Kas iš tikrųjų yra ta vairavimo kolonėlė ir kodėl ji tokia svarbi
Daugelis vairuotojų net nesusimąsto apie vairavimo kolonėlę tol, kol kažkas pradeda braškėti, klibėti arba vairas ima elgtis keistai. Tai vienas iš tų automobilių mazgų, kurie tiesiog turi veikti – ir kai jie veikia, niekas jų nepastebi. Bet kai pradeda gesti… čia jau visai kita istorija.
Vairavimo kolonėlė – tai ne vien tik vamzdis, kuriame sukasi vairas. Tai visas mechanizmų kompleksas, jungiantis vairą su vairavimo mechanizmu (dažniausiai kremalinė pavara arba vairo stiprintuvo blokas). Šiuolaikiniuose automobiliuose kolonėlė dar apima reguliavimo mechanizmus (aukščio ir gylio), kardaninį šarnyro mazgą, o modernesnėse mašinose – ir elektrinį vairo stiprintuvą bei visokiausius jutiklius.
Paprastai tariant, jei vairavimo kolonėlė suges rimtai – automobilis tampa nevaldomas. Todėl bet kokie simptomai, susiję su šiuo mazgu, nusipelno rimto dėmesio, o ne požiūrio „gal praeis savaime”.
Dažniausiai pasitaikantys vairavimo kolonėlės gedimai
Pradėkime nuo to, kas labiausiai paplitę. Gedimų spektras čia gana platus – nuo smulkių erzinančių triukšmų iki rimtų saugos problemų.
Braškėjimas ir spragtelėjimai sukant vairą – turbūt pats dažniausias skundas. Dažniausiai tai rodo susidėvėjusius kardaninius šarnyrus arba vairo kolonėlės guolį. Šarnyrai laikui bėgant išdžiūsta, tepalo nebelieka, ir metalas trindamasis į metalą pradeda leisti tuos nemalonius garsus. Ypač tai jaučiama mažu greičiu manevruojant parkavimo metu arba sukant vairą iki galo.
Vairo klibėjimas ir laisva eiga – kai vairas turi per daug laisvos eigos, tai reiškia, kad kažkur yra tarpai, kurių neturėtų būti. Tai gali būti susidėvėjęs vairo kolonėlės guolis, išlaisvintas reguliavimo mechanizmo fiksatorius arba net susidėvėjusi kremalinė pavara. Svarbu atskirti – jei laisva eiga yra pačiame vaire (mechaniškai jis juda, bet ratai nereaguoja), tai kolonėlės problema. Jei ratai reaguoja, bet vairuoti netikslu – greičiausiai problema giliau, vairavimo mechanizme.
Sunkus vairas arba nevienodas pasipriešinimas – elektriniai vairo stiprintuvai (EPS) šiuolaikiniuose automobiliuose gali sukelti tikrų galvos skausmų. Jei vairas staiga tampa sunkus arba jaučiamas nevienodas pasipriešinimas skirtingomis kryptimis, tai gali reikšti EPS variklio problemą, jutiklio gedimą arba valdymo bloko klaidą. Hidrauliniuose sistemose panašūs simptomai dažnai rodo skysčio trūkumą arba siurblio problemą.
Reguliavimo mechanizmo gedimas – daugelyje automobilių vairas reguliuojamas aukščio ir gylio atžvilgiu. Kai fiksavimo mechanizmas susidėvi, vairas gali „slysti” iš nustatytos pozicijos arba apskritai nebefiksuotis. Tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga.
Vairo kolonėlės ašies lenkimas – tai jau rimtesnis atvejis, dažniausiai po avarijos. Net ir nedidelė smūgio jėga gali sulenkti kolonėlės ašį, o tai iš karto paveikia vairavimo tikslumą ir gali sukelti vibraciją.
Kaip atpažinti problemą anksčiau, nei ji taps rimta
Geriausia, ką gali padaryti vairuotojas – išmokti klausytis savo automobilio. Tai skamba banaliausiai, bet praktikoje daugelis žmonių ignoruoja pirmuosius signalus mėnesius ar net metus.
Štai keletas praktinių patarimų, kaip anksti pastebėti vairavimo kolonėlės problemas:
- Periodiškai tikrinkite laisvą vairo eigą. Stovinčiame automobilyje (su įjungtu varikliu, jei yra EPS) pabandykite pajudinti vairą į abi puses. Laisva eiga neturėtų viršyti 10-15 laipsnių. Jei daugiau – laikas tikrinti.
- Klausykitės garsų mažu greičiu. Važiuodami stovėjimo aikštelėje lėtai sukite vairą iki galo į abi puses. Bet kokie spragtelėjimai, braškėjimai ar girgždesiai – tai signalas.
- Stebėkite vairo elgesį tiesioje. Jei automobilis nuolat traukia į vieną pusę arba reikia nuolat koreguoti vairą, tai gali rodyti ne tik ratų suvedimo problemą, bet ir kolonėlės gedimą.
