Kodėl žmonės vis dar bijo elektromobilių?
Elektromobiliai Lietuvoje jau seniai nėra egzotika – juos matome gatvėse, automobilių salonuose, o kai kur net ir kaimynų garažuose. Tačiau nepaisant to, kad technologija sparčiai vystosi, o kainos po truputį krenta, dauguma vairuotojų vis dar žiūri į elektromobilius su tam tikru įtarumu. Klausimai sukasi tie patys: ar tikrai pakaks baterijos? Kur įkrauti? Kiek kainuos eksploatacija? Ar žiemą nepaliks kelyje?
Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie elektromobilius – ne biurokratiškai ir sausai, o taip, kaip paaiškintų draugas, kuris jau kurį laiką važinėja elektriniu ir žino, kur slypi tikrosios problemos, o kur – tiesiog mitai.
Kiek iš tikrųjų nuvažiuoja elektromobilis su vienu įkrovimu?
Tai pirmasis ir dažniausias klausimas. Gamintojų skelbiami skaičiai – WLTP normos – atrodo gražiai: 400, 500, net 600 kilometrų. Bet realybė, kaip visada, šiek tiek kitokia. Realiomis sąlygomis galite tikėtis maždaug 70–85% to, ką skelbia gamintojas. Tai reiškia, kad automobilis su deklruojamu 500 km rida realiai nuvažiuos apie 350–430 km, priklausomai nuo daugelio veiksnių.
Kokie tie veiksniai? Visų pirma – greitis. Jei važiuojate 130 km/h greitkeliu, baterija išsikraus žymiai greičiau nei mieste ar žvyrkelyje 60 km/h. Antra – temperatūra. Šaltas oras – tikras elektromobilio priešas. Žiemą, kai lauke –15°C, rida gali sumažėti net 30–40%. Trečia – klimato sistema. Jei jūs šildotės salone, baterija taip pat šildosi arba vėsinasi, ir tai kainuoja energijos.
Praktinis patarimas: jei svarstote pirkti elektromobilį ir kasdien važiuojate 60–80 km, net ir žiemą turėtumėte apsieiti be problemų su bet kuriuo šiuolaikiniu elektromobiliu, kurio deklaruojama rida viršija 300 km. Ilgesnėms kelionėms reikia planuoti sustojimus įkrovimui – ir tai jau tampa įpročiu, ne problema.
Įkrovimas – ar tai tikrai toks košmaras, kaip pasakoja?
Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad elektromobilio įkrovimas – tai valandų valandos prie kokio nors stulpo kažkur prie prekybos centro. Iš dalies tai tiesa, bet tik tuo atveju, jei naudojate lėtą kintamosios srovės (AC) įkroviklį. Šiandien situacija yra žymiai geresnė.
Yra trys pagrindiniai įkrovimo tipai:
- Lėtas įkrovimas (AC, iki 22 kW) – tai tas, kurį rasite daugelyje viešų stovėjimo aikštelių, viešbučiuose, biurų pastatuose. Pilnas įkrovimas gali užtrukti 6–12 valandų. Puikiai tinka per naktį namuose arba kai automobilis stovi visą darbo dieną.
- Greitasis įkrovimas (DC, 50–150 kW) – dažniausiai randamas prie greitkelių, degalinių. Nuo 20% iki 80% galite įkrauti per 30–60 minučių.
- Itin greitas įkrovimas (DC, 150–350 kW) – naujausios kartos įkrovikliai, kuriuos palaiko ne visi automobiliai. Tinkami modeliai gali pasipildyti energija per 15–25 minutes.
Lietuvoje įkrovimo infrastruktūra pastaraisiais metais gerokai išsiplėtė. Tinklai kaip „Ignitis ON”, „Charge Amps”, „Virta” ir kiti siūlo nemažai taškų tiek miestuose, tiek tarpmiestiniuose maršrutuose. Tačiau reikia pripažinti – kai kuriuose regionuose vis dar yra spragų, ir tai gali kelti nepatogumų.
