Kodėl kelionė su augintiniais nėra tokia paprasta, kaip atrodo
Daugelis šunų ar kačių šeimininkų bent kartą yra susidūrę su ta pačia situacija – pakuoji lagaminus, žiūri į savo keturkojį draugą ir galvoji: „Na, pasiimsu ir jį.” Skamba paprastai. Realybėje viskas šiek tiek sudėtingiau. Kelionė automobiliu su augintiniais – tai ne tik papildomas keleivas, bet ir atsakomybė, teisiniai reikalavimai bei saugumo klausimai, apie kuriuos dažnas vairuotojas net nepagalvoja.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, turi gana aiškias taisykles dėl gyvūnų vežimo transporto priemonėse. Problema ta, kad daugelis vairuotojų apie jas sužino tik tada, kai sustabdo policija arba kai nutinka kas nors blogesnio. Šiame straipsnyje pabandysime išdėstyti viską, ką reikia žinoti – nuo teisinės pusės iki praktinių gudrybių, kurios padarys kelionę patogesnę tiek jums, tiek jūsų augintiniui.
Ką sako įstatymai – ir ko daugelis nežino
Pradėkime nuo to, kas rūpi labiausiai – ar gali gauti baudą? Trumpas atsakymas: taip, gali. Lietuvos kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojas privalo užtikrinti, jog keleiviai ir krovinys netrukdytų vairuoti ir neribotų matomumo. Gyvūnas automobilyje techniškai laikomas kroviniu, ir jei jis laisvai bėgioja salone, tai jau yra pažeidimas.
Konkrečiau kalbant, Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas už netinkamą krovinio tvirtinimą. Gyvūnas, kuris sėdi ant priekinės sėdynės be jokio fiksavimo, arba šuo, kuris laisvai šokinėja po bagažinę – abu atvejai gali baigtis nemaloniu pokalbyje su pareigūnu. Baudos gali siekti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo situacijos ir pareigūno vertinimo.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama – gyvūnų gerovės įstatymas. Jis draudžia vežti gyvūnus tokiomis sąlygomis, kurios kelia jiems stresą ar pavojų. Tai reiškia, kad net jei techniškai „pritvirtinote” šunį, bet jis keliauja bagažinėje be ventiliacijos karštą dieną – tai jau kitas pažeidimas, ir daug rimtesnis.
Keliaujant į užsienį situacija dar sudėtingesnė. Skirtingos šalys turi skirtingus reikalavimus. Vokietijoje, pavyzdžiui, gyvūnas privalo būti atskirtas nuo vairuotojo specialia pertvara arba laikomas transportavimo dėžėje. Prancūzijoje reikalavimai panašūs. Jei planuojate kelionę per kelias šalis, verta iš anksto pasidomėti kiekvienos iš jų taisyklėmis – tai gali sutaupyti nemalonių staigmenų.
Tinkama įranga – ne prabanga, o būtinybė
Gerai, taisyklės aišku. Dabar – ką reikia turėti? Rinka siūlo daugybę sprendimų, ir čia svarbu neapsigauti su pigiais variantais, kurie atrodo gerai, bet realybėje neapsaugo nei gyvūno, nei jūsų.
Transportavimo dėžės (krepšiai, boksai) – tai vienas patikimiausių variantų, ypač katėms ir mažiems šunims. Svarbu, kad dėžė būtų tinkamo dydžio – gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Per didelė dėžė taip pat nėra gerai, nes gyvūnas joje slysta posūkiuose. Dėžė turi būti pritvirtinta saugos diržu arba patalpinta bagažinėje taip, kad staigaus stabdymo atveju neslidžiotų. IATA standartus atitinkančios dėžės – geras orientyras kokybei.