- Atkreipkite dėmesį į vibraciją. Vibracija vaire, ypač tam tikru greičiu, gali reikšti sulenkusią ašį arba disbalansuotus ratus – bet abu variantai nusipelno patikrinimo.
- Tikrinkite EPS gedimų lemputes. Šiuolaikiniuose automobiliuose prietaisų skydelyje gali užsidegti EPS arba vairo sistemos gedimo indikatorius. Neignoruokite jo.
Elektrinis vairo stiprintuvas – šiuolaikinė galvos skausmo priežastis
Apie EPS sistemas reikia pakalbėti atskirai, nes jos tapo tikra problema daugelio automobilių savininkams, ypač tų, kurie vairuoja 2005-2015 metų automobilius. Būtent tuo laikotarpiu gamintojai masiškai perėjo nuo hidraulinių stiprintuvų prie elektrinių, ir ne visi tai padarė sklandžiai.
EPS sistema susideda iš elektrinio variklio (dažniausiai ant kolonėlės arba ant kremalinės pavaros), sukimo momento jutiklio, greičio jutiklio ir valdymo bloko. Kai sistema veikia gerai – puiku. Kai pradeda gesti – diagnostika gali tapti tikru nuotykiu.
Dažniausios EPS problemos:
Sukimo momento jutiklio gedimas – tai bene paplitusiausias EPS gedimas. Jutiklis matuoja, kokia jėga ir kuria kryptimi vairuotojas sukasi vairą, ir pagal tai reguliuoja stiprintuvo pagalbą. Kai jis genda, sistema gali teikti netolygią pagalbą, visai išsijungti arba elgtis nenuspėjamai. Diagnostika kompiuteriu paprastai parodo klaidos kodą, bet pats jutiklio keitimas kai kuriuose automobiliuose reikalauja vairo kalibraciją po remonto.
EPS variklio gedimas – elektrinis variklis, kaip ir bet kuris kitas, gali perdegti, susidėvėti šepetėliai (jei tai šepetėlinis variklis) arba sugesti apvijos. Simptomai – sunkus vairas arba visiškas stiprintuvo išjungimas. Kartais variklis veikia, bet tik tam tikroje temperatūroje – šaltu oru viskas gerai, bet įkaitus pradeda gesti.
Valdymo bloko problemos – elektronikos gedimas, kuris gali pasireikšti įvairiai. Kartais padeda valdymo bloko atnaujinimas (jei gamintojas išleido naują programinę įrangą), kartais reikia keisti patį bloką.
Praktinis patarimas: jei jūsų automobilis turi EPS ir pradeda elgtis keistai, pirmiausia patikrinkite akumuliatorių ir generatorių. Nestabili įtampa gali sukelti EPS gedimo imitaciją, nors pati sistema yra sveika.
Vairavimo kolonėlės remontas – ką galima daryti pačiam, o ko ne
Čia reikia būti atviriems: vairavimo sistema yra saugos kritinis mazgas, ir ne viskas tinka savamoksliam remontui. Bet tai nereiškia, kad viskas reikalauja brangaus serviso.
Ką galima daryti pačiam (su atitinkamomis žiniomis):
Kardaninių šarnyro tepimas – jei šarnyras turi tepimo nipelį (ne visi turi), galima pačiam sutepti specialiu tepalų pistoletu. Tai paprasčiausias ir pigiausias būdas pailginti šarnyrų gyvenimą. Jei nipelių nėra, o šarnyrai braška – reikia keisti.
Reguliavimo mechanizmo fiksatoriaus tikrinimas ir sureguliavimas – kai kuriuose automobiliuose tai gana paprasta operacija, reikalaujanti tik rakto ir kelių minučių.
Vairo kolonėlės guolio keitimas – tai jau sudėtingesnė operacija, bet įgudusiam mėgėjui įkandama. Reikia išardyti vairo kolonėlės apvalkalą, atjungti oro pagalvės jungtį (labai svarbu prieš tai atjungti akumuliatorių ir palaukti bent 10 minučių!), išimti vairą ir pakeisti guolį.
Ko geriau neliesti be patirties:
Oro pagalvių sistemos komponentai kolonėlėje – čia klaida gali kainuoti labai brangiai, tiek finansiškai, tiek fiziškai. Atsitiktinai suveikusi oro pagalvė serviso sąlygomis – tai rimta trauma.
EPS sistemos kalibracija po remonto – daugelis EPS komponentų keitimo po reikalauja specialios kalibracijų procedūros su diagnostikos įrenginiu. Be jos sistema gali veikti neteisingai.
Kolonėlės ašies keitimas po avarijos – čia reikia tikslaus sulyginimo, kitaip vairavimas bus netikslus ir gali susidėvėti kiti komponentai.
Kiek kainuoja vairavimo kolonėlės remontas
Kainos, žinoma, labai priklauso nuo automobilio marės, modelio ir gedimo pobūdžio. Bet orientaciniai skaičiai padės suprasti, ko tikėtis.
