Kas iš tikrųjų skiria sportinį motociklą nuo viso kito?
Jei kada nors sėdėjai ant tikro sportinio motociklo – tokio, kuris sukurtas ne važiuoti į darbą, o spausti asfaltą iki ribos – žinai tą jausmą. Rankenos žemos, sėdynė aukšta, kojos sulenktos atgal. Kūnas instinktyviai lenkiasi į priekį, o variklio garsas net stovint vietoje kažkaip priverčia širdį plakti greičiau. Tai ne transporto priemonė. Tai patirtis.
Sportiniai motociklai – arba superbikai, kaip dažnai juos vadina entuziastai – yra motociklų pasaulio formulė 1. Jie projektuojami su vienu tikslu: maksimalus greitis, maksimalus valdymas, maksimalus adrenalinas. Viskas kita – komfortas, bagažo vieta, sėdimų vietų skaičius – eina į šoną. Ir būtent dėl to jie tokie patrauklūs.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie greičiausius sportinius motociklus, kurie šiuo metu egzistuoja. Ne apie tuos, kuriuos galima nusipirkti pigiai, o apie tuos, kurie iš tikrųjų kelia plaukus ant rankų. Ir paaiškinsime, kodėl kai kurie skaičiai reiškia daugiau nei atrodo.
Kaip matuojamas greitis ir kodėl tai nėra taip paprasta
Prieš pradedant vardinti modelius, verta suprasti vieną dalyką: greitis motociklų pasaulyje – tai sudėtinga tema. Gamintojai dažnai nurodo maksimalų teorinį greitį, kuris pasiekiamas idealiausiomis sąlygomis – tiesiu keliu, be vėjo, su optimaliu kuro mišiniu ir patyrusiu bandomuoju vairuotoju. Realybėje skaičiai gali skirtis.
Be to, daugelis gamintojų – ypač japonų – savanoriškai riboja savo motociklų greitį iki 299 km/h. Tai neoficialus susitarimas, kurį priėmė pagrindiniai gamintojai dar 1999-aisiais. Taigi kai matai, kad Kawasaki ZX-10R ar Honda CBR1000RR-R pasiekia lygiai 299 km/h – tai nėra atsitiktinumas. Tai elektroninis ribotuvas.
Tačiau yra gamintojų, kurie šio susitarimo nesilaikė arba gamina motociklus, kurie oficialiai neklasifikuojami kaip masiniai. Ir čia prasideda tikrai įdomios diskusijos. Verta žinoti, kad:
- Variklio tūris – svarbus, bet ne viskas. 1000cc variklis su geru valdymu dažnai lenkia 1300cc su prastesne aerodynamika.
- Svoris – kiekvienas kilogramas svarbus. Geriausi sportiniai motociklai sveria mažiau nei 200 kg su kuru.
- Aerodynamika – dideliu greičiu oro pasipriešinimas tampa pagrindine kliūtimi, ne variklio galia.
- Padangos ir stabdžiai – nes pasiekti 300 km/h lengviau nei sustoti nuo tokio greičio.
Kawasaki Ninja H2R – kai inžinieriai nusprendžia neturėti ribų
Jei kalbame apie greičiausius serijinius sportinius motociklus, pokalbis neišvengiamai prasideda nuo Kawasaki Ninja H2R. Šis motociklas – tai tarsi atsakymas į klausimą „kas būtų, jei inžinieriams leistum daryti viską, ką nori, neatsižvelgiant į jokius praktinius apribojimus?”
H2R yra tik trasai skirtas motociklas – jis nelegalus viešiems keliams. Ir tai daug pasako. Jo 998cc keturių cilindrų variklis su mechaniniu kompresoriu (supercharger) gamina apie 310 AG standartinėmis sąlygomis, o esant palankioms sąlygoms – iki 326 AG. Tai beprotiškas skaičius motociklui, kuris sveria apie 216 kg.
