Lietuvos logistika: tarp Rytų ir Vakarų
Lietuva geografiškai yra tokioje vietoje, kad logistikos sektoriui tiesiog neįmanoma nesivystyti. Esame tiltas tarp Vakarų Europos ir Rytų rinkų, turime Klaipėdos uostą, kuris yra vienintelis šalies jūrinis vartai, ir gerai išvystytą kelių tinklą. Bet pastaruosius kelerius metus logistika Lietuvoje nebėra tik apie tai, kaip iš taško A nuvežti krovinį į tašką B. Čia vyksta tikra revoliucija – skaitmeninimas, žalioji transformacija, automatizavimas, nauji verslo modeliai. Ir visa tai vyksta greičiau, nei daugelis tikėjosi.
Transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje generuoja apie 8-9 procentus BVP. Tai ne smulkmena. Lietuvos vežėjai važinėja po visą Europą, mūsų ekspeditoriai koordinuoja srautus iš Azijos į Europą ir atgal, o Klaipėdos uostas kasmet apdoroja dešimtis milijonų tonų krovinių. Tačiau konkurencija auga, kaštai didėja, o klientai reikalauja vis daugiau – greitesnio pristatymo, geresnio sekimo, mažesnio poveikio aplinkai. Todėl norint išlikti žaidime, reikia nuolat ieškoti naujų sprendimų.
Skaitmeninimas – ne mada, o būtinybė
Dar prieš penkerius metus daugelis Lietuvos transporto įmonių dirbo su Excel lentelėmis ir telefono skambučiais. Vairuotojas paskambina dispečeriui, dispečeris suranda krovinį, susitaria dėl kainos, išrašo dokumentus rankiniu būdu. Tai veikė. Bet tai buvo lėta, klaidos buvo neišvengiamos, o informacija dažnai pasimesdavo kažkur tarp el. laiškų ir popierinių lapų.
Dabar situacija keičiasi sparčiai. Transporto valdymo sistemos (TMS) tapo standartu rimtesnėse įmonėse. Tokios platformos kaip Transporeon, Timocom, CargoX ar lietuviška Trucksters leidžia automatiškai derinti krovinius su vežėjais, sekti transporto priemones realiuoju laiku, generuoti dokumentus ir skaičiuoti maršrutus. Tai ne tik patogiau – tai realiai taupo pinigus.
Praktinis patarimas smulkiems vežėjams: jei dar naudojate tik telefoną ir Excel, pradėkite nuo paprastesnių sprendimų. Yra nemokamų ar pigių platformų, kurios leidžia bent jau sekti transporto priemones ir tvarkyti dokumentus skaitmeniškai. Tai pirmas žingsnis, kuris atsipirks per kelis mėnesius.
Kitas svarbus skaitmeninimo aspektas – elektroniniai važtaraščiai (eCMR). Lietuva yra viena iš šalių, kuri aktyviai diegia šį standartą. eCMR leidžia atsisakyti popierinių dokumentų, kurie dažnai pametami, sugadinami arba tiesiog atima brangų laiką sienos kirtimo metu. Lietuvos vežėjai, kurie jau naudoja eCMR, pastebi, kad administracinė našta sumažėja ženkliai – kartais net 30-40 procentų.
Klaipėdos uostas ir multimodalinės galimybės
Kalbant apie logistikos naujoves Lietuvoje, neįmanoma praeiti pro Klaipėdos uostą. Tai ne tik didžiausias Baltijos šalių uostas – tai strateginis mazgas, kuris jungia jūrų, geležinkelių ir kelių transportą. Ir pastaruoju metu čia vyksta nemažai įdomių dalykų.
Viena iš ryškiausių tendencijų – Rail Baltica projektas. Kai ši geležinkelių magistralė bus baigta, ji sujungs Talliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą europinio vėžio geležinkeliu. Tai reiškia, kad kroviniai iš Klaipėdos uosto galės keliauti tiesiai į Vakarų Europą be perkrovimo. Logistikos požiūriu tai milžiniškas pokytis – dabar dalis krovinių turi būti perkraunami, nes Lietuvoje veikia platesnio vėžio geležinkelis, likęs iš sovietmečio.
Klaipėdos uoste taip pat aktyviai investuojama į skaitmenines sistemas. Uosto bendruomenės sistema leidžia visiems dalyviams – laivų agentams, ekspedicijai, muitinei, terminalams – keistis informacija vienoje platformoje. Tai sumažina laukimo laiką, mažiau klaidų, greičiau apdorojami dokumentai. Praktiškai tai reiškia, kad laivas gali būti iškrautas greičiau, o krovinys greičiau pasiekia galutinį gavėją.
Multimodalinis transportas – tai ne tik mada, bet ir ekonominis sprendimas. Kombinuojant jūrų, geležinkelių ir kelių transportą galima sumažinti kaštus ir anglies dioksido išmetimą. Pavyzdžiui, krovinys iš Kinijos jūra atkeliauja į Klaipėdą, toliau geležinkeliu keliauja į Vilnių ar Kauną, o paskutinę mylią sunkvežimis pristato iki sandėlio. Toks sprendimas gali būti 15-25 procentų pigesnis nei vien tik kelių transportas.