Kardaninių šarnyro keitimas – detalė paprastai kainuoja 20-80 eurų, darbas 1-2 valandos. Bendrai 50-200 eurų, priklausomai nuo automobilio.
Vairo kolonėlės guolio keitimas – guolis kainuoja 10-40 eurų, bet darbas gali užtrukti ilgiau dėl išardymo apimties. Bendrai 80-250 eurų.
Sukimo momento jutiklio keitimas – čia kainos šoka. Jutiklis gali kainuoti 50-300 eurų (priklausomai nuo automobilio), darbas ir kalibracija dar 100-200 eurų. Kai kuriuose automobiliuose jutiklis parduodamas tik kartu su vairu arba kolonėle – tai jau gali siekti kelis šimtus eurų.
EPS variklio keitimas – 150-600 eurų už detalę, darbas 2-4 valandos. Bendrai gali siekti 400-1000 eurų ir daugiau prabangesnėse mašinose.
Visos vairavimo kolonėlės keitimas – naudota kolonėlė gali kainuoti 100-400 eurų, nauja – nuo 300 iki kelių tūkstančių. Darbas 3-6 valandos. Tai dažniausiai ekonomiškiausias sprendimas, kai yra keli gedimai vienu metu.
Praktinis patarimas: prieš perkant naują detalę, visada patikrinkite, ar nėra galimybės perstatyti arba atnaujinti esamos. Kai kuriose dirbtuvėse siūlo EPS variklio atnaujinimą, kuris kainuoja 2-3 kartus pigiau nei naujas.
Prevencinė priežiūra – kaip išvengti brangių gedimų
Vairavimo kolonėlė nėra mazgas, kuriam reikia dažnos priežiūros, bet keletas paprastų dalykų gali žymiai pailginti jos tarnavimo laiką.
Pirmiausia – venkite smūgių. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis vairuotojų net nesusimąsto, kaip kiekvienas smūgis į duobę ar kelio kliūtį paveikia vairavimo sistemą. Ypač pavojingi šoniniai smūgiai, kai ratas atsitrenkia į šaligatvį parkuojant.
Antra – reguliariai tikrinkite hidraulinio stiprintuvo skystį (jei turite hidraulinę sistemą). Skysčio lygio kritimas rodo nuotėkį, kurį reikia šalinti kuo greičiau. Dirbdamas be pakankamo skysčio kiekio, hidraulinis siurblys greitai sugenda, o tai jau kur kas brangesnė problema.
Trečia – atkreipkite dėmesį į vairo reguliavimo mechanizmą. Jei reguliuojate vairo padėtį, darykite tai atsargiai ir visada gerai užfiksuokite. Nuolatinis darbas su nefiksuotu vairavimo mechanizmu greitai susidėvi fiksavimo elementus.
Ketvirta – EPS sistemose svarbu palaikyti gerą akumuliatoriaus ir elektros sistemos būklę. Kaip jau minėjau, nestabili įtampa gali sukelti problemų net ir sveikoje EPS sistemoje, o ilgalaikis darbas su žema įtampa tikrai pagreitina komponentų dėvėjimąsi.
Penkta – jei automobilis ilgai stovi nenaudojamas (pvz., žiemą), periodiškai pajudinkite vairą. Taip išvengsite guolių ir šarnyro korozijos dėl stovėjimo vienoje padėtyje.
Kai braškėjimas virsta pavojumi – ką daryti ir ko nedaryti
Baigiant šią temą, norisi pabrėžti vieną svarbų dalyką: vairavimo sistema yra tiesiogiai susijusi su saugumu kelyje. Tai nėra ta sritis, kur galima taikyti principą „važiuosiu, kol galutinai suges”.
Jei pastebite, kad vairas staiga tapo sunkus, pradėjo klibėti arba automobilis nebereaguoja į vairo sukimą taip, kaip turėtų – tai nėra situacija, kurią reikia „patyrinėti” važiuojant greitkeliu. Tokiu atveju geriausia kuo greičiau sustoti saugioje vietoje ir kviesti techninę pagalbą arba vežti automobilį į servisą vilkiku.
Kita vertus, nereikia ir panikauti dėl kiekvieno braškesio. Kartais nedidelis triukšmas gali reikšti tik išdžiūvusį šarnyro tepimą, kurį galima sutvarkyti per pusvalandį ir keliasdešimt centų. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir laiku juos diagnozuoti.
Vairavimo kolonėlė – tai tas mazgas, kuris tiesiogiai jungia jus su keliu. Rūpinkitės ja taip, kaip rūpinatės bet kuria kita svarbia automobilio dalimi, ir ji atsilygis patikimu bei tiksliu vairavimo pojūčiu dar ilgus metus. O jei kažkas pradeda braškėti – geriau vieną kartą nuvažiuoti į servisą ir išgirsti, kad viskas gerai, nei vieną dieną sužinoti, kad reikėjo tai padaryti anksčiau.
