Kodėl ilgos kelionės „ryja” daugiau degalų nei manai
Kiekvienas, kas bent kartą yra važiavęs iš Vilniaus į Palangą ar per visą Lietuvą iš vieno krašto į kitą, žino tą jausmą – sustoji prie degalinės, žiūri į rodyklę ir galvoji: „Kaip čia taip greitai išgaravo?” Ilgos kelionės turi savų ypatumų, ir ne visada tai, kas veikia mieste, veikia greitkelyje. Ir atvirkščiai.
Miestas – tai nuolatinis stabdymas, lėtas važiavimas, spūstys. Greitkelis – tai pastovi didelė greičio sparta, vėjo pasipriešinimas, kuris auga eksponentiškai. Fizika čia nemeluoja: aerodynaminis pasipriešinimas didėja proporcingai greičio kvadratui. Tai reiškia, kad važiuodamas 130 km/h vietoj 110 km/h, nenaudoji 18% daugiau degalų – naudoji žymiai daugiau. Štai kodėl greitkelyje galima ir sutaupyti, ir labai lengvai švaistytis.
Šiame straipsnyje kalbėsime konkrečiai apie ilgas keliones – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kilometrų. Tokias, kai važiuoji per kelias šalis, kai reikia planuoti sustojimus, kai bagažinė pilna lagaminų, o salone – pilna šeima. Būtent tokiomis aplinkybėmis kiekvienas sutaupytas litras degalų per 100 km virsta realiais pinigais.
Greitis – paprasčiausias ir efektyviausias svertas
Pradėkime nuo to, kas labiausiai veikia, bet apie ką žmonės dažniausiai nenori girdėti. Greitis. Tiksliau – jo sumažinimas.
Dauguma modernių automobilių pasiekia optimalų degalų suvartojimą kažkur tarp 80 ir 100 km/h. Kai kurie dyzeliniai varikliai – net ties 90 km/h. Kai pradedi važiuoti 120–130 km/h, suvartojimas šoka reikšmingai. Konkretus pavyzdys: vidutinis kompaktinis automobilis su 1.5 litro benzininiu varikliu ties 90 km/h sunaudoja apie 5–5.5 l/100 km. Tas pats automobilis ties 130 km/h – jau 7.5–8.5 l/100 km. Skirtumas – beveik 50%.
Žinoma, niekas nesako važiuoti kaip traktorius. Bet yra aukso vidurys. Jei greitkelyje leistinas greitis 130 km/h, važiuodamas 110–115 km/h sutaupysi labai apčiuopiamą sumą, o kelionės laikas pailgės vos keliolika minučių per 500 km. Skaičiuok pats: 500 km ties 130 km/h – apie 3 val. 50 min. Ties 110 km/h – apie 4 val. 33 min. Skirtumas – 43 minutės. Bet degalų sutaupysi 15–20%. Kai degalai kainuoja 1.60–1.80 €/l, tai per ilgą kelionę gali reikšti 10–20 eurų kišenėje.
Praktinis patarimas: naudok tempomatą. Ne tik adaptyvų (nors jis dar geresnis), bet ir paprastą. Žmogus nesąmoningai svyruoja greičiu – tai 105, tai 118, tai vėl 112. Tempomat laiko pastovų greitį, o pastovus greitis – tai efektyvus variklio darbas.
Automobilio paruošimas prieš ilgą kelionę – ne tik saugumas
Daugelis žmonių prieš ilgą kelionę patikrina alyvą, vandenį, padangas – ir viskas. Bet yra dalykų, kurie tiesiogiai veikia degalų suvartojimą ir apie kuriuos retai pagalvojama.
Padangų slėgis – tai klasika, bet vis tiek dažnai ignoruojama. Nepakankamai pripūsta padanga didina riedėjimo pasipriešinimą. Jei padangose trūksta 0.3–0.5 bar, suvartojimas gali išaugti 1–2%. Atrodo mažai, bet per 1000 km – tai jau apčiuopiama. Prieš ilgą kelionę padangas pripūsk iki viršutinės gamintojo rekomenduojamos ribos (ne viršijant, žinoma). Kai kurie gamintai rekomenduoja šiek tiek padidinti slėgį, kai automobilis pakrautas – tikrink savo automobilio vadove.
Oro filtras – užsikimšęs oro filtras verčia variklį „alsuoti” per šiaudelį. Variklis gauna mažiau oro, nei reikia, ir kompensuoja daugiau degindamas degalus. Oro filtro pakeitimas kainuoja 10–20 eurų ir gali pagerinti suvartojimą 5–10% senesniam automobiliui.
Bagažo talpyklos ant stogo – jei jų nenaudoji, nuimk. Tuščia bagažinė ant stogo didina oro pasipriešinimą ir gali padidinti suvartojimą 5–15% priklausomai nuo greičio. Dviratų laikiklis ant galinės dalies – mažiau kenksmingas, bet irgi ne nulinis poveikis.