Geriausias sprendimas daugumai elektromobilio savininkų – turėti namų įkroviklį (Wallbox). Jis kainuoja apie 400–800 eurų su montavimu, bet atsipirksta greitai, nes įkrovimas namuose yra pigiausias. Rytą išvažiuojate su pilna baterija – ir viskas.
Kiek kainuoja elektromobilio eksploatacija lyginant su dyzeliniu ar benzininiu?
Čia elektromobiliai laimi gana įtikinamai. Skaičiai kalba patys už save. Vidutinis benzininis automobilis sunaudoja apie 7–8 litrus per 100 km. Esant dabartinėms degalų kainoms (apie 1,6–1,7 euro už litrą), tai reiškia apie 11–14 eurų už 100 km. Elektromobilis tą patį atstumą nuvažiuoja sunaudodamas 15–20 kWh. Jei kraunate namuose naktį (pigesnio tarifo metu), kaina gali būti vos 1,5–2,5 euro už 100 km. Net ir viešuose greituose įkrovikliuose, kur kaina siekia 0,35–0,55 euro/kWh, išlaidos bus 5–10 eurų už 100 km – vis tiek pigiau nei benzinas.
Techninė priežiūra – dar vienas pliusas. Elektromobiliuose nėra alyvos, žvakių, paskirstymo diržų, sankabos (daugelyje modelių), išmetimo sistemos. Tai reiškia mažiau detalių, kurios gali sugesti. Pagrindiniai techninės priežiūros punktai: padangos, stabdžiai (kurie dėl rekuperacinio stabdymo dėvisi žymiai lėčiau), salono filtrai ir baterija.
Baterija – tai dažniausiai minimas rūpestis. Tikrai, baterija ilgainiui praranda talpą. Tačiau šiuolaikiniai gamintojai garantuoja, kad po 8 metų arba 160 000 km baterija išlaikys bent 70% pradinės talpos. Praktika rodo, kad daugelis automobilių po 200 000 km vis dar turi 80–85% talpos. Taigi šis rūpestis yra labiau teorinis nei praktinis.
Ar elektromobiliai tikrai draugiški aplinkai?
Šis klausimas visada sukelia diskusijų. Kritikai mėgsta pabrėžti, kad baterijos gamyba reikalauja daug energijos ir retųjų žemių metalų – ličio, kobalto, nikelio. Tai tiesa. Naujo elektromobilio gamyba iš tiesų sukuria daugiau CO₂ nei panašaus dydžio benzininio automobilio gamyba – skirtumas gali siekti 30–70% daugiau išmetamų teršalų gamybos etape.
Tačiau visą automobilio gyvavimo ciklą vertinant, elektromobilis vis tiek laimi. Kodėl? Nes eksploatacijos metu jis beveik neišmeta teršalų (priklausomai nuo to, iš kur gaunama elektra). Lietuvoje elektros energijos mišinys vis labiau žalėja – atsinaujinantys šaltiniai sudaro vis didesnę dalį. Jei dar naudojate saulės elektrines namuose, anglies pėdsakas tampa minimalus.
Tyrimai rodo, kad vidutiniškai po 30 000–50 000 km elektromobilis „atperka” savo gamybos metu sukurtą anglies pėdsaką ir toliau važiuoja su mažesniu poveikiu aplinkai. Tai nėra tobulas sprendimas, bet šiuo metu – vienas iš geresnių.
Saugumas, žiema ir kiti mitai, kurie vis dar cirkuliuoja
Kalbant apie saugumą – elektromobiliai paprastai gauna aukštus NCAP įvertinimus. Žema baterija grindyje suteikia žemą svorio centrą, kas gerina stabilumą. Taip pat nėra didelio variklio priekyje, todėl deformacijos zonos gali būti efektyvesnės. Gaisro rizika – taip, baterija gali užsidegti, bet statistiškai elektromobiliai dega rečiau nei benzininiai. Problema ta, kad baterijos gaisras yra sunkiau gesinamas ir gali trukti ilgai.
