Pradžia / Automobilių technologijos / Automobilio penktosios kartos ryšys

Automobilio penktosios kartos ryšys

Kas tas penktosios kartos ryšys ir kodėl vairuotojai turėtų domėtis?

5G automobilyje – skamba kaip kažkas iš mokslinės fantastikos filmo, bet realybė jau čia pat. Jei dar prieš penkerius metus kalbėdavome apie automobilio „prijungimą prie interneto” kaip apie prabangą, tai šiandien 5G ryšys keičia visą transporto ekosistemą iš pagrindų. Ir ne tik tuo, kad galėsi greičiau parsisiųsti muzikos grojaraštį važiuodamas greitkeliu.

Penktosios kartos ryšys automobilyje – tai ne tik greitesnis internetas. Tai visiškai nauja komunikacijos architektūra, leidžianti automobiliui „kalbėtis” su infrastruktūra, kitais transporto priemonėmis, eismo valdymo sistemomis ir debesų kompiuterijos platformomis beveik realiu laiku. Vėlavimas (latency) sumažėja iki 1 milisekundės – palyginimui, žmogaus reakcijos laikas yra apie 200-250 milisekundžių. Tai reiškia, kad sistema reaguoja greičiau nei tu spėji pamirksėti.

Bet pradėkime nuo pradžių ir išsiaiškinkime, kaip visa tai veikia, kodėl tai svarbu ir ką tai reiškia eiliniam vairuotojui, kuris tiesiog nori saugiai ir patogiai nuvažiuoti iš taško A į tašką B.

Nuo 2G iki 5G – kaip automobilis tapo judančiu kompiuteriu

Prisimeni, kaip atrodė automobilio „išmanusis” funkcionalumas prieš dvidešimt metų? Geriausiu atveju – CD grotuvas ir galbūt navigacijos sistema su DVD žemėlapiu, kurį reikėdavo atnaujinti kartą per metus. Pirmieji ryšio moduliai automobiliuose pasirodė su 2G technologija – tai buvo paprastos SOS sistemos, kaip „OnStar” ar „eCall”, kurios galėdavo automatiškai pranešti apie avariją.

3G atvėrė duris tikram interneto ryšiui automobilyje. Atsirado galimybė atnaujinti žemėlapius internetu, gauti eismo informaciją realiuoju laiku, naudotis muzikos srautinio perdavimo paslaugomis. Bet ryšys buvo nestabilus, greitis – nepakankamas sudėtingesnėms operacijoms.

4G LTE pakeitė žaidimo taisykles. Staiga automobilis galėjo tapti Wi-Fi prieigos tašku, infotainment sistemos pradėjo veikti kaip tikri planšetiniai kompiuteriai, atsirado galimybė atlikti nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus (OTA – Over The Air). Tesla šią technologiją išnaudojo ypač agresyviai – jų automobiliai gaudavo naujų funkcijų per naktį, kol savininkas miegojo.

Tačiau 4G vis tiek turėjo ribotumų. Kai dešimtys tūkstančių automobilių vienu metu bando prisijungti prie tinklo miesto centre, sistema pradeda „kvėpuoti sunkiai”. Autonominio vairavimo scenarijams, kur reikia perduoti gigabaitų duomenis per sekundes, 4G tiesiog per lėtas ir per nestabilus.

5G sprendžia šias problemas keliais būdais: didesnis pralaidumas (iki 20 Gbps teoriškai), minimalus vėlavimas, masinis įrenginių prijungimas ir daug stabilesnis ryšys judant dideliu greičiu. Štai kodėl automobilių gamintojai į šią technologiją investuoja milijardus.

V2X – kai automobiliai pradeda kalbėtis tarpusavyje

Vienas įdomiausių 5G taikymo aspektų automobilyje yra tai, kas vadinama V2X (Vehicle-to-Everything) komunikacija. Pavadinimas kalba pats už save – automobilis komunikuoja su viskuo aplinkui. Šis „viskas” apima kelis skirtingus scenarijus:

V2V (Vehicle-to-Vehicle) – automobiliai keičiasi informacija tarpusavyje. Praktinis pavyzdys: jei priekyje važiuojantis automobilis staiga pradeda stabdyti dėl nelaimingo atsitikimo, informacija apie tai pasiekia tavo automobilį milisekundėmis greičiau nei tu pamatytum stabdymo žibintus. Sistema gali pradėti stabdyti dar prieš tau reaguojant.