Saugos diržai šunims – tai specialios petnešos, kurios jungiamos prie automobilio saugos diržo. Skamba paprastai, bet čia yra viena didelė problema: ne visi tokie diržai iš tikrųjų veikia avarijos atveju. Nepriklausomi testai, atlikti tokių organizacijų kaip Center for Pet Safety (JAV), parodė, kad daugelis populiarių produktų avarijos metu tiesiog neišlaiko apkrovos. Ieškokite sertifikuotų produktų – Sleepypod, Ruffwear ir keletas kitų gamintojų turi realiai testuotus sprendimus.
Pertvaros – puikus sprendimas universaliems automobiliams ir visureigių savininkams. Metalinė pertvara tarp sėdynių ir bagažinės neleidžia šuniui patekti į saloną avarijos metu. Svarbu, kad pertvara būtų tinkamo dydžio ir tvirtai pritvirtinta – pigios plastikinės pertvaros avarijos metu gali tapti papildomu pavojumi.
Automobilio sėdynių apsaugos – tai ne saugumo, bet praktinis dalykas. Šunys, ypač dideli, sugeba per kelias valandas sunaikinti odinę sėdynę. Specialūs užvalkalai ar hamako tipo apsaugos gali išgelbėti jūsų automobilio interjerą.
Kaip paruošti gyvūną kelionei – ir kodėl tai svarbu
Net ir turėdami geriausią įrangą, galite susidurti su problema, jei gyvūnas niekada anksčiau nevažiavo automobiliu arba jei jis kenčia nuo judėjimo ligos. Čia prasideda psichologinė dalis, apie kurią daugelis šeimininkų pamiršta.
Šunys, kurie nuo mažų dienų pratinami prie automobilio, paprastai keliauja daug ramiau. Jei turite šuniuką – pradėkite nuo trumpų kelionių, leiskite jam priprasti prie automobilio kvapo ir garso, dar prieš pajudant. Katės – kitas reikalas. Jos paprastai mažiau mėgsta keliones, ir čia transportavimo dėžė tampa ne tik saugumo, bet ir komforto priemone, nes suteikia joms saugumo jausmą.
Judėjimo liga – realus reiškinys, paveikiantis nemažą dalį šunų ir kačių. Simptomai: seilėjimas, vėmimas, neramumas, dusulys. Jei pastebite šiuos požymius – pirmiausia pasitarkite su veterinaru. Yra receptinių vaistų (pvz., Cerenia), kurie veiksmingai padeda. Taip pat yra natūralių priemonių – imbiero papildai, feromono purškikliai (Adaptil šunims, Feliway katėms), kurie sumažina stresą.
Keletas praktinių patarimų prieš kelionę:
- Nemaitinkite gyvūno 3-4 valandas prieš ilgą kelionę – pilnas skrandis padidina pykinimo tikimybę
- Užtikrinkite, kad gyvūnas turėjo galimybę išsituštinti prieš sėdant į automobilį
- Pasiimkite pažįstamą antklodę ar žaislą – tai padeda sumažinti stresą
- Ilgose kelionėse planuokite sustojimus kas 2-3 valandas, kad gyvūnas galėtų pajudėti ir atsigerti
Vasaros karštis – pavojus, kurio negalima ignoruoti
Tai tema, apie kurią kalbama kasmet, ir kasmet nutinka tragedijų. Automobilis saulėtą dieną įkaista greičiau, nei daugelis įsivaizduoja. Esant 25°C lauko temperatūrai, automobilio salone per 10 minučių temperatūra gali pakilti iki 40°C. Per 30 minučių – iki 50°C ir daugiau. Šunys reguliuoja kūno temperatūrą daug mažiau efektyviai nei žmonės – jie negali prakaituoti per odą, o tik per liežuvį. Tai reiškia, kad kaitros smūgis jiems gali ištikti per stebėtinai trumpą laiką.
Taisyklė paprasta ir absoliuti: niekada nepalikite gyvūno užrakintame automobilyje karštu oru. Net jei „tik penkioms minutėms”. Net jei palikote langą atdarytą. Atidarytas langas neišsprendžia problemos – jis tik šiek tiek sulėtina temperatūros kilimą.
