Lenktynių fotografija – tai viena iš tų sričių, kur net ir patyrę fotografai kartais jaučiasi tarsi pradedantieji. Greitis, triukšmas, dulkės, netikėti kampai ir ta neįtikėtina adrenalino dozė, kurią jauti stovėdamas prie trasos – visa tai kartu sukuria terpę, kurioje geros nuotraukos neatsiranda savaime. Reikia žinoti, ką darai.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip fotografuoti automobilių lenktynes – nuo technikos parinkimo iki pozicijos trasoje. Nesvarbu, ar fotografuoji WRC etapą, vietines krosų varžybas ar tiesiog draugo dalyvavimą track day renginyje – principai išlieka tie patys, tik mastas skiriasi.
Technika: ką iš tikrųjų reikia turėti
Pradėkime nuo to, kas daugumai pirmiausia šauna į galvą – fotoaparatas. Ir čia iš karto reikia pasakyti vieną dalyką: jūs nereikalaujate pačios brangiausios įrangos, kad gautumėte įspūdingų kadrų. Bet tam tikri minimalūs reikalavimai egzistuoja.
Svarbiausia charakteristika lenktynių fotografijai – tai autofokuso sistema. Jums reikia fotoaparato, kuris gali sekti judantį objektą greitai ir patikimai. Šiuolaikiniai bezzrcaliai (mirrorless) fotoaparatai čia turi akivaizdų pranašumą – Canon R-serija, Sony Alpha serija ar Nikon Z serija siūlo stebėjimo sistemas, kurios tiesiog dirba. Bet ir seni gerieji DSLR su fazinio fokusavimo sistema – Canon 7D Mark II, Nikon D500 – vis dar puikiai susidoroja su šia užduotimi.
Objektyvai – čia jau rimtesnis klausimas. Lenktynių fotografijai reikia:
- Teleobjektyvo – 70-200mm f/2.8 yra klasika. Jis leidžia fotografuoti iš saugaus atstumo, suglaudina perspektyvą ir suteikia tą gražų foną.
- Platesnio objektyvo – 24-70mm ar net 16-35mm, kai norite parodyti atmosferą, trasą, žiūrovus.
- Superteleobjektyvo – 400mm, 500mm ar daugiau, jei fotografuojate didelius renginius ir esate toli nuo trasos.
Dėl f/2.8 – tai nėra kaprizas. Greitai judančius automobilius dažnai fotografuojate esant sudėtingoms apšvietimo sąlygoms: anksti ryte, vėlai vakare, po medžių šešėliais. Plati diafragma leidžia naudoti trumpesnius užraktus ir mažesnį ISO.
Atminties kortelės – imkite greičiausias, kokias galite. Kai fotografuojate serija 20 kadrų per sekundę, lėta kortelė tiesiog užsikimš ir pralesite momentą. UHS-II ar CFexpress – tai ne prabanga, o būtinybė.
Užrakto greitis: vienas nustatymas, kuris keičia viską
Jei yra vienas techninis aspektas, kuris skiria gerą lenktynių nuotrauką nuo vidutiniškos, tai yra užrakto greitis. Ir čia yra du visiškai skirtingi keliai, priklausomai nuo to, kokio efekto norite.
Trumpas užraktas (1/1000s ir greičiau) – sustabdo automobilį ore. Matote kiekvieną detalę, ratai atrodo sustingę, purvo purslai – tarsi nufotografuoti stikle. Tokios nuotraukos techniškai tobulos, bet kartais atrodo… negyvos. Automobilis stovi, o ne lekia.
Ilgesnis užraktas su panning technika (1/60s – 1/250s) – čia prasideda tikroji magija. Panning reiškia, kad sekate automobilį su kamera jo judėjimo kryptimi, o užraktas atsidaro tuo metu. Rezultatas: automobilis aštrus, o fonas – sulietas į spalvingus dryžius. Tai sukuria greičio iliuziją, kuri yra tiesiog neįtikėtina.
