Kas tie avariniai žibintai ir kodėl jie tokie svarbūs
Avariniai žibintai – tai keturi vienu metu mirksintys posūkio žibintai, kuriuos aktyvuoja mygtukas su raudonu trikampiu ant prietaisų skydelio. Beveik kiekvienas vairuotojas žino, kur tas mygtukas yra, tačiau ne visi tiksliai supranta, kada jį reikia spausti ir kada tai daryti draudžiama arba tiesiog nereikalinga. Ir čia prasideda įdomiausia dalis – nes praktikoje žmonės tuos žibintus naudoja labai įvairiai, kartais visiškai neteisingai.
Lietuvos keliuose galima pamatyti visokių situacijų: vienas vairuotojas avarinius įjungia liūtyje ant greitkelio, kitas – sustojęs prie parduotuvės ant šaligatvio, trečias – važiuodamas per tunelį. Visi mano, kad daro teisingai. Bet ar tikrai? Kelių eismo taisyklės šiuo klausimu yra gana konkrečios, nors ir ne visada intuityvios.
Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kada avariniai žibintai yra ne tik leidžiami, bet ir būtini, kada jų naudojimas yra ginčytinas, o kada jis tiesiog kenkia saugumui. Nes taip – neteisingas avarinių žibintų naudojimas gali ne apsaugoti, o sukelti pavojų.
Kada avariniai žibintai yra privalomi
Pradėkime nuo atvejų, kai klausimo net nekyla – žibintus reikia įjungti ir taškas.
Avarija ar staigus sustojimas kelyje. Jei jūsų automobilis sugedo ir sustojo važiuojamojoje dalyje arba jos pakraštyje – avariniai žibintai įjungiami nedelsiant. Tai pirmasis veiksmas, kurį reikia atlikti dar prieš išlipant iš automobilio, prieš skambinant pagalbai, prieš bet ką kita. Kiti vairuotojai turi kuo greičiau pamatyti, kad priekyje yra kliūtis.
Avarinis sustojimas greitkelyje. Čia situacija ypač kritinė, nes greičiai dideli, o reakcijos laikas minimalus. Įjungę avarinius, kuo greičiau nuvažiuokite į avarinio sustojimo juostą arba kuo toliau nuo važiuojamosios dalies. Jei automobilis visiškai neveikia – likite viduje su įjungtais avariniais ir laukite pagalbos. Išlipti ant greitkelio be reikalo – labai pavojinga idėja.
Vilkimas. Kai jūsų automobilis yra velkamas – avariniai žibintai privalo degti. Tai reikalavimas tiek vilkikui, tiek vilkiamam automobiliui. Kiti eismo dalyviai turi žinoti, kad priekyje juda neįprasta transporto priemonių pora.
Staigus greičio sumažėjimas. Jei dėl kokių nors priežasčių jūs staiga stabdote arba jūsų greitis smarkiai krenta – trumpas avarinių žibintų įjungimas perspėja važiuojančius iš paskos. Tai ypač aktualu greitkeliuose, kai prie spūsties priartėjate netikėtai.
Lietinga diena, rūkas, pūga – ar reikia avarinių?
Čia prasideda tikrasis ginčas. Lietuvoje labai paplitęs įsitikinimas, kad smarkaus lietaus, rūko ar pūgos metu reikia įjungti avarinius žibintus. Matote tokius vairuotojus kiekvieną žiemą – važiuoja 90 km/h greitkeliu su mirksančiais keturiais žibintais ir mano, kad taip saugiau.
Bet čia yra rimta problema. Kai avariniai žibintai dega važiuojant, kiti vairuotojai negali suprasti, ar jūs ketinate sukti, ar keisti juostą. Posūkio rodiklis tiesiog neveikia – jis susilieja su mirksančiais avariniais. Tai reiškia, kad jūs važiuojate be galimybės signalizuoti apie manevrus. Ir tai kelia pavojų.
