Kai viskas eina ne pagal planą – kas yra avarinė situacija kelyje?
Kiekvienas vairuotojas, nesvarbu, ar turi dvidešimt metų stažą, ar tik ką gavo teises, anksčiau ar vėliau susidurs su situacija, kai kažkas kelyje eina ne taip. Kartais tai būna smulkmena – sprogęs padangas ar išsikrovusi baterija. Kartais – rimtesnis incidentas, kuris reikalauja greito ir teisingos galvos. Problema ta, kad dauguma žmonių apie tai galvoja tik tada, kai jau atsiduria toje situacijoje. O tai – blogiausias laikas mokytis.
Avarinė situacija kelyje – tai bet kokia aplinkybė, kuri kelia grėsmę jūsų ar kitų eismo dalyvių saugumui. Tai gali būti techninis automobilio gedimas, eismo įvykis, staigus sveikatos pablogėjimas vairuojant, netikėtos oro sąlygos ar net kitas vairuotojas, elgiantis pavojingai. Kiekvienas iš šių scenarijų reikalauja skirtingo reagavimo, tačiau yra keletas bendrų principų, kurie galioja visais atvejais.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip teisingai elgtis su automobiliu avarinėje situacijoje – ne teoriškai, o praktiškai. Ką daryti rankomis, kojomis, galva. Ir ką tikrai nedaryti, nes kai kurie „instinktyvūs” veiksmai gali situaciją tik pabloginti.
Pirmieji sekundžių dešimtys – kodėl jie lemia viską
Žmogaus smegenys avarinėje situacijoje veikia kitaip nei įprastai. Adrenalinas pakyla, rankos gali pradėti drebėti, o mintys – šokinėti. Tai normalu. Problema ta, kad per pirmąsias kelias sekundes po incidento pradžios priimami sprendimai dažnai lemia, ar situacija baigsis gerai, ar labai blogai.
Pirmiausia – nepanikavimai. Lengviau pasakyti nei padaryti, žinoma. Tačiau yra vienas paprastas triukas: prieš reaguoti, giliai įkvėpkite. Tai skamba kaip banalybė, bet fiziologiškai tai veikia – gilaus kvėpavimo refleksas šiek tiek pristabdo adrenalino šuolį ir leidžia smegenims pereiti į „sprendimų priėmimo” režimą, o ne grynai „panikavimo” režimą.
Antra – vertinkite aplinką. Kur esate? Ar yra kitų automobilių netoliese? Ar galite saugiai sustoti? Ar kelias tiesus, ar posūkyje? Šie klausimai turi atsakymus per sekundę ar dvi, jei žinote, ko ieškoti.
Trečia – komunikuokite. Įjunkite avarines šviesas iš karto, kai tik pajutote, kad kažkas negerai. Net jei dar nesuprantate, kas vyksta – avarines šviesas. Jos signalizuoja kitiems vairuotojams, kad kažkas ne taip, ir suteikia jums šiek tiek laiko bei erdvės reaguoti.
Techniniai gedimai važiuojant – kaip elgtis su automobiliu
Techniniai gedimai yra bene dažniausia avarinių situacijų priežastis. Ir čia labai svarbu žinoti, kaip elgtis su pačiu automobiliu, nes neteisingi veiksmai gali pabloginti situaciją arba sukelti avariją.
Sprogęs padangas važiuojant dideliu greičiu – viena iš situacijų, kur instinktas dažnai apgauna. Daugelis vairuotojų, pajutę staigų automobilio trūktelėjimą ar garsų sprogimą, iš karto spaudžia stabdžius. Tai klaida. Staigus stabdymas su sprogusiu padangu gali sukelti automobilio sukimąsi. Teisingas veiksmas: tvirtai laikykite vairą abiem rankomis, laikykite eismo juostą, lėtai atleiskite dujų pedalą ir leiskite automobiliui pačiam lėtėti. Tik tada, kai greitis sumažėja iki 60-70 km/h, galite pradėti švelniai stabdyti ir traukti į kelkraštį.
Stabdžių gedimas – situacija, kuri skamba kaip košmaras, bet turi sprendimą. Pirmiausia – keletą kartų greitai spustelėkite stabdžių pedalą. Kartais tai padeda atkurti slėgį hidraulinėje sistemoje. Jei tai nepadeda, naudokite rankos stabdį – bet švelniai, ne staigiai. Lygiagrečiai galite bandyti stabdyti varikliu: jei turite mechaninę pavarų dėžę, žeminkite pavaras nuosekliai. Automatinėje dėžėje naudokite „L” arba „1” režimą. Jei automobilis vis tiek nestoja ir gresia susidūrimas – ieškokite minkštesnio objekto, į kurį galima atsitrenkti: krūmokšniai, žolės plotas, smėlio apsaugos kelkraštyje.
Vairo gedimas – rečiau, bet pasitaiko. Jei vairuojate ir pajuntate, kad vairas staiga tapo labai lengvas arba visai nereaguoja, greičiausiai sugedusi hidraulinė vairų stiprinimo sistema. Automobilis vis tiek valdomas, tik reikia daug daugiau jėgos. Lėtinkite greitį ir traukite į kelkraštį.