V2I (Vehicle-to-Infrastructure) – automobilis „kalba” su kelio infrastruktūra. Šviesoforai gali perduoti informaciją apie tai, kada keisis šviesa – ir automobilis gali optimizuoti greitį taip, kad atvyktų prie žalios šviesos be sustojimo. Tai ne tik patogiau, bet ir taupo degalus.

V2N (Vehicle-to-Network) – ryšys su debesų platformomis. Čia kaupiami ir apdorojami duomenys iš tūkstančių automobilių, kurie vėliau grąžinami kaip optimizuoti maršrutai, eismo prognozės, pavojingų situacijų perspėjimai.

V2P (Vehicle-to-Pedestrian) – galbūt svarbiausia saugumo perspektyva. Pėsčiojo išmanusis telefonas gali „pranešti” artėjančiam automobiliui apie savo buvimo vietą. Ypač aktualu situacijose, kai vairuotojas neturi tiesioginės regimybės – posūkiuose, prie didelių sunkvežimių.

Visa ši ekosistema veikia tik tada, kai infrastruktūra yra pakankamai išvystyta. Lietuva ir kitos Baltijos šalys šiuo metu dar tik kuria 5G tinklų pagrindus, tad pilnas V2X potencialas bus pasiekiamas laipsniškai. Bet automobiliai jau dabar gaminami su šioms technologijoms paruoštais moduliais – kad kai infrastruktūra bus paruošta, automobilis tiesiog „įsijungs” į ekosistemą.

Autonominis vairavimas ir 5G – neatsiejamas ryšys

Dažnai girdime apie autonominius automobilius kaip apie ateities technologiją, kuri „tuoj tuoj” ateis. Realybė yra sudėtingesnė – pilnas autonominis vairavimas (SAE 5 lygis) reikalauja ne tik gerų jutiklių ir algoritmų automobilio viduje, bet ir patikimo, greito ryšio su išoriniu pasauliu.

Štai kodėl 5G ir autonominis vairavimas yra taip glaudžiai susiję. Autonominis automobilis generuoja milžiniškus duomenų kiekius – LIDAR, kameros, radarai, ultragarsiniai jutikliai kartu gali generuoti iki 4 terabaitų duomenų per dieną. Dalis šių duomenų turi būti apdorojama debesyje realiuoju laiku – automobilio vidinis kompiuteris tiesiog neturi pakankamai galios viską apdoroti vietoje.

Be to, autonominis automobilis turi „matyti” toliau nei jo fiziniai jutikliai leidžia. 5G ryšys leidžia gauti informaciją apie tai, kas vyksta už posūkio, už kalvos, iš kitų automobilių ar infrastruktūros jutiklių. Tai vadinama „kolektyviniu suvokimu” (collective perception) – ir tai yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl 5G yra būtinas autonominiam vairavimui, o ne tiesiog pageidautinas.

Praktinis patarimas tiems, kurie svarsto pirkti automobilį su autonominio vairavimo funkcijomis: tikrinkite, ar automobilis turi 5G modulį, ne tik 4G. Šiandien tai gali neatrodyti kritiškai svarbu, bet per trejus penkerius metus skirtumas bus labai juntamas tiek funkcionalumo, tiek saugumo atžvilgiu.

Kokius automobilius jau galima rasti su 5G ryšiu?

Rinka juda greitai. Dar 2020 metais 5G automobilyje buvo egzotika, šiandien tai tampa standartu premium segmente ir pamažu skinasi kelią į masinę rinką.

BMW vienas pirmųjų masiškai diegė 5G – iX modelis, pristatytas 2021 metais, jau turėjo integruotą 5G modulį. Vėliau ši technologija pasiekė 7 seriją ir kitus modelius. BMW naudoja 5G ne tik infotainment funkcijoms, bet ir nuotoliniams programinės įrangos atnaujinimams bei diagnostikai.