Panning technika reikalauja praktikos. Daug praktikos. Pirmą kartą bandant, 9 iš 10 nuotraukų bus neaštrios. Bet kai išmokstate – rezultatai verčia žiūrovus sustoti ir žiūrėti.
Praktinis patarimas: pradėkite nuo 1/200s ir palaipsniui mažinkite užrakto greitį. Stebėkite, kaip keičiasi fonas. Kai fonas tampa pakankamai sulietas, bet automobilis dar aštrus – tai jūsų „sweet spot”. Kiekvienam fotografui jis šiek tiek skiriasi, nes priklauso nuo to, kaip sklandžiai sekate objektą.
Dar vienas dalykas: naudokite serijos fotografavimo režimą. Kai automobilis praeina pro jus, fotografuokite visą seką – 5, 10, 15 kadrų. Iš jų išrinksite vieną ar du gerus. Tai normalu – net profesionalai taip dirba.
Pozicija trasoje: kur stovėti, kad gautumėte geriausius kadrus
Technika – tai tik pusė sėkmės. Kita pusė – kur jūs stovite. Ir čia reikia galvoti kaip fotografas, ne kaip žiūrovas.
Žiūrovas nori matyti kuo daugiau trasos, kuo daugiau automobilių. Fotografas nori vienos konkrečios vietos, kuri duos įspūdingiausią kadrą.
Posūkiai – aukso kasykla. Kai automobilis eina per posūkį, jis sulėtėja, ratai pasuka, kartais atsiranda driftas ar bent jau agresyvi vairavimo pozicija. Fotografuojant iš posūkio išorės, automobilis juda link jūsų, o paskui tolsta – turite laiko ir pasirinkimo. Fotografuojant iš vidaus, gaunate dramatiškesnį kampą, bet mažiau laiko reakcijai.
Šlaitai ir kalvos – jei trasa eina per kalvotą vietovę, ieškokite taškų, kur automobilis „iššoka” iš kalvos viršaus. Tas momentas, kai automobilis ore – tai viena iš ikoniškausiųjų lenktynių fotografijų.
Ilgos tiesios – čia panning technika veikia geriausiai. Automobilis juda pastoviu greičiu, galite nuspėti trajektoriją ir sekti sklandžiai. Tačiau tiesiosiose nuotraukos dažnai būna mažiau dinamiškos, nes automobilis tiesiog… važiuoja tiesiai.
Pradžia ir finišas – čia visada vyksta drama. Startai, finišai, šventimas, nusivylimas. Čia reikia platesnio objektyvo ir greito reagavimo.
Svarbu: visada laikykitės saugos taisyklių. Organizatoriai nurodo fotografų zonas ne dėl to, kad norėtų sugadinti jūsų kadrus, o dėl to, kad lenktynių trasoje automobilis gali nukrypti nuo kelio bet kurią akimirką. Tai rimta.
Šviesa ir laikas: kada fotografuoti
Lenktynės dažnai vyksta visą dieną, bet ne visas dienos laikas vienodai tinkamas fotografijai. Čia galioja tie patys principai kaip ir bet kurioje kitoje fotografijos srityje – tik su keliais specifiniais niuansais.
Rytas ir vakaras – „auksinė valanda” veikia ir čia. Žema saulė sukuria ilgus šešėlius, šiltą šviesą ir dramatiškus kontrastus. Jei renginyje yra galimybė fotografuoti anksti ryte ar vakare – naudokitės tuo.
Vidurdienis – sunkiausias laikas. Saulė tiesiai viršuje, šešėliai trumpi ir kieti, spalvos išblukusios. Bet tai nereiškia, kad fotografuoti negalima – tiesiog reikia ieškoti vietų su įdomia šviesa: po medžiais, tuneliai, tiltai.