Žalioji logistika – ne tik dėl įvaizdžio
Aplinkosaugos reikalavimai Europoje griežtėja kiekvienais metais. Euro 7 standartai, anglies dioksido mokesčiai, ESG atskaitomybė – visa tai tiesiogiai paveikia Lietuvos transporto įmones. Ir čia vėl matome, kad tie, kurie į tai žiūri rimtai, turi konkurencinį pranašumą.
Elektriniai sunkvežimiai Lietuvoje dar nėra masinis reiškinys, bet pirmieji žingsniai jau žengti. Kelios didesnės įmonės jau eksploatuoja elektrinius vilkikus trumpesnėms trasoms – ypač paskutinės mylios pristatymui miestuose. Problema, kurią visi žino, bet ne visada garsiai sako: įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje yra visiškai nepakankamai išvystyta sunkiajam transportui. Tai rimta kliūtis, kurią reikia spręsti valstybės ir privačių investuotojų bendromis pastangomis.
Tuo tarpu dauguma vežėjų renkasi tarpinį sprendimą – LNG (suskystintas gamtines dujos) arba biodyzelį. LNG sunkvežimiai išmeta apie 20-25 procentus mažiau CO2 nei dyzeliniai, o infrastruktūra Lietuvoje jau egzistuoja – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje yra LNG degalinės. Tai realus ir prieinamas sprendimas dabar, kol elektriniai sunkvežimiai dar nėra pasiruošę ilgoms trasoms.
Praktinė rekomendacija įmonėms: pradėkite skaičiuoti savo anglies pėdsaką jau dabar. Net jei dar nereikia oficialiai atsiskaityti pagal ESG, dideli klientai – ypač tarptautinės korporacijos – vis dažniau reikalauja šių duomenų iš savo tiekėjų. Jei negalėsite pateikti šios informacijos, rizikuojate prarasti kontraktus.
Sandėliavimas ir paskutinė mylia: kur slypi tikroji vertė
Lietuvos sandėliavimo rinka per pastaruosius penkerius metus išaugo dramatiškai. Naujų logistikos centrų atsiranda Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apylinkėse. Ir tai nėra atsitiktinumas – e-komercijos augimas, reshoring tendencijos (kai įmonės grąžina gamybą arčiau vartotojų) ir geopolitiniai pokyčiai po 2022 metų sukūrė milžinišką paklausą moderniai sandėliavimo infrastruktūrai.
Modernūs sandėliai Lietuvoje jau neatrodo kaip tie dideli tušti pastatai su lentynomis. Čia diegiami automatizuoti lentynų sistemos (AS/RS), robotai, kurie rūšiuoja ir komplektuoja užsakymus, konvejerių sistemos, dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys sandėlio valdymo sprendimai (WMS). Tokios įmonės kaip Girteka Logistics, Itella, DHL Lietuvoje jau naudoja šias technologijas.
Paskutinė mylia – tai logistikos branduolys, kuris labiausiai jaudina galutinį vartotoją. Niekas nenori laukti savaitę, kai užsisako kažką internetu. Lietuvoje šioje srityje matome keletą įdomių tendencijų:
- Paštomatai – jų tinklas Lietuvoje yra vienas tankiausių Europoje pagal gyventojų skaičių. Omniva, DPD, LP Express – visi aktyviai plečia tinklą.
- Tą pačią dieną pristatymas – Vilniuje ir Kaune jau veikia keletas paslaugų, kurios žada pristatymą per 2-4 valandas.
- Mikrosandėliai – mažos sandėliavimo erdvės miestų centruose, iš kurių galima greitai aptarnauti aplinkinius rajonus.
Dronų pristatymas Lietuvoje dar yra eksperimentų stadijoje, bet pirmieji bandymai jau vykdomi. Reguliavimo aplinka Europoje pamažu keičiasi, ir tikėtina, kad per artimiausius 5-7 metus dronai taps realiu paskutinės mylios sprendimu bent jau tam tikrose situacijose – pavyzdžiui, pristatant vaistus į atokesnes vietoves.
Dirbtinis intelektas ir duomenys – logistikos ateitis čia ir dabar
Dirbtinis intelektas logistikoje – tai ne science fiction. Tai jau vyksta, ir Lietuvos įmonės, kurios tai supranta, turi realų pranašumą. Bet svarbu suprasti, kur DI tikrai padeda, o kur tai tik marketingo triukas.
Maršrutų optimizavimas – viena iš sričių, kur DI duoda apčiuopiamą rezultatą. Algoritmai, analizuojantys eismo duomenis, oro sąlygas, krovinio charakteristikas ir dešimtis kitų kintamųjų, gali sudaryti optimalesnį maršrutą nei bet kuris dispečeris. Tai reiškia mažiau degalų, mažiau laiko kelyje, mažiau nusidėvėjimo. Skaičiai kalba patys: gerai įdiegta maršrutų optimizavimo sistema gali sumažinti transporto kaštus 10-20 procentų.