Mercedes-Benz EQS ir naujoji S klasė taip pat turi 5G palaikymą. Mercedes ypač akcentuoja MBUX Hyperscreen sistemos galimybes su greitu ryšiu – realaus laiko navigacija, srautinis vaizdo turinys keleiviams, nuolatinis debesų ryšys.

Audi e-tron GT ir Q8 e-tron modeliai ateina su 5G paruoštu hardware, nors kai kuriuose regionuose funkcija aktyvuojama programiškai vėliau.

Tesla – įdomus atvejis. Nepaisant to, kad Tesla yra technologijų lyderė daugeliu aspektų, 5G moduliai jų automobiliuose atsirado vėliau nei pas konkurentus. Model S ir Model X atnaujintos versijos jau turi 5G palaikymą.

Kia ir Hyundai – korėjiečiai taip pat nesnaudžia. EV6, Ioniq 5 ir Ioniq 6 modeliai turi 5G modulius, o tai ypač įdomu, nes šie automobiliai yra prieinamesni nei vokiški konkurentai.

Svarbu žinoti: net jei automobilis turi 5G modulį, tai nereiškia, kad jis automatiškai naudoja 5G ryšį. Reikia, kad ir operatoriaus tinklas būtų pasiekiamas toje vietoje, kur važiuoji. Lietuva šiuo metu turi gana gerą 5G aprėptį didžiuosiuose miestuose, bet regionuose situacija dar nevienoda.

Saugumas ir privatumas – tamsioji 5G medalio pusė

Būtų neatsakinga kalbėti apie 5G automobilyje tik entuziastingai, nepaminint realių iššūkių. O jų yra.

Pirmiausia – kibernetinis saugumas. Kuo labiau automobilis prijungtas prie interneto, tuo didesnis jo atakos paviršius. 2015 metais Charlie Miller ir Chris Valasek demonstravo, kaip galima nuotoliniu būdu perimti Jeep Cherokee valdymą per 4G ryšį. Tai sukrėtė visą automobilių pramonę ir privertė gamintojus rimtai investuoti į kibernetinį saugumą. 5G teoriškai yra saugesnė nei 4G (geresnė šifravimas, autentifikavimas), bet tai nereiškia, kad problema išspręsta – tiesiog ji perkelta į kitą lygmenį.

Antra problema – duomenų privatumas. Automobilis su 5G ryšiu generuoja ir siunčia milžiniškus duomenų kiekius: kur važiuoji, kaip greitai, kaip stabdai, kur sustoji, kiek laiko. Teoriškai tai naudojama tavo patirčiai gerinti. Praktiškai – tai vertingi duomenys, kuriuos gamintojai gali parduoti draudimo bendrovėms, reklamos platformoms ar kitiems tretiesiems asmenims.

Keletas praktinių patarimų dėl privatumo:

  • Perskaityk automobilio privatumo nustatymus ir apribok duomenų dalijimąsi ten, kur tai įmanoma
  • Tikrink, ar gamintojo programėlė telefone neprašo perteklinių leidimų
  • Domėkis, ar tavo šalis turi aiškią reguliavimo bazę dėl automobilio duomenų – ES GDPR čia suteikia tam tikrą apsaugą
  • Jei nori maksimalaus privatumo – kai kuriuose automobiliuose galima fiziškai išjungti telematikos modulį, bet tai paprastai panaikina ir garantiją

Trečia – priklausomybė nuo ryšio. Kai tam tikros automobilio funkcijos pradeda priklausyti nuo debesų ryšio, atsiranda klausimas: kas nutinka, kai ryšio nėra? Ar automobilis vis dar veiks pilnai? Gamintojai teigia, kad kritinės saugumo funkcijos visada veikia autonomiškai, bet ribos tarp „kritinių” ir „nekritinių” funkcijų pamažu nyksta.

5G ir elektromobiliai – sinergija, kuri keičia žaidimą

Elektromobiliai ir 5G ryšys – tai kombinacija, kuri atveria ypač įdomias galimybes. Elektromobilio vartotojas turi specifinių poreikių, kuriuos 5G gali patenkinti geriau nei bet kuri ankstesnė technologija.

