Kas tai per daiktas ir kodėl apie jį kalbama vis daugiau
Jei sekate automobilių pasaulį bent iš tolo, tikriausiai esate girdėję frazę „tiesioginis vairo perdavimas” arba angliškai – direct steering. Kai kurie tai vadina sportine vairavimo patirtimi, kiti – nervingumu kelyje. Tiesa, kaip dažniausiai būna, kažkur per vidurį. Bet kad suprastumėte, apie ką iš tikrųjų kalbame, reikia šiek tiek pasigilinti į tai, kaip vairo sistema apskritai veikia ir kodėl gamintojams prireikė ją „tiesinti”.
Tradicinė vairo sistema su hidrauliniu stiprintuvu arba net elektroniniu buvo suprojektuota taip, kad vairuotojas jaustųsi patogiai. Tai reiškia – daug apsisukimų nuo galo iki galo, minkštas grįžtamasis ryšys, filtruotos vibracijos. Puiku miesto eismui, bet kai nori pajusti, ką daro priekiniai ratai ant vingiuoto kelio – tas „vatinis” jausmas ima erzinti. Štai čia ir atsiranda tiesioginio perdavimo koncepcija.
Kaip veikia vairo perdavimas – nuo bazės iki sporto
Kad suprastume tiesioginį perdavimą, pirmiausia reikia žinoti, kas yra vairo perdavimo santykis. Tai skaičius, rodantis, kiek laipsnių reikia pasukti vairą, kad ratai pasitų tam tikru kampu. Standartiniame automobilyje šis santykis paprastai svyruoja tarp 15:1 ir 18:1. Tai reiškia, kad vairą reikia pasukti 15–18 laipsnių, kad ratai pasitų vienu laipsniu. Skamba techniškai, bet praktikoje tai reiškia, kad nuo vieno galo iki kito vairas apsisuka 3–4 kartus.
Tiesioginis perdavimas – tai žymiai mažesnis santykis. Sportiniuose automobiliuose jis gali siekti 10:1 arba net mažiau. Tai reiškia, kad mažesnis vairo judesys sukelia didesnį ratų posūkį. Automobilis reaguoja greičiau, tiksliau, bet tuo pačiu – jautriau kiekvienam jūsų rankų judesio niuansui. Jei vairuojate atsipalaidavę ir laikote vairą dviem pirštais – tiesioginis perdavimas tai iš karto „išduos”.
Mechaniškai tai pasiekiama keičiant vairo stelažo (rack and pinion) geometriją – mažinant krumpliaračio žingsnį arba keičiant paties stelažo ilgį. Kai kurie gamintojai naudoja kintamojo perdavimo sistemas, kur centrinėje padėtyje perdavimas yra tiesiogesnis, o kraštinėse – švelnesnis. Tai kompromisas tarp sportinės reakcijos ir parkavimo patogumo.
Elektrinis stiprintuvas ir jo įtaka perdavimui
Čia prasideda įdomiausia dalis. Šiuolaikiniai automobiliai beveik visi turi elektrinį vairo stiprintuvą – EPS (Electric Power Steering). Tai leido gamintojams ne tik atsisakyti hidraulikos, bet ir programuoti vairo elgesį. Skamba gerai, bet yra vienas didelis „bet”.
Elektrinis stiprintuvas gali filtruoti grįžtamąjį ryšį. Ir dažnai – filtruoja per daug. Tai ypač jautė vairuotojai, persėdę iš senesnių hidraulinių sistemų į naujus elektrinius. Vairuoti tapo lengviau fiziškai, bet prarastas tas „gyvas” jausmas – kai per vairą jauti, kaip padangos laikosi asfalto, kaip priekiniai ratai reaguoja į nelygią dangą.
Tiesioginis perdavimas kartu su gerai sukalibruotu EPS gali iš dalies šią problemą išspręsti. Greičiau reaguojantis mechanizmas reiškia, kad mažiau laiko prarandama signalo kelyje nuo ratų iki jūsų rankų. Bet čia labai svarbu gamintojo požiūris – ar jie nori duoti vairuotojui tikrą grįžtamąjį ryšį, ar tik imituoti jį per vairo vibraciją.
