar mokėjimo programėlių prisijungimo duomenys, jei naudojote automobilio ekraną
Tai nėra teorinė grėsmė. Buvo dokumentuotų atvejų, kai naudoto automobilio pirkėjai galėjo peržiūrėti ankstesnio savininko visus išsaugotus adresus, kontaktus ir net žinutes. Todėl prieš parduodant automobilį būtina atlikti gamyklinį nustatymų atstatymą (factory reset).
Trečiosios šalys ir duomenų brokeriai – tai mažiausiai skaidrus segmentas. Kai kurie gamintojai parduoda anoniminizuotus (ar tarimai anoniminizuotus) duomenis miestų planavimo įmonėms, reklamos agentūroms, nekilnojamojo turto analitikams. Teoriškai tai neturėtų leisti jūsų identifikuoti, bet praktika rodo, kad anoniminizuotus duomenis dažnai galima de-anoniminizuoti, jei turite pakankamai papildomos informacijos.
Teisinė situacija Europoje ir Lietuvoje
Gera žinia – Europoje privatumo apsauga yra žymiai stipresnė nei, pavyzdžiui, JAV. BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) suteikia konkrečias teises:
Teisė žinoti – galite paklausti automobilio gamintojo, kokius duomenis jie turi apie jus. Jie privalo atsakyti per 30 dienų.
Teisė į ištrynimą – galite reikalauti ištrinti jūsų duomenis. Tai ne visada lengva įgyvendinti praktiškai, bet teisiškai ši galimybė egzistuoja.
Teisė į duomenų perkeliamumą – galite reikalauti gauti savo duomenis struktūruotu, įprastai naudojamu formatu.
Lietuvoje duomenų apsaugos priežiūrą vykdo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Jei manote, kad automobilio gamintojas ar kita įmonė netinkamai tvarko jūsų duomenis, galite pateikti skundą. Praktiškai tai nėra greitas procesas, bet precedentai egzistuoja.
Svarbu žinoti: BDAR taikomas tik tada, kai duomenys yra susieti su identifikuojamu asmeniu. Todėl gamintojai dažnai teigia, kad renka tik „anoniminius” duomenis. Tačiau jei duomenys susieti su automobilio VIN numeriu, o VIN numeris susietas su jūsų vardu – tai jau asmeniniai duomenys, nepaisant to, ką teigia privatumo politika.
Elektriniai ir hibridiniai automobiliai – ar jie renka daugiau duomenų?
Trumpas atsakymas – taip, dažniausiai renka daugiau. Ir čia yra keletas priežasčių.
Elektriniai automobiliai pagal savo prigimtį yra labiau susieti su skaitmenine infrastruktūra. Įkrovimo valdymas, baterijos būklės stebėjimas, energijos suvartojimo optimizavimas – visa tai reikalauja nuolatinio duomenų rinkimo ir perdavimo. Tesla, pavyzdžiui, yra žinoma tuo, kad renka itin detalius duomenis apie kiekvieną automobilio sistemos aspektą.
Tačiau čia yra ir kita pusė. Tesla kelis kartus panaudojo savo surinktus duomenis, kad apgintų vairuotojus teisme – kai buvo kaltinami dėl avarijų, kurias jie iš tikrųjų nesukėlė. Duomenys parodė tikslią įvykių seką. Tai primena, kad duomenų rinkimas nėra vienareikšmiškai blogas – klausimas yra, kas juos kontroliuoja ir kaip naudoja.
Kitas svarbus aspektas – įkrovimo infrastruktūra. Kai naudojate viešą įkrovimo stotį, operatorius gali fiksuoti, kada ir kur įkrovėte, kiek energijos sunaudojote, ir susieti tai su jūsų paskyra. Tai dar vienas duomenų šaltinis, apie kurį retai galvojama.
Praktinis patarimas elektromobilių savininkams: reguliariai peržiūrėkite, kokias prieigos teises suteikėte gamintojo programėlei. Daugelis programėlių prašo prieigos prie vietos duomenų „visada” – ne tik naudojant programėlę. Tai galima apriboti telefono nustatymuose.