Įkrovimo infrastruktūra – vienas aktualiausių klausimų. 5G ryšys leidžia realiu laiku matyti ne tik, kur yra artimiausios įkrovimo stotelės, bet ir kiek jų yra laisvų, koks jų įkrovimo greitis šiuo metu, kiek laiko teks laukti. Tai jau dabar veikia per 4G, bet 5G leidžia šią informaciją atnaujinti daug dažniau ir tiksliau.

Išmanusis įkrovimas – dar viena perspektyvi sritis. Automobilis su 5G ryšiu gali gauti informaciją apie elektros tinklo apkrovą ir automatiškai pasirinkti optimaliausią įkrovimo laiką – kai elektra pigiausia ir tinklas mažiausiai apkrautas. Kai kuriose šalyse jau veikia V2G (Vehicle-to-Grid) sistemos, kur elektromobilis gali ne tik imti energiją iš tinklo, bet ir ją grąžinti piko metu.

Baterijos valdymas – 5G leidžia gamintojui nuolat stebėti baterijos būklę ir optimizuoti jos veikimą nuotoliniu būdu. Jei algoritmai debesyje nustato, kad tam tikras įkrovimo profilis ilgina baterijos tarnavimo laiką, jis gali būti atnaujintas per naktį be jokio vairuotojo įsikišimo.

Regeneratyvinis stabdymas taip pat gali būti optimizuotas naudojant 5G – automobilis iš anksto žino apie artėjantį posūkį ar nuokalnę ir gali maksimaliai išnaudoti energijos atgavimo galimybes.

Ateitis jau važiuoja – bet ar mes pasiruošę?

Kalbant apie 5G automobilyje, svarbu išlaikyti realizmą. Technologija yra nuostabi, galimybės – milžiniškos, bet kelias nuo laboratorijos iki kasdienio vairuotojo rankų visada ilgesnis, nei žada marketingo medžiaga.

Lietuva ir Baltijos regionas šiuo atžvilgiu yra įdomioje pozicijoje. Turime vieną iš geresnių skaitmeninės infrastruktūros bazių Europoje, aktyviai plečiame 5G tinklus, o lietuviai tradiciškai greitai priima naujas technologijas. Tačiau V2X ekosistema reikalauja koordinuotų investicijų tiek iš privačių, tiek iš viešų subjektų – kelio infrastruktūra, eismo valdymo sistemos, reguliavimo bazė turi vystytis lygiagrečiai su automobilių technologijomis.

Jei šiandien perkate naują automobilį ir planuojate jį naudoti 7-10 metų, 5G palaikymas turėtų būti vienas iš kriterijų. Ne todėl, kad jis dabar suteiks revoliucinę patirtį, bet todėl, kad per ateinančius metus šios technologijos pagrindu bus kuriamos funkcijos, kurios iš esmės pakeis, ką reiškia vairuoti. Automobilis be 5G po penkerių metų gali tapti panašus į išmanųjį telefoną be 4G – techniškai veikiantis, bet vis labiau atsiliekantis nuo ekosistemos.

Galiausiai, 5G automobilyje yra ne tik apie patogumą ar pramogą. Tai apie saugumą – realų, išmatuojamą saugumo pagerėjimą, kai automobiliai pradeda dalintis informacija apie pavojus greičiau nei žmogus gali reaguoti. Tai apie efektyvumą – mažiau laiko praleidžiamo spūstyse, mažiau degalų sunaudojama, mažiau CO2 išmetama. Ir tai apie naują santykį tarp žmogaus ir mašinos – kur automobilis tampa ne tik transporto priemone, bet ir išmaniuoju asistentu, kuris nuolat mokosi, tobulėja ir prisitaiko.

Ar esame pasiruošę šiam pokyčiui? Technologiškai – taip, pamažu. Mentaliai ir reguliaciniu požiūriu – dar dirbame. Bet vienas dalykas tikras: 5G ryšys automobilyje nėra klausimas „ar”, o tik klausimas „kada”. O tas „kada” jau labai arti.