Maksimalus greitis? Oficialiai Kawasaki nurodo, kad H2R gali pasiekti 400 km/h. Ir tai nėra marketingo triukas – yra užfiksuotų įrašų, kur šis motociklas viršija 400 km/h kontroliuojamomis sąlygomis. Tiesą sakant, vienas Turkijos vairuotojas oficialiai pasiekė 400,8 km/h, kas buvo užfiksuota kaip rekordas.
Ką reiškia važiuoti tokiu greičiu? Sunku net įsivaizduoti. Kiekviena sekundė – tai 111 metrų. Reakcijos laikas, kuris paprastai yra apie 0,2 sekundės, reiškia, kad per tą laiką motociklas nuvažiuoja daugiau nei 22 metrus. Todėl H2R – tai ne gatvės motociklas. Tai specialiai paruoštiems trasų specialistams skirtas įrankis.
Jei vis tiek nori kažko panašaus gatvei – yra H2 versija. Ji turi tuos pačius DNR, bet su ribotuvais ir homologacija viešiems keliams. Galia sumažinta iki maždaug 200 AG, bet tai vis tiek daugiau nei pakanka bet kokiai situacijai.
Ducati Panigale V4 R ir italų filosofija apie greitį
Japonai gali gaminti galingiausius variklius, bet italai – jie gamina motociklus, kurie verčia tave jaustis kaip menininkui. Ducati Panigale V4 R yra galbūt geriausias pavyzdys, kaip galima suderinti technologiją su emocija.
V4 R yra tiesiogiai kilęs iš Superbike pasaulio čempionato. Jo 998cc V4 variklis – specialiai sumažintas nuo 1103cc, kad atitiktų lenktynių reglamentą – gamina apie 221 AG standartinėje versijoje. Su lenktynių išmetimo sistema ir kitomis modifikacijomis – iki 234 AG.
Bet Ducati filosofija skiriasi nuo Kawasaki. Jei H2R yra apie brutalią galią, tai Panigale V4 R yra apie pusiausvyrą. Ducati inžinieriai obsesyviai dirbo prie:
- Aerodinamikos – V4 R turi aktyvius sparnelių priedus (winglets), kurie generuoja iki 50 kg prispaudimo jėgos dideliu greičiu. Tai reiškia, kad motociklas tampa stabilesnis, kai greitis auga.
- Svorio – sausas svoris tik 172 kg. Tai neįtikėtinas pasiekimas tokiai galiai.
- Elektronikos – Ducati Cornering ABS, trakcinė kontrolė, gyroscope sistema. Tai ne tik saugumas, bet ir greičio įrankiai.
Maksimalus greitis – apie 299 km/h viešai parduodamoje versijoje (su ribotuvais). Lenktynių konfigūracijoje – žymiai daugiau. Bet svarbiau tai, kaip šis motociklas elgiasi posūkiuose. Tai yra jo tikroji sritis.
Kaina? Apie 40 000 eurų. Tai daug. Bet kai sėdi ant jo ir girdi tą V4 garsą – unikalų, beveik formulės 1 tipo ūžesį – supranti, kad moki ne tik už transporto priemonę.
BMW M 1000 RR – vokiškas atsakymas į viską
BMW ilgą laiką buvo žinomi kaip patikimų, komfortiškų motociklų gamintojai. S 1000 RR pakeitė šį įvaizdį. O M 1000 RR – tai jau visiškai kitas lygis.
M versija – tai BMW Motorsport departamento kūrinys. Ir tai jaučiasi kiekviename detale. 999cc keturių cilindrų variklis gamina 212 AG standartinėje versijoje. Su Competition paketu – 215 AG. Tai gali atrodyti mažiau nei Ducati ar Kawasaki, bet BMW inžinieriai padarė kažką įdomaus: jie optimizavo visą motociklą kaip sistemą.
M 1000 RR turi karbono pluošto priekinius sparnelius, kurie generuoja 16 kg prispaudimo jėgos 200 km/h greičiu. Tai reiškia geresnį priekinės ašies kontaktą su asfaltu, kas leidžia greičiau įvažiuoti į posūkius. Sausas svoris – tik 192 kg.