Geriausi pavyzdžiai šioje srityje – Porsche, BMW M serija ir Mazda. Šie gamintojai investuoja į vairo kalibravimą rimtai. Blogiausias pavyzdys? Deja, nemažai masinės gamybos automobilių, kur EPS sukalibruotas taip, kad vairuotojas kuo mažiau jaustų kelią. Saugiau? Gal. Įdomiau? Tikrai ne.
Tiesioginis perdavimas kelyje – praktinė patirtis
Teorija – gerai, bet kaip tai jaučiasi iš tikrųjų? Pirmą kartą sėdus į automobilį su tikrai tiesioginiu vairo perdavimu, pirma reakcija dažnai būna – „oho, jautrus”. Ir tai nėra metafora. Automobilis reaguoja į mažiausius vairo judesius. Jei esate įpratę prie standartinio šeimyninio sedano, pirmąsias minutes galite jaustis šiek tiek nepatogiai.
Bet po kelių minučių atsiranda kažkas kita – pasitikėjimas. Kai žinote, kad automobilis reaguoja tiksliai taip, kaip jūs norite, galite vairuoti tiksliau. Vingiuotas kelias tampa ne iššūkiu, o malonumu. Kiekvienas posūkis – tikslus, nuspėjamas, kontroliuojamas.
Praktinis patarimas: jei pirmą kartą bandote automobilį su tiesioginiu perdavimu, pirmiausia važiuokite lėčiau nei įprastai. Leiskite sau priprasti prie reakcijų greičio. Nereikia iš karto lėkti per posūkius – tiesiog pajuskite, kaip automobilis reaguoja į mažus vairo judesius. Po 15–20 minučių daugelis vairuotojų sako, kad nebegrįžtų prie „vatinio” vairo.
Kita vertus, mieste tiesioginis perdavimas reikalauja daugiau dėmesio. Greitkelio eisme, kai reikia tik šiek tiek koreguoti kryptį, jautrus vairavimas gali pavarginti. Štai kodėl daugelis sportinių automobilių siūlo vairavimo režimus – „Comfort” ir „Sport” – kur EPS kalibravimas keičiasi.
Kintamojo perdavimo sistemos – kompromisas ar sprendimas
Kadangi gryna tiesioginio perdavimo sistema turi savo minusų (ypač parkuojant ir lėtame eisme), gamintojai sukūrė kintamojo perdavimo sistemas. Populiariausi pavyzdžiai – BMW Active Steering, Porsche PDAS ir Volkswagen grupės dinaminė vairo sistema.
Principas paprastas: perdavimo santykis keičiasi priklausomai nuo vairo padėties. Centrinėje pozicijoje – tiesioginis, greitas perdavimas. Kraštinėse padėtyse – švelnesnis, leidžiantis pasukti ratus iki galo su mažesniu vairo sukimu. Tai leidžia turėti sportinę reakciją tiesiai važiuojant ir kartu – patogų parkavimą.
Bet ne visi tokias sistemas myli. Kai kurie vairuotojai skundžiasi, kad kintamas perdavimas sukuria nenatūralų jausmą – automobilis skirtingai reaguoja skirtingose vairo padėtyse, ir tai gali dezorientuoti. Ypač tai jaučiama ribinėse situacijose, kai reikia greitai reaguoti.
Mano asmeninis požiūris – ir čia kalbame apie tai, ką sako dauguma entuziastų – paprastas, bet gerai sukalibruotas tiesioginis perdavimas yra geresnis nei sudėtinga kintamo perdavimo sistema su prastai parašyta programine įranga. Paprastumas čia – privalumas.
Kokie automobiliai turi geriausią tiesioginį perdavimą
Jei ieškote automobilio su tikrai geru vairo perdavimu, štai keletas konkrečių rekomendacijų:
Mazda MX-5 (Miata) – tikriausiai geriausias vairas už pinigus. Mechaniškai paprastas, be bereikalingų elektroninių filtrų, su puikiu grįžtamuoju ryšiu. Tai automobilis, kurį vairavimo entuziastai rekomenduoja kaip etaloną.
Porsche 911 – ypač versijos su mechanine pavarų dėže. Vairas čia yra tiesiog fenomenalus. Brangus? Taip. Bet jei kalbame apie geriausius pavyzdžius – 911 visada bus sąraše.