Oficiali pozicija daugelyje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, yra tokia: važiuojant avariniai žibintai nenaudojami, nebent tai yra trumpas perspėjamasis signalas apie pavojų priekyje. Blogam orui yra kiti sprendimai:
- Sumažinkite greitį iki saugaus lygio
- Įjunkite rūko žibintus (jei yra ir jei matomumas tikrai ribotas)
- Padidinkite atstumą iki priekio automobilio
- Jei matomumas kritiškai prastas – sustokite saugioje vietoje ir palaukite
Tačiau reikia pripažinti – yra viena išimtis, kuri praktiškai priimtina: jei staiga patekote į labai tankų rūką ar pūgą ir jūsų greitis smarkiai krito, trumpas avarinių įjungimas gali perspėti važiuojančius iš paskos. Bet tai – trumpas signalas, ne nuolatinis važiavimas su mirksančiais žibintais.
Mieste: prie parduotuvės, prie mokyklos, „tik minutei”
Tai bene labiausiai paplitęs neteisingas avarinių žibintų naudojimas Lietuvoje. Sustoja prie parduotuvės ant geltonos linijos, įjungia avarinius – ir viskas, tarsi problema išspręsta. Arba sustoja antroje eilėje, įjungia avarinius ir eina į kavinę.
Avariniai žibintai nėra leidimas stovėti draudžiamoje vietoje. Tai labai svarbu suprasti. Jie nekeičia juridinio stovėjimo statuso – jei vieta draudžiama, ji draudžiama ir su avariniais, ir be jų. Policija gali surašyti baudą nepaisant mirksančių žibintų.
Tačiau yra situacijų mieste, kai avariniai žibintai yra tinkamas sprendimas:
- Jei automobilis staiga sugedo ir sustojo kelyje – tai privaloma
- Jei turite trumpam sustoti praleidžiant keleivį nepatogioje vietoje ir norite perspėti kitus – trumpas įjungimas gali būti pateisinamas
- Jei esate dalyvavęs avarijoje ir laukiate policijos
Bet „tik minutei” prie parduotuvės – ne. Tam yra stovėjimo aikštelės, šoninės gatvės, legalios sustojimo vietos. Avariniai žibintai nėra universalus atsiprašymas už netinkamą elgesį kelyje.
Greitkelis ir spūstys: kaip perspėti važiuojančius iš paskos
Vienas iš tikrai naudingų ir rekomenduojamų avarinių žibintų panaudojimo atvejų – perspėjimas apie staigiai besiformuojančią spūstį greitkelyje. Tai praktika, kuri Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse yra ne tik priimtina, bet ir aktyviai skatinama.
Kaip tai veikia: jūs važiuojate greitkeliu ir staiga priekyje matote, kad eismas sustojo arba labai sulėtėjo. Jūs stabdote. Tuo metu trumpai įjungiate avarinius žibintus – tai signalas vairuotojui už jūsų: „Dėmesio, priekyje kliūtis, stabdyk.” Kai jūsų greitis susilygina su spūsties greičiu arba sustojate – avarinius galima išjungti.
Šis metodas ypač efektyvus naktį arba blogomis matomumo sąlygomis, kai stabdymo žibintai gali būti nepastebėti laiku. Mirksintys keturi žibintai traukia dėmesį kur kas efektyviau.
Praktinis patarimas: nepalikite avarinių degti ilgai stovint spūstyje. Kai situacija stabilizavosi ir eismas tiesiog lėtai juda – išjunkite. Nuolat mirksantys žibintai pradeda „triukšmauti” ir praranda perspėjamąją funkciją.
Avariniai žibintai ir žiema: ką reikia žinoti
Žiema Lietuvoje – tai ne tik sniegas ir ledas, bet ir daugybė situacijų, kai vairuotojai nežino, kaip elgtis su avariniais žibintais. Išsiaiškinkime kelis konkrečius scenarijus.
Automobilis įstrigo sniege. Jei jūsų automobilis įstrigo ir blokuoja eismą – avariniai žibintai būtini. Jei esate saugioje vietoje, pavyzdžiui, privažiavime ar aikštelėje – jie nebūtini, bet gali padėti kitiems suprasti situaciją.
Važiavimas plikledžiu. Kai kelias labai slidus ir jūs važiuojate labai lėtai – avariniai žibintai nėra sprendimas. Teisingas sprendimas: važiuoti saugiu greičiu, padidinti atstumus, o jei nesaugiai – sustoti saugioje vietoje. Važiavimas su avariniais lėtai judančiame sraute sukuria painiavą dėl manevravimo signalų.