Ką galite padaryti – praktinis veiksmų planas
Gerai, teorija suprantama. Bet ką realiai galima padaryti? Čia pateikiu konkrečius žingsnius, kurie tikrai veikia.
1. Perskaitykite privatumo politiką prieš pirkdami – skamba nuobodžiai, bet tai vienintelis būdas žinoti, su kuo sutinkate. Ieškokite frazių kaip „share with third parties”, „sell data”, „retain for X years”. Jei politika nepatinka – tai gali būti argumentas rinktis kitą gamintoją.
2. Atjunkite telefoną, kai to nereikia – jei naudojate Android Auto ar Apple CarPlay tik navigacijai, atjunkite telefoną, kai jo nebereikia. Kuo mažiau laiko telefonas sinchronizuojasi su automobilio sistema, tuo mažiau duomenų perduodama.
3. Prieš parduodant – gamyklinis atstatymas – tai privaloma. Eikite į automobilio nustatymų meniu ir ieškokite „Factory Reset”, „Master Reset” arba „Restore to Factory Settings”. Procedūra skiriasi priklausomai nuo gamintojo, bet ji egzistuoja beveik visuose šiuolaikiniuose automobiliuose.
4. Patikrinkite OBD-II lizdą – jei draudimo bendrovė ar kitas paslaugų teikėjas įkišo telematikos įrenginį į jūsų OBD-II lizdą (paprastai po vairo kairėje pusėje), žinokite, kad jis renka duomenis. Jei nebenorite dalyvauti tokioje programoje, jį galima tiesiog ištraukti.
5. Naudokite gamintojo paskyros privatumo nustatymus – BMW, Mercedes, Volkswagen ir kiti gamintojai turi internetines paskyras, kuriose galima valdyti duomenų rinkimo nustatymus. Tai ne visada leidžia visiškai atsisakyti duomenų rinkimo, bet galima apriboti kai kuriuos aspektus.
6. Balso asistentų išjungimas – jei nenaudojate balso komandų, išjunkite šią funkciją. Kai kurie automobiliai nuolat „klauso” aktyvavimo žodžio, ir tai reiškia, kad mikrofonas veikia visą laiką.
7. Reguliariai valykite navigacijos istoriją – išsaugoti adresai (namų, darbo, dažnai lankomų vietų) yra labai jautri informacija. Juos galima ištrinti rankiniu būdu arba nustatyti automatinį valymo intervalą, jei tokia funkcija yra.
Kai duomenys tampa ginklu – ir kai jie gelbsti gyvybes
Norisi baigti ne baimės, o realaus konteksto pastaba. Automobilio duomenų rinkimas nėra vienareikšmiškai blogas dalykas – kaip ir daugelis technologijų, jis turi dvi puses.
Viena vertus, yra dokumentuotų atvejų, kai automobilio duomenys buvo panaudoti prieš savininką – draudimo bylose, skyrybų procesuose, net baudžiamosiose bylose. JAV teismai ne kartą leido policijai gauti automobilio duomenis be savininko sutikimo, remdamiesi tuo, kad vairuotojas „sutiko” su duomenų rinkimu, kai sutiko su gamintojo naudojimo sąlygomis.
Kita vertus – automatinio stabdymo sistemos, juostos išlaikymo technologijos, nuovargio aptikimo sistemos – visa tai veikia tik todėl, kad automobilis nuolat renka ir analizuoja duomenis. Kai kurie tyrimai rodo, kad telematikos sistemos padeda sumažinti avarijų skaičių, nes vairuotojai žino, kad jų stilius stebimas. Ir tai nėra visiškai bloga motyvacija važiuoti atidžiau.
Svarbiausia – sąmoningumas. Žinoti, kad jūsų automobilis renka duomenis, žinoti, kas su jais daroma, ir turėti galimybę bent iš dalies kontroliuoti šį procesą. Technologijos keičiasi greičiau nei įstatymai, o įstatymai – greičiau nei žmonių suvokimas. Todėl pats geriausias dalykas, kurį galite padaryti – tai tiesiog žinoti. Nes informuotas vairuotojas yra ne tik saugesnis kelyje, bet ir geriau apsaugotas nuo to, ko nepastebi pro priekinį stiklą.