Automobilio svoris – kiekvienas papildomas 100 kg svorio didina suvartojimą apie 0.3–0.5 l/100 km. Tai nereiškia, kad reikia palikti lagaminus namuose, bet galbūt nereikia vežti tų „gal pravers” daiktų, kurie sėdi bagažinėje nuo paskutinės kelionės.
Maršruto planavimas – ne tik GPS klausymas
GPS navigacija yra puiku, bet ji ne visada rodo efektyviausią maršrutą degalų atžvilgiu. Greičiausias maršrutas ir ekonomiškiausias – tai ne tas pats.
Kalnuotas reljefas sunaudoja žymiai daugiau degalų nei lyguma. Jei važiuoji per Alpes ar Karpatų kalnus, tikėkis, kad suvartojimas išaugs 20–40% lyginant su lygiomis Baltijos šalių trasomis. Kartais aplinkkelis per lygumą, nors ir ilgesnis kilometrais, gali būti pigesnis degalų atžvilgiu.
Taip pat svarbu planuoti sustojimus prie degalinių. Skirtingose šalyse degalai kainuoja skirtingai – ir kartais labai skirtingai. Važiuojant per Europą, verta iš anksto pasitikrinti degalų kainas. Pavyzdžiui, Liuksemburge ir Andoroje degalai tradiciškai pigesni nei aplinkiniuose regionuose. Lenkijoje degalai paprastai pigesni nei Vokietijoje. Planų keitimas dėl kelių centų skirtumo gali atrodyti smulkmeniška, bet jei pildai 60 litrų baką, o skirtumas 15 centų už litrą – tai jau 9 eurai.
Praktinis patarimas: naudok programėles kaip GasBuddy, Waze (rodo degalų kainas) arba Tankerkönig (populiari Vokietijoje). Jos leidžia matyti realias kainas artimiausiose degalinėse ir pasirinkti pigiausią.
Dar vienas dalykas – vengti kamščių. Tai akivaizdu, bet ne visada žmonės skaičiuoja, kiek degalų sunaudojama stovint spūstyje su veikiančiu varikliu. Jei žinai, kad tam tikru metu bus kamščiai prie didelio miesto, išvažiuok anksčiau arba vėliau. Pusvalandis spūstyje su veikiančiu varikliu – tai 0.3–0.7 litro degalų tiesiog į orą.
Vairavimo stilius greitkelyje – subtilybės, kurias žino ne visi
Ekonomiškas vairavimas – tai ne tik lėtas važiavimas. Tai visas mąstymo būdas apie tai, kaip automobilis juda ir kaip jį valdyti efektyviai.
Inercinė trauka (coasting) – tai kai atlaisvini dujų pedalą ir leidi automobiliui riedėti pirmyn be variklio apkrovos. Moderniuose automobiliuose su elektroniniais valdymo sistemomis, kai atlaisvini dujas ir važiuoji įjungta pavara, degalų tiekimas į variklį dažnai visiškai nutraukiamas. Tai reiškia, kad riedėdamas žemyn nuo kalvos su įjungta pavara sunaudoji 0 degalų. Bet jei perjungi į neutralę – variklis turi palaikyti tuščiąją eigą ir sunaudoja šiek tiek degalų. Taigi, priešingai nei daugelis galvoja, riedėti su įjungta pavara (ne neutralėje) dažnai efektyviau.
Pavara ir apsisukimai – kuo aukštesnė pavara ir mažesni apsisukimai (bet ne per maži, kad variklis nedrebėtų), tuo efektyvesnis degalų naudojimas. Jei automobilis leidžia važiuoti 90 km/h šeštąja pavara ties 1800 aps/min – tai geriau nei penktąja ties 2400 aps/min. Daugelis automatinių pavarų dėžių šiandien turi 7–9 pavaras būtent dėl to – kad variklis dirbtų kuo efektyvesniame diapazone.
Saugus atstumas ir anticipacija – tai galbūt svarbiausia vairavimo technika ekonomijai. Jei laikai didelį atstumą iki priekio automobilio, gali reaguoti anksčiau – ne stabdydamas, bet tiesiog atlaisvindamas dujas. Stabdymas – tai kinetinės energijos praradimas. Kiekvieną kartą stabdydamas tu „išmetei” degalus, kuriuos sudegei įsibėgėdamas. Kuo mažiau stabdai, tuo ekonomiškiau važiuoji.
Slipstreaming – važiavimas arti priekio automobilio, kad jis „skaldytų” orą už tave. Tai naudoja lenktynininkai, tai naudoja sunkvežimiai. Važiuodamas 50–100 metrų už sunkvežimio greitkelyje, gali sutaupyti 5–10% degalų. Bet čia yra saugos klausimas – per arti važiuoti pavojinga. Kompromisas – 100–150 metrų atstumas, kuris vis tiek duoda tam tikrą naudą, bet yra saugus.
