Kodėl elektromobilių įkrovimas vis dar kelia galvos skausmą?
Elektromobilių era Lietuvoje jau seniai ne ateitis – ji čia pat, gatvėse, automobilių stovėjimo aikštelėse ir prekybos centrų parkinguose. Tačiau net ir tie, kurie jau persėdo į elektrinius automobilius, dažnai susiduria su ta pačia problema: kur gi rasti veikiančią, laisvą ir tinkamo galingumo įkrovimo stotelę? Klausimas atrodo paprastas, bet atsakymas – kiek sudėtingesnis, nei norėtųsi.
Lietuva, palyginti su Vakarų Europa, dar tik kuria savo įkrovimo infrastruktūrą, nors progresas per pastaruosius kelerius metus tikrai juntamas. Šiandien šalyje veikia keli šimtai viešųjų įkrovimo taškų, tačiau jų pasiskirstymas – nevienodas. Didmiesčiai apsirūpinę gana gerai, o štai važiuodamas per mažesnius miestelius ar kaimo vietoves, gali lengvai atsirasti situacijoje, kai baterija tuščia, o artimiausias įkroviklis – už keliasdešimt kilometrų.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kur konkrečiai Lietuvoje yra viešosios įkrovimo stotelės, kokios platformos padeda jas rasti, ir ką reikia žinoti prieš leidžiantis į kelionę elektromobiliu.
Pagrindiniai tinklai ir operatoriai Lietuvoje
Pirmiausia reikia suprasti, kad viešosios įkrovimo stotelės Lietuvoje nėra valdomo vieno centralizuoto operatoriaus – čia veikia keletas skirtingų tinklų, kurių kiekvienas turi savo programėlę, tarifus ir geografinę aprėptį.
Ignitis ON – bene didžiausias ir plačiausiai žinomas tinklas Lietuvoje. Tai „Ignitis” grupės projektas, kuris aktyviai plečia savo stotelių skaičių tiek miestuose, tiek pagrindinių kelių trasose. Ignitis ON stotelių galima rasti prekybos centruose, viešbučiuose, oro uostuose ir daugelyje kitų viešų vietų. Jų tinklas apima tiek lėto kintamosios srovės (AC) įkrovimo taškus, tiek greitojo nuolatinės srovės (DC) įkroviklius.
Charge&Go – kitas svarbus žaidėjas rinkoje, kuris taip pat turi nemažą stotelių tinklą visoje Lietuvoje. Šis operatorius dažnai bendradarbiauja su prekybos tinklais ir viešbučiais.
ELEPORT – estų kilmės įmonė, kuri aktyviai plečiasi Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą. Jų stotelių galima rasti prekybos centruose ir daugiabučių namų kvartaluose.
Virta – suomių platforma, kuri veikia kaip agregatorius ir leidžia naudoti kelių skirtingų operatorių stoteles per vieną programėlę. Tai ypač patogu keliaujantiems per kelias šalis.
Be šių pagrindinių, yra ir smulkesnių vietinių operatorių, privačių įmonių, kurios įsirengusios stoteles savo klientams ar darbuotojams, bet kartais leidžia naudotis ir kitiems. Situacija rinkoje nuolat kinta – nauji žaidėjai atsiranda, kai kurie susijungia ar keičia pavadinimus.
Kur konkrečiai ieškoti stotelių – žemėlapiai ir programėlės
Gera žinia ta, kad šiandien nereikia važinėti aklai ir tikėtis, jog stotelė atsiras savaime. Yra keletas patikimų įrankių, kurie padeda suplanuoti maršrutą su įkrovimo sustojimais.
PlugShare – tai turbūt populiariausia pasaulinė platforma, kurioje naudotojai patys žymi stotelių vietas, palieka atsiliepimus ir realaus laiko informaciją apie tai, ar stotelė veikia. Lietuva PlugShare žemėlapyje atstovaujama gana gerai, ypač didmiesčiai. Programėlė nemokama, veikia tiek iOS, tiek Android sistemose.
ABRP (A Better Route Planner) – jei planuoji ilgesnę kelionę, šis įrankis tiesiog būtinas. Jis ne tik parodo stoteles, bet ir apskaičiuoja optimalius sustojimo taškus pagal tavo automobilio modelį, baterijos talpą ir eismo sąlygas. Galima integruoti su daugeliu elektromobilių navigacijos sistemų.
Ignitis ON programėlė – jei dažniausiai naudojiesi šio operatoriaus stotelėmis, jų programėlė rodo realaus laiko laisvų stotelių informaciją ir leidžia pradėti įkrovimą tiesiog iš telefono.
Google Maps – taip, paprastas Google Maps jau seniai rodo elektromobilių įkrovimo stoteles. Paieškoje įveskite „EV charging station” arba „elektromobilių įkrovimas” ir matysite artimiausiuose taškus su darbo valandomis ir atsiliepimais.