Variklio perkaitimas – temperatūros rodiklis pakyla į raudoną zoną. Nedelsdami išjunkite oro kondicionierių (jis apkrauna variklį) ir, paradoksalu, įjunkite saloną šildymą į maksimumą – tai padeda atitraukti šilumą nuo variklio. Kuo greičiau sustokite saugioje vietoje ir išjunkite variklį. Neatidaryti variklio dangčio bent 15-20 minučių – aušinimo skystis yra po slėgiu ir gali išsiveržti, sukeldamas rimtus nudegimus.
Automobilis vandenyje – vienas baisiausių scenarijų
Tai situacija, apie kurią mažai kas galvoja, bet kuri pasitaiko dažniau nei norėtųsi – ypač per potvynius, kai keliai užlieti, arba kai automobilis nuvažiuoja nuo kelio į vandens telkinį. Ir čia klaidos kaina yra ypač didelė.
Pirmiausia – neatidarykite durų iš karto. Tai instinktyvu, bet klaidinga. Kai automobilis tik pradeda skęsti, išorinis vandens slėgis yra daug didesnis nei vidinis, ir durų tiesiog neįmanoma atidaryti. Turite palaukti, kol automobilis beveik visiškai prisipildo vandens – tada slėgiai išsilygina ir duris galima atidaryti.
Ką daryti tuo metu? Atsisegkite saugos diržą iš karto – tai prioritetas numeris vienas. Antra – nuleiskite langą. Elektrinis langų mechanizmas dažniausiai veikia dar kelias sekundes po to, kai automobilis patenka į vandenį. Tai jūsų laiko langas. Jei langas neveikia – naudokite langų daužiklį (jis turėtų būti kiekvienoje mašinoje) arba galvos atramą, kurios metaliniai strypai gali padėti išdaužti langą.
Praktinis patarimas: įsigykite langų daužiklį su diržo pjovikliu. Jie kainuoja kelis eurus, telpa kišenėje ar prie raktų, ir gali išgelbėti gyvybę. Laikykite jį ne bagažinėje, o visada pasiekiamoje vietoje – vairuotojo durų kišenėje arba prie pavarų svirties.
Dėl potvynių užlietų kelių – taisyklė paprasta: jei nematote kelio dugno ir nežinote vandens gylio, nevažiuokite. Net 30 centimetrų vandens gali sukelti automobilio kontrolės praradimą, o 60 centimetrų – nuplaukti lengvąjį automobilį. Tai ne filmas, tai fizika.
Gaisras automobilyje – greičiau nei manote
Automobilio gaisras vystosi stebėtinai greitai. Nuo pirmų dūmų iki pilno gaisro gali praeiti vos 60-90 sekundžių. Todėl čia greitis yra viskas.
Jei pastebite dūmus iš po variklio dangčio ar jaučiate degimo kvapą – iš karto sustokite saugioje vietoje, išjunkite variklį ir visi išlipkite iš automobilio. Pasiimkite dokumentus ir vertybes tik jei tai užtrunka ne daugiau nei 10 sekundžių. Tada – atsitraukite nuo automobilio bent 15-20 metrų ir skambinkite 112.
Ar verta bandyti gesinti patiems? Tai priklauso nuo situacijos. Jei turite gesintuvą ir gaisras yra mažas, lokalizuotas (pavyzdžiui, degantis plastikinis elementas salone) – galite bandyti. Tačiau jei degimas yra po variklio dangčiu, neatidaryti jo – tai suteiks deguonies ir gaisras išplės. Jei degimas yra didelis arba matote liepsnas – niekas neveikia, tik traukitės.
Praktinė rekomendacija: automobilyje visada turėkite gesintuvą. Ne bet kokį – CO2 arba miltelių gesintuvą, tinkamą automobiliams. Jis turi būti tvirtai pritvirtintas (ne tiesiog padėtas bagažinėje, kur per avariją taps sviedinio pavidalo objektu) ir lengvai pasiekiamas. Patikrinkite jo galiojimo datą kartą per metus.
Eismo įvykis – ką daryti su automobiliu ir situacija
Eismo įvykis – tai situacija, kur emocijos dažnai perima valdymą. Kitas vairuotojas gali būti agresyvus, jūs patys galite būti šoke, o aplinkui gali būti chaosas. Tačiau yra aiški veiksmų seka, kurios laikantis galima išvengti papildomų problemų.
Pirma – sustokite. Tai ne tik moralinis, bet ir teisinis reikalavimas. Palikti įvykio vietą – tai rimtas teisės pažeidimas, net jei manote, kad kaltė ne jūsų.
Antra – įvertinkite saugumą. Ar automobilis saugiai pastatytas? Ar nekelia papildomos grėsmės eismui? Jei automobilis po avarijos stovi pavojingoje vietoje ir jį galima pajudinti – pajudinkite. Lietuvos teisė leidžia perstatyti automobilį, jei jis trukdo eismui, tačiau prieš tai būtina nufotografuoti visą situaciją.