Jei matote gyvūną užrakintame automobilyje ir jis rodo kaitros smūgio požymius (intensyvus seilėjimas, letargija, dusulys, klupinėjimas) – tai yra neatidėliotina situacija. Lietuvoje galite kviesti policiją (112) arba gyvūnų apsaugos tarnybas. Kai kuriais atvejais, jei gyvūno gyvybei gresia pavojus, galima išdaužti langą – tačiau tai turi būti kraštutinė priemonė ir rekomenduojama tai daryti tik iškvietus pagalbą.
Praktiniai patarimai karštu oru:
- Planuokite keliones anksti ryte arba vakare, vengdami dienos karščio
- Naudokite automobilio oro kondicionierių – bet nepūskite šalto oro tiesiai į gyvūną
- Reguliariai siūlykite vandenį sustojimų metu
- Investuokite į šaldančius kilimėlius arba šaldančias liemenes didelėms kelionėms
- Jei turite šunį su trumpa snukučio forma (buldogas, mopsas, pekinesų veislė) – jie ypač jautrūs karščiui, ir jiems reikia papildomos atsargumo
Tarptautinės kelionės su augintiniais – dokumentai ir reikalavimai
Jei planuojate išvykti iš Lietuvos su savo šunimi ar kate, dokumentų klausimas tampa labai svarbus. ES šalyse sistema gana vieninga, tačiau yra niuansų.
ES augintinio pasas – tai pagrindinis dokumentas, kurį privalo turėti kiekvienas šuo, katė ar šeškas, keliaujantis ES teritorijoje. Pasą išduoda veterinaras. Jame fiksuojami skiepai, gydymai ir identifikavimo duomenys. Svarbu: pasas turi būti išduotas toje pačioje šalyje, kurioje gyvūnas registruotas.
Mikroschema – tai privalomas reikalavimas keliaujant ES. Gyvūnas turi turėti implantuotą mikroschemą (ISO 11784/11785 standartas), kuri identifikuoja jį unikaliu numeriu. Mikroschema turi būti implantuota prieš skiepijimą nuo pasiutligės, arba skiepijimas bus laikomas negaliojančiu.
Skiepas nuo pasiutligės – privalomas. Svarbu žinoti, kad pirminis skiepas įsigalioja tik po 21 dienos. Tai reiškia, kad jei planuojate kelionę, turite tai suplanuoti iš anksto. Pakartotinis skiepijimas laiku – skiepas galioja iš karto.
Keliaujant į kai kurias šalis už ES ribų (pvz., Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Švediją) – reikalavimai griežtesni. JK po „Brexit” įvedė papildomus reikalavimus, įskaitant tapeworm (echinokokozės) gydymą prieš įvažiuojant. Norvegija ir Suomija taip pat turi specifinių reikalavimų dėl erkių ir kirminų gydymo. Visada patikrinkite konkrečios šalies ambasados arba veterinarijos tarnybos informaciją prieš kelionę – taisyklės gali keistis.
Praktinis patarimas: aplankykite veterinarą bent 4-6 savaites prieš planuojamą tarptautinę kelionę. Tai suteiks pakankamai laiko sutvarkyti visus dokumentus ir skiepus, jei kas nors pasirodys netvarkoje.
Dažniausios klaidos, kurias daro vairuotojai su augintiniais
Per daugelį metų, kalbant su vairuotojais ir veterinarais, išryškėja keletas pasikartojančių klaidų, kurios gali baigtis blogai.
Šuo ant priekinės sėdynės be fiksavimo – tai matote kiekviename mieste. Šuo sėdi ant vairuotojo kelių arba priekinėje sėdynėje ir žiūri pro langą. Atrodo miela. Realybėje tai yra viena pavojingiausių situacijų – avarijos atveju šuo tampa sviedinio tipo objektu, galintis sunkiai sužeisti tiek save, tiek keleivius. Be to, vairuotojas, kurio dėmesį blaško šuo, yra daug didesnis pavojus kelyje.