BMW M2 / M3 / M4 – M serija tradiciškai turi vieną geriausių vairo sistemų tarp masinės gamybos sportinių automobilių. Naujesnės kartos šiek tiek prarado grįžtamąjį ryšį, bet vis tiek yra aukščiau vidurkio.
Honda Civic Type R – netikėtas pasirinkimas? Gal. Bet šio automobilio vairas yra vienas tiksliausių kompaktinių automobilių segmente. Japonai čia tikrai padirbėjo.
Alpine A110 – prancūzų atsakas į MX-5. Lengvas, tikslus, su puikiu vairo grįžtamuoju ryšiu. Jei norite kažko egzotiškesnio – tai puikus pasirinkimas.
Ir ko vengti? Daugelio didelių SUV su EPS, sukalibruotu komfortui. Taip pat kai kurių elektromobilių, kur vairo sistema yra visiškai atsieta nuo mechanikos ir grįžtamasis ryšys imituojamas programiškai. Tai nėra blogai saugumui, bet vairavimo malonumui – tikrai ne.
Saugumas ir tiesioginis perdavimas – ar tai suderinama
Čia dažnai kyla klausimas – ar tiesioginis perdavimas nėra pavojingesnis? Juk jautresnis automobilis reikalauja daugiau dėmesio, tikslesnių judesių. Teoriškai – taip, bet praktikoje situacija sudėtingesnė.
Tiesioginis perdavimas reiškia, kad vairuotojas greičiau gauna informaciją apie tai, kas vyksta su ratais. Tai leidžia greičiau reaguoti į slydimą, greičiau koreguoti kryptį. Patyręs vairuotojas su tiesioginiu perdavimu gali reaguoti į kritinę situaciją greičiau nei tas pats vairuotojas su „vatine” sistema.
Bet – ir čia yra didelis „bet” – nepatyręs vairuotojas gali suklysti. Jei esate įpratę prie lėtai reaguojančio vairo ir staiga sėdate į automobilį su tiesioginiu perdavimu, pirmos reakcijos gali būti per didelės. Tai gali sukelti nestabilumą, ypač dideliu greičiu.
Todėl praktinis patarimas toks: jei perkate automobilį su tiesioginiu perdavimu, skirkite laiko jam priprasti. Važiuokite tuščiame parkinge, jauskite ribas. Neskubėkite į greitkelį ar vingiuotą kelią, kol nesate tikri, kad suprantate, kaip automobilis reaguoja.
Šiuolaikiniai saugos sistemos – ESC, ABS, stabilizavimo sistemos – veikia nepriklausomai nuo vairo perdavimo tipo. Taigi net su tiesioginiu perdavimu turite elektroninį saugos tinklą. Bet geriausia vairavimo patirtis – kai šios sistemos nereikia.
Kai vairavimas vėl tampa malonumu, o ne tik transportu
Tiesioginis vairo perdavimas – tai ne tik techninis sprendimas. Tai filosofija. Tai atsakymas į klausimą: ar automobilis turi būti tik transporto priemonė iš taško A į tašką B, ar kažkas daugiau?
Šiuolaikiniame automobilių pasaulyje, kur vis daugiau funkcijų automatizuojama, kur vairuotojas tampa keleiviu savo pačio automobilyje, tiesioginis perdavimas yra savotiškas maištas. Tai gamintojo pareiškimas – mes tikime, kad vairuotojas nori jausti kelią, nori kontroliuoti, nori dalyvauti procese.
Jei esate iš tų, kurie mano, kad automobilis – tik įrankis, tiesioginis perdavimas jums gali būti nereikalingas. Bet jei vairavimas jums – malonumas, jei jums patinka vingiuoti kalnų keliais, jei jums svarbu, kaip automobilis reaguoja į jūsų komandas – tada tikrai verta ieškoti automobilio su gerai sukalibruotu tiesioginiu perdavimu.
Galutinis patarimas: prieš perkant, visada išbandykite. Skirtingi gamintojai, net ir su tiesioginiu perdavimu, sukuria labai skirtingą vairavimo patirtį. Tai, kas vienam atrodo tobula, kitam gali atrodyti per nervinga. Vairavimas – subjektyvus malonumas, ir vairo sistema yra jo širdis. Pasirinkite tą, kuri plaka jūsų ritmu.