Maksimalus greitis – 306 km/h (be ribotuvų, su lenktynių konfigūracija). Tai vienas iš nedaugelio serijiniu gamybos motociklų, kuris oficialiai viršija 300 km/h barjerą.
Kas ypač įdomu BMW atveju – jų elektronikos sistema. ShiftCam technologija, kuri keičia vožtuvų fazavimą priklausomai nuo sūkių, leidžia turėti gerą momentą žemuose sūkiuose ir maksimalią galią aukštuose. Tai reiškia, kad M 1000 RR nėra vienas iš tų motociklų, kurie gyvena tik virš 10 000 aps/min. Jis yra naudojamas visame sūkių diapazone.
Aprilia RSV4 Factory ir mažesnių gamintojų ambicijos
Aprilia – tai italų kompanija, kuri dažnai lieka Ducati šešėlyje, bet nepagrįstai. RSV4 Factory yra vienas techniškai pažangiausių serijiniu gamybos motociklų rinkoje.
Jo 1099cc V4 variklis gamina 217 AG. Bet tai ne pats įdomiausias faktas. Įdomiausias faktas yra tai, kad Aprilia RSV4 turi reguliuojamą V kampą tarp cilindrų eilių. Tai leidžia optimizuoti variklio charakteristiką skirtingiems naudojimo scenarijams. Tokios galimybės nėra pas konkurentus.
Be to, RSV4 Factory turi APRC (Aprilia Performance Ride Control) elektronikos sistemą, kuri apima:
- Trakcinę kontrolę su 8 lygiais
- Wheeling kontrolę (priekinio rato pakėlimo valdymą)
- Stabdžių kontrolę
- Greito perjungimo sistemą
Maksimalus greitis – apie 299 km/h su ribotuvais. Bet Aprilia yra žinomi tuo, kad jų elektronika yra labai tiksliai sukalibruota – ne tik saugumo, bet ir greičio optimizavimui. Lenktynių pasaulyje RSV4 nuolat kovoja su Ducati ir BMW dėl čempionato titulų.
Kaina – apie 28 000 eurų. Tai žymiai mažiau nei Ducati V4 R, ir daugelio ekspertų nuomone, RSV4 Factory yra geriausia vertė pinigų santykis tarp superbikų.
Egzotiniai ir riboti modeliai – kai pinigai nebeturi reikšmės
Yra kategorija motociklų, apie kuriuos kalbėti sunku, nes dauguma žmonių jų niekada nematys gyvi. Tai riboto leidimo, rankomis surinkti, astronomiškai brangūs motociklai, kurie egzistuoja kažkur tarp meno ir technologijos.
Damon Hypersport – elektrinis superbaikas iš Kanados. Teorinis maksimalus greitis – 320 km/h. 200 AG elektrinis variklis, 0-100 km/h per 3 sekundes. Ir visa tai su aktyviai kintančia ergonomika – motociklas automatiškai keičia savo geometriją priklausomai nuo greičio ir vairavimo stiliaus. Kaina – apie 40 000 USD. Tai įdomu, nes rodo, kur eina ateitis.
Vyrus 986 M2 – lietuvių! Taip, Lietuva turi savo superbaiką. Vyrus yra Vilniuje įkurta kompanija, kuri gamina aukštos klasės sportinius motociklus. Jų 986 M2 modelis yra tikras inžinerinis pasiekimas – karbono rėmas, 220 AG variklis, svoris mažiau nei 160 kg. Tai vienas lengviausių superbikų pasaulyje. Ir tai – lietuvių darbas.
Kawasaki Ninja ZX-25R – priešingame spektro gale. Tai 250cc keturių cilindrų motociklas, kuris pasiekia 18 500 aps/min. Maksimalus greitis – apie 185 km/h, galia – tik 45 AG. Bet tai vienas techniškai sudėtingiausių mažų motociklų pasaulyje. Ir jo variklio garsas dideliais sūkiais – tai kažkas, ko negalima pamiršti.