Galvos leidimas pro langą – daugelis šunų tai mėgsta, ir daugelis šeimininkų mano, kad tai nekenksminga. Tiesą sakant, tai gali sukelti akių, ausų ir nosies pažeidimus nuo vėjo ir skraidančių dalelių. Taip pat yra rizika, kad šuo gali iššokti arba prarasti pusiausvyrą staigaus manevro metu.
Nepakankamai vandens – ilgose kelionėse gyvūnai dehidratuoja greičiau nei žmonės, ypač karštą dieną. Visada turėkite vandens ir nešiojamą dubenėlį.
Per ilgos kelionės be pertraukų – žmonės sustoja pailsėti, bet pamiršta, kad gyvūnas taip pat turi poreikių. Šunys turi galimybę išsituštinti, pajudėti, atsigerti. Katės – bent jau išlipti iš dėžės ir pasitempti.
Netinkamos dydžio transportavimo priemonės – per maža dėžė sukelia stresą ir diskomfortą. Per didelė – gyvūnas joje slysta ir gali susižeisti. Tinkamas dydis: gyvūnas turi galėti atsistoti pilnu ūgiu, apsisukti ir atsigulti.
Palikimas automobilyje „tik minutei” – apie tai jau kalbėjome, bet verta pakartoti. Nėra tokio dalyko kaip „tik minutė” karštu oru. Jei negalite pasiimti gyvūno su savimi – geriau palikite jį namuose.
Kai kelionė su augintiniais tampa tikru malonumu
Visa tai, kas parašyta aukščiau, gali skambėti kaip ilgas draudimų ir reikalavimų sąrašas. Bet iš tikrųjų tai tik pagrindas – kai viską sutvarkote teisingai, kelionė su augintiniais gali būti vienas malonesnių dalykų, ką galite padaryti kartu.
Šunys, kurie keliauja reguliariai, paprastai tampa ramesniais ir labiau prisitaikančiais gyvūnais. Jie pripratę prie naujų aplinkų, garsų ir situacijų. Kelionė automobiliu jiems tampa ne stresiniu įvykiu, o dar viena nuotykio dalimi. Katės – taip, jos sunkiau prisitaiko, bet ir jos gali išmokti toleruoti keliones, ypač jei nuo mažumės pratinamos.
Jei esate tik pradedantis keliauti su augintiniais, štai keletas paskutinių praktinių rekomendacijų, kurios tikrai padės:
- Pradėkite nuo trumpų kelionių – 15-20 minučių – ir palaipsniui ilginkite
- Padarykite automobilį maloniu – pažįstamas kvapas, mėgstamas žaislas, patogi vieta
- Niekada nebausite gyvūno automobilyje – tai sukurs neigiamą asociaciją su kelionėmis
- Investuokite į kokybišką įrangą – tai ne vienkartinė išlaida, o ilgalaikis sprendimas
- Pasikalbėkite su veterinaru apie savo konkretaus gyvūno poreikius – kiekvienas yra skirtingas
- Planuokite maršrutą iš anksto, žinodami, kur galėsite sustoti su gyvūnu
Galiausiai – kelionė su augintiniais yra atsakomybė, bet ne našta. Šunys, kurie keliauja su šeimininkais, yra laimingesni šunys. Ir vairuotojai, kurie viską sutvarkę teisingai, gali tiesiog džiaugtis keliu ir kompanija – o tai, galiausiai, ir yra svarbiausia. Taisyklės egzistuoja ne tam, kad apsunkintų gyvenimą, o tam, kad tos kelionės baigtųsi gerai – visiems, kas sėdi automobilyje, nepriklausomai nuo to, kiek kojų jie turi.