Žiema – tikroji elektromobilių achilo kulnas. Bet ne taip dramatiškai, kaip kartais pasakojama. Šiuolaikiniai modeliai turi baterijos šildymo sistemas, kurios neleidžia jai per daug atvėsti. Taip, rida sumažėja, bet jei turite namų įkroviklį ir ryte išvažiuojate su pilna baterija, kasdieniam važiavimui to pakaks net ir šalčiausią žiemos dieną.
Praktinis patarimas žiemai: naudokite automobilio išankstinio šildymo funkciją, kol jis dar prijungtas prie įkroviklio. Taip salonas bus šiltas, o baterija nepraras energijos šildymui iš savo atsargų. Daugelis elektromobilių tai leidžia daryti per telefoną.
Dar vienas mitas – kad elektromobiliai yra lėti ir nuobodūs. Tikrovė visiškai priešinga. Net ir vidutinės klasės elektromobiliai kaip „Tesla Model 3″, „Hyundai Ioniq 6″ ar „BMW i4″ turi tokį pagreičio momentą, kurio dyzeliniai sedanai gali tik pavydėti. Elektros variklis visą sukimo momentą atiduoda iš karto – nereikia laukti, kol turbina įsisukos.
Kokį elektromobilį rinktis ir kiek tai kainuoja?
Rinka šiandien siūlo labai platų pasirinkimą – nuo pigesnių modelių iki prabangos klasės. Štai trumpa orientacija:
Biudžetinis segmentas (iki 30 000 €): „Dacia Spring” (pigiausias rinkoje, bet ribota rida), „MG4″, „Citroën ë-C3″. Tinka miestui ir trumpesnėms kelionėms.
Vidutinė klasė (30 000–50 000 €): „Volkswagen ID.4″, „Hyundai Ioniq 5″, „Kia EV6″, „Tesla Model 3″. Geras ridos ir kainos santykis, tinka ir miestui, ir ilgesnėms kelionėms.
Premium segmentas (virš 50 000 €): „BMW iX”, „Mercedes EQS”, „Audi Q8 e-tron”, „Tesla Model S”. Ilga rida, greitas įkrovimas, aukšta kokybė.
Svarbus patarimas: prieš perkant, apskaičiuokite savo realius poreikius. Jei kasdien važiuojate 50 km ir turite kur krauti namuose – net ir pigiausias modelis jums tiks puikiai. Jei dažnai keliaujate tarpmiestiniais maršrutais – investuokite į modelį su geresne rida ir greito įkrovimo palaikymu (bent 100 kW DC).
Taip pat verta pasidomėti valstybinėmis subsidijomis. Lietuva siūlo finansinę paramą perkant elektromobilius – sąlygos keičiasi, tad prieš pirkimą patikrinkite aktualią informaciją VIPA (Viešųjų investicijų plėtros agentūros) svetainėje.
Kai elektromobilis tampa ne mada, o logika
Elektromobiliai nėra tobulas sprendimas visiems ir visose situacijose. Jei gyvenate kaime, neturite galimybės įsirengti namų įkroviklio, o artimiausias greitas įkroviklis yra 40 km, – galbūt dar per anksti. Jei važinėjate retai ir automobilis stovi mėnesiais – taip pat nėra didelio skirtumo.
Bet jei esate miesto ar priemiesčio gyventojas, kasdien važiuojate į darbą ir atgal, turite galimybę krauti namuose arba darbe – elektromobilis finansiškai atsipirks greičiau, nei manote. Mažesnės eksploatacijos išlaidos, retesnė techninė priežiūra, pigesnė „kuro” kaina – visa tai sudaro realų skirtumą per 5–7 metus.
Technologija tobulėja kiekvienais metais. Baterijos tampa didesnės ir pigesnės, įkrovimo infrastruktūra plečiasi, o modelių pasirinkimas auga. Tie, kurie šiandien dar laukia ir abejoja, po kelerių metų gali atrasti, kad elektromobilis tapo ne prabanga, o tiesiog logiškiausias pasirinkimas. Ir tada klausimai, kuriuos aptarėme šiame straipsnyje, atrodys tokie pat natūralūs kaip šiandien klausimai apie automatinę pavarų dėžę – kažkada ir ji buvo egzotika.