Paklausos prognozavimas – kita sritis, kur DI keičia žaidimo taisykles. Sandėliai, kurie gali tiksliau prognozuoti, kokių prekių reikės kitą savaitę ar mėnesį, gali geriau valdyti atsargas, sumažinti perteklinį sandėliavimą ir išvengti situacijų, kai prekių trūksta. Lietuvos e-komercijos įmonės, kurios naudoja tokias sistemas, pastebi, kad atsargų valdymo efektyvumas pagerėja reikšmingai.
Prediktyvinė techninė priežiūra – tai dar vienas DI pritaikymas, kuris ypač aktualus transporto įmonėms. Jutikliai sunkvežimiuose renka duomenis apie variklio būklę, padangų slėgį, stabdžių nusidėvėjimą ir šimtus kitų parametrų. DI algoritmai analizuoja šiuos duomenis ir gali numatyti gedimą prieš jam įvykstant. Tai reiškia mažiau gedimų kelyje, mažiau brangių remontų, mažiau vėlavimų.
Praktinis patarimas: jei esate mažesnė įmonė ir galvojate apie DI, nepradėkite nuo sudėtingiausių sprendimų. Pradėkite nuo duomenų rinkimo – įdiekite GPS sekimą, pradėkite fiksuoti degalų sąnaudas, maršrutus, pristatymo laikus. Duomenys yra pagrindas, be kurio joks DI neveiks. Kai turėsite pakankamai duomenų, galėsite rinktis tinkamus analitinius įrankius.
Geopolitika ir tiekimo grandinių pertvarkymas
2022 metai pakeitė logistikos žemėlapį Europoje. Rusijos invazija į Ukrainą, sankcijos, uždaryta oro erdvė – visa tai privertė perbraižyti tiekimo grandines, kurios buvo formuojamos dešimtmečiais. Lietuvos logistikos sektoriui tai buvo ir iššūkis, ir galimybė.
Iššūkis – dalis Lietuvos vežėjų dirbo su Rusija ir Baltarusija. Šie maršrutai staiga tapo negalimi arba labai sudėtingi. Kai kurios įmonės prarado reikšmingą dalį apyvartos. Bet tie, kurie sugebėjo greitai persiorientuoti į kitus rinkus – Skandinaviją, Pietų Europą, Didžiąją Britaniją – ne tik išgyveno, bet ir išaugo.
Galimybė – Lietuva tapo dar svarbesniu logistikos mazgu Baltijos regione. Ukrainos kroviniai, kurie anksčiau ėjo per Rusiją ar Baltarusiją, dabar ieško alternatyvių maršrutų. Dalis jų eina per Lietuvą. Be to, daugelis Vakarų Europos įmonių pradėjo aktyviau ieškoti gamybos ir sandėliavimo pajėgumų arčiau namų – ir Lietuva čia yra patrauklus variantas dėl palyginti žemų kaštų, geros infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos.
Nearshoring ir friendshoring tendencijos – tai ilgalaikiai procesai, kurie Lietuvai gali atnešti reikšmingų investicijų. Jau matome, kad kelios tarptautinės įmonės stato naujus logistikos centrus Lietuvoje, orientuodamosi ne tik į vietinę rinką, bet ir į platesnį regioną.
Kai kroviniai tampa išmanūs: ką reiškia logistika rytoj
Apibendrinant visa tai, kas vyksta Lietuvos logistikoje, galima drąsiai teigti – sektorius yra transformacijos viduryje. Ir tai nėra lėtas, laipsniškas pokytis. Tai greitas, kartais chaotiškas, bet neabejotinai judantis į priekį procesas.
Įmonės, kurios laimi šiame žaidime, turi keletą bendrų bruožų: jos neinvestuoja į technologijas dėl technologijų – jos sprendžia konkrečias problemas. Jos nevengia eksperimentuoti, bet ir neišmeta pinigų į kiekvieną naują blizgantį įrankį. Jos supranta, kad žmonės – vairuotojai, dispečeriai, sandėlininkai – yra ne kliūtis automatizavimui, o partneriai, kuriuos reikia apmokyti ir įtraukti į pokyčius.
Lietuvos logistikos sektoriui yra keletas konkrečių rekomendacijų, kurios galioja tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms: pirma – investuokite į skaitmeninimą dabar, ne rytoj. Kiekvienas mėnuo su popieriniais procesais yra prarastas pranašumas. Antra – pradėkite galvoti apie tvarumą strategiškai, ne tik kaip apie PR. Klientai ir reguliatoriai to reikalaus vis labiau. Trečia – stebėkite geopolitinius pokyčius ir būkite pasiruošę greitai keisti maršrutus ir partnerius. Lankstumas šiandien yra toks pat svarbus kaip efektyvumas.
Logistika Lietuvoje niekada nebuvo tokia dinamiška kaip dabar. Ir tai yra gera žinia visiems, kurie yra pasiruošę judėti kartu su šiuo judėjimu.