Ką rinktis ir kaip nesusilaužyti kaklo – praktiniai patarimai
Gerai, kalbėjome apie skaičius, technologijas ir rekordus. Bet dabar – praktinė dalis. Nes superbaikas yra ne tik įkvėpimas, bet ir rimta atsakomybė.
Pirma ir svarbiausia: superbaikas nėra pirmas motociklas. Tai skamba akivaizdžiai, bet kasmet žmonės perka 200 AG motociklus kaip savo pirmąjį. Ir tai baigiasi blogai. Jei esi pradedantysis, pradėk nuo 400-600cc motociklo. Išmok valdyti, suprask, kaip motociklas reaguoja į tavo veiksmus, ir tik tada galvok apie superbaiką.
Antra: apsauginis apranga. Ant superbaiko be tinkamos aprangos – tai tiesiog kvaila. Pilnas šalmas (ne pusinis), odinė striukė su apsaugomis, pirštinės, batai, kelių apsaugos. Tai ne mada. Tai skirtumas tarp gyvenimo ir mirties.
Trečia: padangos. Superbaikams reikia superbaiko padangų. Pirelli Diablo Supercorsa, Michelin Power GP, Bridgestone Battlax RS11 – tai padangos, sukurtos šiems motociklams. Sutaupyti ant padangų superbaike – tai pats blogiausias sprendimas, kurį gali priimti.
Ketvirta: techninė priežiūra. Sportiniai motociklai reikalauja dažnesnės priežiūros nei turistiniai. Alyvos keitimas kas 5 000 km (arba kartą per sezoną), grandinės tepimas kas 500-1000 km, stabdžių skysčio keitimas kas du metus. Ir reguliarus geometrijos patikrinimas.
Penkta: vairavimo kursai. Jei rimtai žiūri į sportinį vairavimą, investuok į profesionalius kursus trasoje. Tai ne tik saugiau, bet ir daug įdomiau nei bandyti ribas viešame kelyje. Lietuvoje yra galimybių – Nemuno žiedas reguliariai organizuoja motociklų dienas.
Greitis kaip menas – ir kodėl šie motociklai egzistuoja
Galima klausti – kam reikia motociklo, kuris važiuoja 400 km/h, jei greičio ribos viešuose keliuose yra 130 km/h? Tai teisėtas klausimas. Ir atsakymas nėra paprastas.
Superbaikų egzistavimas stumia technologijų ribas. Kiekvienas karbonas, kiekviena elektronikos sistema, kiekvienas aerodinaminis sprendimas, kuris pirmiausia atsiranda superbaike, vėliau keliauja į paprastesnius motociklus ir net automobilius. Kawasaki H2R supercharger technologija jau naudojama kituose produktuose. Ducati winglets koncepcija tapo standartine superbikų pramonėje.
Be to, yra lenktynių sportas. Superbike pasaulio čempionatas, Moto GP, Isle of Man TT – tai vietos, kur šie motociklai parodo, ką gali. Ir tai yra žiūrovų sportas, kuris traukia milijonus žmonių visame pasaulyje.
Bet galbūt svarbiausia – tai emocija. Žmogus, kuris bent kartą važiavo tikru superbaiku trasoje, supranta, apie ką kalbame. Tai yra vienas iš nedaugelio dalykų šiuolaikiniame pasaulyje, kuris verčia tave būti visiškai čia ir dabar. Nėra telefono, nėra darbų, nėra problemų. Yra tik tu, motociklas ir asfaltas. Ir tai – neįkainojama.
Greičiausi sportiniai motociklai egzistuoja ne todėl, kad žmonėms reikia važiuoti 400 km/h. Jie egzistuoja todėl, kad žmonėms reikia žinoti, kad tai įmanoma. Ir kartais – tiesiog sėdėti ant tokio motociklo, uždegti variklį ir klausytis to garso – to pakanka.