Praktinis patarimas: nenaudok tik vieno šaltinio. Geriausia kombinuoti PlugShare (dėl naudotojų atsiliepimų) ir konkretaus operatoriaus programėlę (dėl realaus laiko prieinamumo). Stotelė gali būti žemėlapyje, bet faktiškai – sugedusi arba užimta.
Vilnius, Kaunas, Klaipėda – kur stotelių daugiausiai?
Neapsigaukime – infrastruktūra Lietuvoje nėra tolygiai paskirstyta. Didieji miestai čia tikrai lenkia likusią šalį.
Vilniuje stotelių tinklas yra tankiausias. Jas rasite beveik visuose didesniuose prekybos centruose – „Akropolyje”, „Ozas”, „Nordika”, „Panoramoje”. Taip pat stotelės yra prie daugelio viešbučių, oro uoste, centrinėse miesto dalyse. Vilniaus savivaldybė taip pat yra įrengusi keletą viešų stotelių gatvėse, nors šis skaičius kol kas nedidelis. Apskritai Vilniuje elektromobiliu važiuoti – gana patogu, ypač jei kasdien grįžti namo ir gali įkrauti naktį.
Kaune situacija taip pat gera, nors stotelių kiek mažiau nei sostinėje. Pagrindiniai taškai – „Mega” prekybos centras, „Akropolis”, centrinės miesto dalies parkingai. Kaunas aktyviai plečia infrastruktūrą, todėl situacija nuolat gerėja.
Klaipėdoje stotelių skaičius mažesnis, bet uostamiesčiui pakankamas. Svarbu žinoti, kad prie Klaipėdos uosto ir kelto terminalų taip pat yra įkrovimo galimybių – tai aktualu tiems, kurie keliauja į Švediją ar Vokietiją per Klaipėdą.
Mažesniuose miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje – stotelių yra, bet jų skaičius gerokai mažesnis. Dažniausiai po kelias stoteles prie pagrindinių prekybos centrų ar degalinių. Prieš važiuodamas į mažesnį miestą, tikrai verta patikrinti žemėlapį iš anksto.
Greitkeliai ir tarpmiestiniai maršrutai – ar saugu keliauti?
Tai klausimas, kuris labiausiai jaudina tuos, kurie dar tik svarsto pirkti elektromobilį. Ar galima be streso nuvažiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą? Ar reikia bijoti, kad baterija išsikraus viduryje kelio?
Atsakymas – taip, galima, bet reikia planuoti. Pagrindiniai greitkeliai Lietuvoje jau turi įkrovimo infrastruktūrą, nors ji dar nėra tokia tiršta kaip Vakarų Europoje.
Maršrutas Vilnius–Kaunas yra geriausiai aptarnaujamas – greitkelio A1 trasoje yra keletas greitojo įkrovimo stotelių, o pats atstumas (apie 100 km) daugeliui elektromobilių nėra problema net ir su vienu sustojimų.
Maršrutas Kaunas–Klaipėda (apie 200 km) jau reikalauja bent vieno sustojimo įkrauti, jei automobilio rida nėra labai didelė. Stotelių yra Jonavoje, Kėdainiuose, Šiauliuose (jei važiuoji per juos) ir Klaipėdoje. Tačiau greitojo įkrovimo taškų šiame koridoriuje dar trūksta – kartais tenka rinktis lėtesnį įkrovimą arba nukrypti nuo pagrindinio maršruto.
Maršrutas Vilnius–Šiauliai per Panevėžį taip pat jau turi kelis sustojimo taškus, bet čia situacija kiek sudėtingesnė – reikia tikrinti iš anksto.
Praktinis patarimas keliaujantiems tarpmiestiniais maršrutais: visada planuok su 20-30% atsargos. Jei ABRP sako, kad atvažiuosi su 15% baterijos – tai per mažai. Stotelė gali būti užimta, gali tekti laukti, o žiemą baterija išsikrauna greičiau nei vasarą. Geriau atvažiuoti su 35-40% ir turėti ramybę.
Degalinės su įkrovimo stotelėmis – nauja tendencija
Vienas iš labiausiai džiuginančių pokyčių pastaraisiais metais – tradicinės degalinės pradėjo įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles. Tai logiškas žingsnis, nes degalinės jau turi infrastruktūrą, stovėjimo vietas ir dažnai yra patogiose vietose prie pagrindinių kelių.
Circle K Lietuvoje aktyviai plečia savo įkrovimo tinklą. Jų stotelių galima rasti daugelyje degalinių visoje šalyje, įskaitant greitkelių trasas. Svarbu tai, kad Circle K degalinės dažnai veikia 24/7, todėl įkrauti galima bet kuriuo paros metu.
Lukoil ir kitos degalinių tinklai taip pat pamažu prisijungia prie šios tendencijos, nors jų stotelių kol kas mažiau.
Degalinių įkrovimo stotelės ypač vertingos tarpmiestiniuose maršrutuose – jos užpildo spragas ten, kur kitų operatorių infrastruktūros dar nėra. Be to, degalinėje galima nueiti į tualetą, nusipirkti kavos ir šiek tiek pailsėti – tai natūraliai dera su įkrovimo laiku.