Trečia – fotografuokite viską. Ir tai reiškia viską: abiejų automobilių pozicijas, pažeidimus, valstybiniai numeriai, kelio ženklus, eismo juostas, skid marks ant asfalto, orą, matomumą. Šios nuotraukos vėliau gali būti lemiamos sprendžiant draudimo klausimus.
Ketvirta – nekeiskite informacijos su kitu vairuotoju emocinėje būsenoje. Jei kitas vairuotojas yra agresyvus ar grasina – nesiginčykite, palaukite policijos. Jūsų pareiga – pasikeisti kontaktiniais duomenimis ir draudimo informacija, ne įrodyti, kas teisus.
Penkta – skambinkite 112, jei yra nukentėjusiųjų arba jei kitas vairuotojas atsisako bendradarbiauti. Jei žalos nedidelės ir abu sutinkate – galite pildyti europietišką pranešimą (jis turėtų būti kiekviename automobilyje).
Avarinė įranga automobilyje – kas tikrai reikalinga
Daugelis vairuotojų automobilyje laiko tai, ko reikalauja įstatymas: avarinį trikampį ir gesintuvą. Ir tiek. Tačiau realybė tokia, kad avarinė situacija retai būna tokia, kuriai pakanka minimalaus rinkinio.
Štai kas tikrai turėtų būti kiekviename automobilyje:
- Avarinis trikampis – privalomas pagal įstatymą. Turėkite du, jei dažnai važiuojate greitkeliais.
- Gesintuvą – ne mažesnis kaip 1 kg, tinkamas automobiliams. Patikrinkite galiojimą.
- Pirmosios pagalbos vaistinėlę – ne tuščią dėžutę, o su tikrais tvarsčiais, pleistrais, žnyplėmis ir pirštinėmis.
- Langų daužiklį su diržo pjovikliu – jau minėjome, bet pakartosime. Kainuoja centus, verta gyvybę.
- Ryškią liemenę – ne tik vairuotojui, bet ir visiems keleiviams. Jei reikia išlipti iš automobilio naktį ar blogomis oro sąlygomis, matomumas yra gyvybiškai svarbus.
- Paleidimo kabelius arba paleidimo bloką – išsikrovusi baterija yra viena dažniausių problemų, ypač žiemą.
- Nedidelį žibintuvėlį – telefono žibintuvėlis veikia, bet tikras žibintuvėlis yra patikimesnis ir palieka rankas laisvas.
- Vandens butelį ir šokoladinį batonėlį – skamba keistai, bet jei esate įstrigę žiemą laukdami pagalbos, tai gali būti labai svarbu.
Žiemą prie šio sąrašo pridėkite: kastuvas, smėlis ar druska (padeda išvažiuoti iš įklimpusio sniego), antklodė, papildomi pirštiniai.
Kai situacija išspręsta – bet darbas dar nebaigtas
Daugelis vairuotojų, praėjus avarinei situacijai, tiesiog atsikvėpia ir tęsia kelionę. Arba, jei buvo eismo įvykis, pasirūpina formalumais ir važiuoja namo. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos verta padaryti po bet kokios rimtesnės situacijos kelyje.
Pirmiausia – patikrinkite automobilį. Net jei viskas atrodo gerai išoriškai, po rimtesnio incidento verta apžiūrėti padangas, patikrinti skysčių lygius, įsitikinti, kad nėra nutekėjimų. Jei buvo smūgis – nerizikuokite ir nuvažiuokite į servisą, net jei automobilis važiuoja normaliai. Kai kurie pažeidimai (pavyzdžiui, pakabos elementai) gali būti nematomi, bet pavojingi.
Antra – pasirūpinkite savo psichologine būsena. Tai skamba neįprastai transporto straipsnyje, bet tai svarbu. Po rimtos avarinės situacijos žmogus gali patirti šoką, kuris pasireiškia ne iš karto, o po kelių valandų. Jei jaučiate, kad rankos dreba, sunku susikoncentruoti ar esate neįprastai susijaudinę – nerizikuokite ir nevairuokite. Sustokite, pailsėkite, gal išgerkite kavos ar arbatos, paskambinkite artimam žmogui.
Trečia – analizuokite, kas nutiko. Ne tam, kad save kaltintumėte, o tam, kad mokytumėtės. Ar buvo kažkas, ką galėjote padaryti kitaip? Ar automobilis buvo tinkamos techninės būklės? Ar turėjote reikiamą įrangą? Šie klausimai, užduoti ramiai, po incidento, yra geriausia prevencinė priemonė ateičiai.
Avarinės situacijos kelyje niekada nebus visiškai išvengtos – tai tiesiog kelių eismo realybė. Tačiau skirtumas tarp vairuotojo, kuris žino, ką daryti, ir to, kuris nežino, gali būti milžiniškas. Žinios čia yra tikroji apsauga – ne tik draudimas, ne tik saugos diržas, bet ir supratimas, kaip elgtis tada, kai viskas eina ne pagal planą. Ir tas supratimas prasideda dabar, ne tada, kai jau sėdite kelyje su sprogusiu padangu ir nežinote, kur dėti rankas.