Klimato kontrolė ir kiti elektros vartotojai
Oro kondicionierius – tai tema, apie kurią visi žino, bet ne visi supranta tikrąjį poveikį. Kondicionierius gali padidinti degalų suvartojimą 5–20% priklausomai nuo aplinkos temperatūros, automobilio dydžio ir kaip intensyviai jis naudojamas.
Populiarus mitas: atidaryti langus geriau nei naudoti kondicionierių. Tai tiesa mažais greičiais – mieste. Greitkelyje, kai važiuoji 100+ km/h, atidaryti langai sukuria papildomą oro pasipriešinimą, kuris gali sunaudoti daugiau degalų nei kondicionierius. Apytikslė riba – apie 70–80 km/h. Žemiau – langai efektyvesni. Aukščiau – kondicionierius.
Praktinis patarimas: prieš ilgą kelionę atvėsink saloną stovėdamas, o ne važiuodamas. Jei automobilis stovėjo saulėje ir salonas įkaito iki 50°C, kondicionierius pirmas 10–15 minučių dirbs maksimaliu pajėgumu. Geriau prieš išvažiuojant atidaryti duris, išvėdinti saloną, ir tik tada paleisti kondicionierių – jis greičiau pasieks norimą temperatūrą ir dirbs efektyviau.
Kiti elektros vartotojai – sėdynių šildymas, galiniai langai, stipri muzikos sistema – taip pat sunaudoja energiją, kuri ateina iš variklio. Kiekvienas papildomas kilowatas elektros apkrovos šiek tiek padidina degalų suvartojimą. Tai ne dramatiškas skirtumas, bet vis tiek verta žinoti.
Elektriniai ir hibridiniai automobiliai ilgose kelionėse – atskira istorija
Jei važiuoji elektriniu automobiliu, ilgos kelionės reikalauja visiškai kitokio planavimo. Ir čia ekonomija reiškia ne tik pinigus, bet ir tai, ar apskritai pasieksi tikslą.
Elektrinių automobilių efektyvumas greitkelyje krenta žymiai labiau nei vidaus degimo variklių. Jei mieste elektromobilis sunaudoja 15–17 kWh/100 km, tai greitkelyje ties 130 km/h – jau 25–30 kWh/100 km. Tai reiškia, kad deklaruojamas 500 km atstumas realiai greitkelyje gali virsti 300–350 km. Žiemą – dar mažiau.
Optimalus greitis elektromobiliui ilgoje kelionėje – apie 100–110 km/h. Tai maksimizuoja atstumą tarp įkrovimų ir minimizuoja bendrą kelionės laiką (nes mažiau laiko praleidi prie įkrovimo stotelių).
Hibridiniai automobiliai – ypač plug-in hibridai – ilgose kelionėse elgiasi kaip paprastas automobilis, nes elektros baterija greitai išsikrauna. Todėl visi aukščiau minėti patarimai jiems taikomi lygiai taip pat.
Praktinis patarimas elektromobilių vairuotojams: planuok maršrutą per ABRP (A Better Route Planner) – tai specializuota navigacija elektromobiliams, kuri atsižvelgia į tavo automobilio modelį, oro temperatūrą, aukštį ir greitį, ir tiksliai apskaičiuoja, kur ir kiek reikia įkrauti.
Kai sutaupymas virsta įpročiu – ilgalaikė perspektyva
Visi šie patarimai atskirai gali atrodyti kaip smulkmenos. Bet kai pradedi juos taikyti kartu – rezultatas stebina. Realus pavyzdys: 1000 km kelionė su vidutinio dydžio šeimyniniu automobiliu. Neoptimizuotas vairavimas – 8 l/100 km ties 130 km/h, tai 80 litrų degalų, ties 1.70 €/l – 136 eurai. Optimizuotas vairavimas – 5.5 l/100 km ties 110 km/h su tempomat, teisingai pripūstomis padangomis, be stogo bagažinės – 55 litrai, tai 93.5 eurai. Skirtumas – beveik 43 eurai. Ir kelionė pailgėjo vos 40 minučių.
Svarbiausia suprasti, kad ekonomiškas vairavimas nėra kankinimasis ar atsisakymas malonumų. Tai tiesiog kitoks požiūris į kelionę. Kai važiuoji 110 km/h vietoj 130 km/h, tu ne tik taupai – tu mažiau pavargsti, esi saugesnis, turi daugiau laiko reaguoti į netikėtas situacijas. Greitkelyje skirtumas tarp 110 ir 130 km/h stabdymo kelyje – keliasdešimt metrų. Tai gali reikšti labai daug.
Galiausiai – stebėk savo automobilio kompiuterį. Daugelis modernių automobilių rodo momentinį ir vidutinį suvartojimą realiu laiku. Tai puikus biofeedback – matai, kaip tavo veiksmai tiesiogiai veikia suvartojimą. Po kelių ilgų kelionių su tokiu stebėjimu, ekonomiškas vairavimas tampa instinktu, o ne sąmoningu pastangu. Ir tada sutaupyti 15–20% degalų kiekvienoje kelionėje tampa tiesiog natūralia tavo vairavimo dalimi.