Debesuota diena – fotografo draugas. Dangus veikia kaip milžiniškas difuzorius, šviesa minkšta ir tolygiai paskirstyta. Spalvos sodrios, šešėliai subtilūs. Tokiomis dienomis galima fotografuoti iš bet kurios pozicijos ir gauti gerų rezultatų.
Naktinės lenktynės – tai atskira tema. Čia reikia aukšto ISO, plačios diafragmos ir kantrybės. Bet automobilių šviesos naktiniame fone gali duoti tiesiog fantastiškų rezultatų – šviesos takeliai, atspindžiai, dramatiškas apšvietimas.
Praktinis patarimas: prieš renginį išstudijuokite trasos žemėlapį ir nustatykite, kuria kryptimi ji eina. Tada pagalvokite, kur bus saulė skirtingais dienos laikais ir kuriose vietose šviesa kris palankiausiai. Tai gali reikšti skirtumą tarp puikios ir vidutiniškos nuotraukos.
Kompozicija: kaip sudėlioti kadrą
Greitis ir adrenalinas dažnai verčia fotografuoti impulsyviai – matai automobilį, spaudžiate mygtuką. Bet net ir tokiomis sąlygomis galima galvoti apie kompoziciją.
Palikite erdvės judėjimo kryptimi – tai fundamentali taisyklė. Jei automobilis juda į dešinę, jis turi būti kairėje kadro pusėje, kad „turėtų kur važiuoti”. Automobilis, „rėmąsis” į kadro kraštą, atrodo spaustas ir nenatūralus.
Fonas yra toks pat svarbus kaip ir automobilis – prieš pasirenkant poziciją, pažiūrėkite, kas bus fone. Gražus miškas, kalvos, tribūnos su žiūrovais – tai prideda konteksto ir gylio. Betono siena ar reklaminiai stendai – tai gali veikti kaip grafinis elementas, bet dažnai tiesiog atitraukia dėmesį.
Žemas kampas – atsiklaupkite arba net atsigulkite ant žemės. Automobilis iš žemo kampo atrodo masyvesnis, galingesnis, dramatiškesnis. Tai vienas paprasčiausių būdų pagerinti nuotrauką.
Įtraukite aplinką – lenktynės vyksta ne vakuume. Žiūrovai, mechanikas, vėliavos, rūkas, dulkės – visa tai yra dalis istorijos. Kartais nuotrauka su automobiliu fone ir žiūrovu priekiniame plane pasakoja daugiau nei pats automobilis.
Taisyklė apie trečdalius – ji veikia ir čia. Horizontas – trečdalyje, automobilis – trečdalyje. Bet nebijokite jos laužyti, kai situacija to reikalauja.
Ralis vs. trasos lenktynės: skirtingi iššūkiai
Lenktynės lenktynėms nelygu. Ralis ir trasos varžybos – tai du skirtingi pasauliai, reikalaujantys skirtingo požiūrio.
Ralis – čia fotografas turi daugiau laisvės ir daugiau galimybių. Specialūs etapai vyksta miškuose, kalnuose, per kaimus – aplinka pati savaime yra dramatiška. Automobiliai praeina retai, bet kiekvieną kartą – tai įvykis. Galite pasirinkti poziciją, pasiruošti, sulaukti.
Ralyje ypač svarbu:
- Žinoti, iš kurios pusės atvažiuos automobilis
- Turėti laiko pasiruošti fokusavimui
- Saugotis – automobiliai kartais nukrypsta nuo kelio
- Naudoti aplinkos elementus: medžius, akmenis, šlaitus
Trasos lenktynės – čia viskas greičiau ir labiau nuspėjama. Automobiliai važiuoja ta pačia trasa daug kartų, galite tiksliai žinoti, kada ir kur jie pasirodys. Bet fotografų zonos dažnai labiau apribotos, o atstumas iki automobilio didesnis.