Prekybos centrai ir viešbučiai – patogiausios vietos lėtam įkrovimui
Jei neskubi ir turi laiko – prekybos centrai yra vienas geriausių variantų. Apsipirki, pavalgysi, o automobilis per tą laiką prisikrauna. Lėto įkrovimo stotelė (7-22 kW) per 1-2 valandas gali pridėti 50-100 km ridos, priklausomai nuo automobilio.
Didžiuosiuose prekybos centruose – „Akropoliuose” Vilniuje ir Kaune, „Ozas”, „Mega”, „Panoramoje” – stotelių yra gana daug. Tačiau yra niuansas: populiariausiomis valandomis (savaitgaliais, prieš šventes) visos stotelės gali būti užimtos. Todėl neplanuok, kad tikrai įkrausi – turėk alternatyvą.
Viešbučiai – puikus variantas keliaujant ir nakvynę planuojantiems. Daugelis modernių viešbučių Lietuvoje jau turi įkrovimo stoteles parkinge. Prieš rezervuodamas kambarį, verta paklausti viešbučio – ar yra įkrovimo galimybė ir ar reikia iš anksto rezervuoti vietą.
Oro uostai – Vilniaus ir Klaipėdos oro uostuose yra įkrovimo stotelės. Jei paliekai automobilį oro uoste ilgesniam laikui, tai puiki galimybė grįžti prie pilnai įkrauto automobilio.
Kai baterija tuščia, o stotelė – sugedusi: ką daryti?
Tai realus scenarijus, kuriam reikia būti pasiruošus. Stotelės sugenda, kartais jos būna užimtos, kartais – tiesiog neveikia dėl techninių problemų. Ką daryti tokioje situacijoje?
Pirma, nereikia panikuoti. Elektromobiliai paprastai labai tiksliai rodo likusią ridą, ir jei matai, kad baterija tuščia, dar turi laiko reaguoti.
Antra, paskambink operatoriui. Kiekvienas įkrovimo operatorius turi klientų aptarnavimo liniją. Jie gali pasakyti, ar stotelė tikrai sugedusi, ar galbūt yra techninė problema, kurią galima išspręsti nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, perkrovus stotelę).
Trečia, ieškokite alternatyvų. PlugShare rodo ne tik viešas stoteles, bet ir privačias, kurių savininkai sutinka leisti naudotis. Kartais galima rasti žmogų netoliese, kuris leis įsijungti į jo namų rozetę – tai lėta, bet geriau nei nieko.
Ketvirta, kai kurie draudimo paketai ir pagalbos kelyje paslaugos (pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas” ar „ERGO”) jau siūlo pagalbą elektromobiliams – atvažiuoja su mobilia įkrovimo stotele arba attempia automobilį iki artimiausios stotelės. Verta patikrinti, ar tavo draudimas tai apima.
Ir svarbiausia – nelauk, kol baterija bus visiškai tuščia. Kai lieka 10-15%, jau aktyviai ieškokite stotelės. Neimituokite degalinių elgesio, kai važiuoji ant paskutinių lašų – elektromobiliams tai nėra gera strategija.
Rytoj bus geriau: kaip keičiasi situacija ir ko tikėtis
Lietuvos elektromobilių infrastruktūra auga – tai faktas. ES direktyvos reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų minimalų įkrovimo taškų skaičių pagrindinėse transporto koridoriuose, ir Lietuva privalo šiuos reikalavimus vykdyti. Tai reiškia, kad per artimiausius kelerius metus stotelių skaičius turėtų gerokai išaugti.
Ignitis ON viešai skelbia planus plėsti tinklą, ypač greitkelių trasose. Circle K taip pat investuoja į infrastruktūrą. Savivaldybės pamažu pradeda įrengti stoteles viešose erdvėse.
Tačiau reikia būti realistiškiems – Lietuva nėra Nyderlandai ar Norvegija, kur stotelių tinklas yra itin tankus. Mums dar reikia keleto metų, kad infrastruktūra taptų tikrai patogi ir be streso. Kol kas elektromobilis Lietuvoje geriausiai tinka tiems, kurie turi galimybę krauti namuose arba darbe – tada viešosios stotelės naudojamos tik kaip papildymas, o ne pagrindinis šaltinis.
Jei dar tik galvoji apie elektromobilio pirkimą ir nori žinoti, ar infrastruktūra pakankama tavo gyvenimo būdui – atsakymas priklauso nuo to, kur gyveni ir kiek važinėji. Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje – drąsiai. Kaimo vietovėje be galimybės krauti namuose – dar palaukite metų keletą.
Situacija keičiasi greitai, ir kas buvo problema prieš dvejus metus, šiandien jau gali būti išspręsta. Sekite naujenas, naudokite žemėlapius, planuokite keliones – ir elektromobilis Lietuvoje taps ne galvos skausmu, o tikru malonumu.