Pūga su stipriai sumažėjusiu matomumu. Kaip minėjome anksčiau – jei sustojote saugioje vietoje laukti, kol praeis pūga, avariniai žibintai yra tinkamas sprendimas. Jie informuoja kitus, kad čia stovi automobilis. Bet važiuojant – ne.
Dar vienas svarbus žiemos aspektas: patikrinkite, ar jūsų avariniai žibintai veikia. Žiemą akumuliatoriai silpnėja, kontaktai gali oksiduotis. Kartais vairuotojas spaudžia mygtuką ir mano, kad viskas veikia, bet žibintai tiesiog nedega. Periodiškai patikrinkite.
Dažniausios klaidos ir mitai apie avarinius žibintus
Surinkime į vieną vietą tai, ką vairuotojai daro neteisingai, ir išsiaiškinkime, kodėl tai klaida.
Mitas 1: Avariniai žibintai liūtyje padaro mane matomesnį. Taip, jie padaro jus matomesnį. Bet jie taip pat padaro jus nenuspėjamu, nes kiti negali žinoti, ar ketinate sukti. Geriau sumažinkite greitį ir įjunkite artimąsias šviesas.
Mitas 2: Avariniai žibintai leidžia sustoti bet kur. Jau kalbėjome apie tai. Ne, neleidžia. Jie yra perspėjamasis signalas, ne stovėjimo leidimas.
Mitas 3: Važiuojant kolona reikia įjungti avarinius. Tai priklauso nuo situacijos. Jei kolona važiuoja normaliu greičiu – ne. Jei kolona yra labai lėta ir gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams – galbūt. Bet tai turėtų būti organizuota ir suderinta, ne kiekvieno vairuotojo asmeninis sprendimas.
Mitas 4: Avariniai žibintai padeda, kai važiuoji per tunelį. Tuneliuose yra sava apšvietimo sistema. Jūsų pareiga – įjungti artimąsias šviesas. Avariniai žibintai tunelyje tik sukuria painiavą.
Mitas 5: Jei visi aplink įjungė avarinius, ir aš turėčiau. Tai vadinamasis bandos efektas kelyje. Jei visi klysta – tai nereiškia, kad klaida tampa teisinga. Elkitės pagal taisykles, ne pagal minią.
Kai avariniai žibintai tikrai išgelbsti – ir kaip juos naudoti protingai
Visa tai, kas pasakyta, neturėtų sudaryti įspūdžio, kad avariniai žibintai yra kažkoks pavojingas prietaisas, kurio geriau neliesti. Priešingai – tinkamai naudojami jie yra vienas efektyviausių saugumo įrankių automobilyje.
Realūs scenarijai, kai avariniai žibintai tikrai gelbsti:
- Naktinis gedimas ant greitkelio – mirksintys žibintai matomos iš šimtų metrų
- Staigus stabdymas prieš neišvengiamą kliūtį – perspėja važiuojančius iš paskos
- Automobilis sustojo ant geležinkelio pervažos – avariniai ir greitas evakavimasis
- Avarija su nukentėjusiais – žibintai dega, kol atvyksta pagalba
- Vilkimas – privalomas abiem transporto priemonėms
Praktinis patarimas visiems vairuotojams: išmokykite savo šeimos narius, ypač jaunus vairuotojus, kada ir kaip naudoti avarinius žibintus. Tai vienas tų dalykų, apie kuriuos vairavimo mokykloje pasakoma, bet greitai pamirštama. O situacijos, kai jie reikalingi, dažnai būna stressinės – ir tada reikia veikti automatiškai, be ilgo galvojimo.
Taip pat verta žinoti, kad daugelyje naujesnių automobilių avariniai žibintai įsijungia automatiškai – pavyzdžiui, kai ABS sistema aktyvuojasi staigaus stabdymo metu. Tai puiki funkcija, bet ji neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės suprasti, kada žibintus reikia įjungti rankiniu būdu.
Galiausiai – paprastas testas sau: ar žinote, kur jūsų automobilyje yra avarinių žibintų mygtukas? Ar galite jį surasti naktį, nesižvalgydami? Jei ne – tai pirmas dalykas, kurį reikia išmokti. Nes gedimo ar avarijos metu sekundės skaičiuojamos, ir rankų ieškojimas po prietaisų skydeliu – paskutinis dalykas, kurį norite daryti.