Trasos lenktynėse:
- Naudokite ilgesnius objektyvus
- Išnaudokite tai, kad galite „repetuoti” – kiekvieną ratą automobilis važiuoja pro tą pačią vietą
- Ieškokite momentų: overtake, stabdymas į posūkį, išvažiavimas iš posūkio
- Fotografuokite ne tik viduryje lenktynių, bet ir startą, finišą, pit stop
Krosai ir off-road varžybos – tai dar viena kategorija, kur purvas, vanduo ir šuoliai sukuria vizualiai turtingiausias nuotraukas. Čia svarbiausia apsaugoti įrangą nuo purvo ir drėgmės, o pačiam – nuo atsitiktinai atskriejančių akmenų.
Redagavimas: ką daryti su nuotraukomis po renginio
Gerai, turite tūkstantį nuotraukų. Ką dabar?
Pirma – atranka. Tai skaudžiausias procesas. Iš tūkstančio nuotraukų geros bus gal 50, o tikrai puikių – gal 10. Tai normalu. Net geriausi lenktynių fotografai pasaulyje gauna nedidelį procentą „keeper” nuotraukų.
Atrinkdami nuotraukas, žiūrėkite į:
- Fokusą – ar automobilis aštrus ten, kur turi būti?
- Kompoziciją – ar ji veikia?
- Momentą – ar tai įdomus momentas, ar tiesiog automobilis važiuoja?
- Šviesą – ar ji padeda ar kenkia?
Redagavimas – RAW formatas yra privalomas, jei rimtai žiūrite į lenktynių fotografiją. JPEG suteikia mažiau galimybių taisyti ekspoziciją, spalvas, šešėlius.
Lenktynių nuotraukoms dažnai tinka:
- Šiek tiek padidinti kontrastą – tai sustiprina dinamiką
- Atsargiai dirbti su šešėliais – jose dažnai slepiasi detalės
- Spalvų korekcija – automobilių spalvos turi būti tikslios
- Ryškinimas – judantys objektai dažnai reikalauja papildomo ryškinimo
Nesistenkite per daug. Lenktynių fotografija veikia tada, kai ji atrodo tikra, gyva, neapdorota. Per daug filtravimo ir efektų gali sunaikinti tą autentiškumą, kuris ir daro šias nuotraukas įspūdingas.
Kai greitis tampa meno forma
Lenktynių fotografija – tai disciplina, kurioje techninis meistriškumas ir meninė intuicija susitinka prie trasos krašto. Galite išmokti visus techninius niuansus – užrakto greitį, panning techniką, autofokuso nustatymus – bet geriausios nuotraukos vis tiek atsiranda tada, kai jaučiate renginio pulsą, kai žinote, kada kažkas įvyks, ir kai jūsų pirštai reaguoja anksčiau nei sąmonė.
Pradėkite nuo vietinių renginių. Krosai, track day vakarai, ralio etapai – tai puiki mokykla. Čia galite eksperimentuoti, klysti, mokytis be spaudimo. Kai išmoksite skaityti trasą, nuspėti automobilių judėjimą ir valdyti kamerą beveik automatiškai – galėsite galvoti apie didesnius renginius.
Investuokite į gerą teleobjektyvą anksčiau nei į naują fotoaparatą. Objektyvas keičia nuotraukas labiau nei kamera. 70-200mm f/2.8 su vidutiniu fotoaparatu duos geresnių rezultatų nei pigus objektyvas su pačia geriausia kamera.
Ir paskutinis dalykas – fotografuokite daug, bet galvokite apie kiekvieną kadrą. Lenktynių fotografija nėra apie tai, kiek nuotraukų padarote, o apie tai, kiek iš jų verčia žiūrovą sustoti. Viena tokia nuotrauka verta daugiau nei tūkstantis vidutiniškų. Ir kai ji atsiranda – kai automobilis aštrus, fonas sulietas, šviesa tobula ir momentas tikslus – supranti, kodėl verta stovėti prie trasos su kamera rankose.
