Kas iš viso yra tas ralicross?
Jei kada nors matei automobilius, kurie vienu metu lekia per purvą, šokinėja nuo tramplynų ir dar spaudžia vienas kitą į bortelius – tai greičiausiai ir buvo ralicross. Sporto šaka, kuri sujungia viską, ką mėgsta žiūrovai: greitį, kontaktą, netikėtus posūkius ir garsius variklius. Pasaulio ralicross čempionatas – tai aukščiausias šio sporto lygis, kur susikerta geriausi pasaulio pilotai, galingiausios mašinos ir įspūdingiausios trasos.
Ralicross nėra nei ralio, nei žiedinių lenktynių klasikine prasme. Tai kažkas tarp. Trumpos trasos, kuriose dalis kelio yra asfaltas, dalis – žvyras arba purvas. Lenktynės trumpos – kelios minutės, bet intensyvumas toks, kad žiūrovai nespėja net akių numerkti. Prie to dar pridėk vadinamąjį „joker lap” – privalomą apsisukimą per ilgesnį ir sudėtingesnį trasos variantą, kurį kiekvienas pilotas turi įveikti bent kartą per lenktynes. Tai strateginis elementas, kuris viską apverčia aukštyn kojomis.
Nuo kuklių pradžių iki pasaulinio čempionato
Ralicross kaip sporto šaka atsirado Didžiojoje Britanijoje dar 1967 metais. Viskas prasidėjo gana atsitiktinai – ralio lenktynės buvo atšauktos dėl blogo oro, o televizijos komanda jau buvo atvykusi filmuoti. Organizatoriai improvizavo ir surengė lenktynes trumpoje trasoje su mišriu dangos paviršiumi. Žiūrovams patiko. Labai patiko.
Dešimtmečius ralicross augo Europoje, ypač Skandinavijoje, kur šis sportas tapo tikru kultūriniu fenomenu. Norvegija, Švedija, Suomija – šiose šalyse ralicross pilotas yra toks pat garbingas kaip futbolininkas ar slidininkas. Europos ralicross čempionatas veikė nuo 1973 metų, tačiau tikras šuolis į priekį įvyko 2014-aisiais, kai FIA oficialiai įkūrė Pasaulio ralicross čempionatą (FIA World Rallycross Championship). Nuo tada viskas pasikeitė – atsirado didesni biudžetai, daugiau gamintojų, daugiau žiūrovų ir žymiai daugiau adrenalino.
Kaip atrodo tipiškas lenktynių savaitgalis
Pasaulio ralicross čempionato etapas nėra kaip formulių lenktynės, kur vienas startas ir viskas. Čia sistema sudėtingesnė ir dėl to žymiai įdomesnė. Pirmiausia vyksta kvalifikaciniai važiavimai – keturi iš jų per du dienas. Kiekvienas pilotas dalyvauja visuose keturiuose, o surinkti taškai lemia poziciją pusfinalyje.
Pusfinaliai – tai jau rimtas reikalas. Šešios mašinos, šešios vietos, bet į finalą patenka tik trys. Čia jau prasideda tikras mūšis. Pilotai žino, kad klaidos nėra – vienas netikslus manevras ir savaitgalio darbas nukeliauja į šiukšliadėžę. Finalas – šešios mašinos, penkios apsukos, vienas nugalėtojas. Viskas trunka apie dešimt minučių, bet tų dešimties minučių pakanka, kad širdis išlįstų iš krūtinės.
Praktinis patarimas tiems, kurie planuoja atvykti į gyvą etapą: ateikite į kvalifikacijas. Daugelis žiūrovų renkasi tik finalą, bet būtent kvalifikaciniuose važiavimuose galima pamatyti pilotus iš arti, suprasti trasos ypatumus ir pajusti tikrą atmosferą. Be to, bilietai į kvalifikacijas dažnai žymiai pigesni.
Mašinos, kurios verčia ausys kraujuoti
Ralicross supercars – taip vadinamos aukščiausios klasės mašinos – yra tiesiog beprotybė ant keturių ratų. Standartinis 1,6 litro turbopakrautas variklis, kuris išspaudžia apie 600 arklio galių. Keturių ratų pavara. Pagreitis nuo 0 iki 100 km/h per maždaug 1,9 sekundės. Tai greičiau nei dauguma Formulės 1 bolydų.
Bet tai ne tik apie greitį. Šios mašinos turi atlaikyti kontaktą su kitomis mašinomis, šuolius per tramplynus (kur automobilis pakyla iki metro aukščio), žvyrą, purvą ir visokiausias kitas nešvankias sąlygas. Kėbulas sustiprintas, pakaba specialiai sukonstruota ralicrossui, o padangos turi dirbti tiek ant asfaltinės, tiek ant žvyrinės dangos. Inžinieriai čia tikrai neturi lengvo gyvenimo.
Pastaraisiais metais į ralicrossą aktyviai žengia elektromobiliai. FIA World RX of Electric – tai atskira kategorija, kur visiškai elektriniai automobiliai lenktyniauja kartu su tradiciniais. Ir žinote ką? Elektriniai ne tik nenusileidžia – kai kur jie net pranašesni dėl momentinio sukimo momento. Tai tikras iššūkis tradiciniam požiūriui į ralicrossą.
Legendiniai pilotai ir jų istorijos
Petter Solberg. Jei kalbame apie ralicrossą, šis vardas neišvengiamai iškyla. Norvegų pilotas, buvęs pasaulio ralio čempionas, kuris persikėlė į ralicrossą ir čia tapo tikra legenda. Du pasaulio ralicross čempionato titulai (2014 ir 2015), charizmatiškas stilius trasoje ir už jos ribų – Solbergas pakėlė šio sporto populiarumą į visiškai naują lygį. Jo sūnus Oliver dabar taip pat lenktyniauja ir jau rodo rimtus rezultatus.
Johan Kristoffersson – švedas, kuris dominavo čempionate 2017 ir 2018 metais su Volkswagen komanda. Jo lenktynių stilius – labai techniškas, šaltas, preciziškas. Jokių nereikalingų rizikų, bet kai reikia – puola kaip ryklys. Kristoffersson parodė, kad ralicrossas nėra tik apie drąsą – čia reikia ir galvos.
Timmy Hansen, Reinis Nitišs, Kevin Hansen, Andreas Bakkerud – tai pilotai, kurie pastaraisiais metais kuria čempionato istoriją. Kiekvienas su savo stiliumi, kiekvienas su savo fanų baze. Ralicrossas turi tą unikalią savybę – pilotai prieinami, žiūrovai gali juos sutikti, pasikalbėti, nusifotografuoti. Tai labai skiriasi nuo F1 ar WRC, kur žvaigždės dažnai neprieinamos.
Trasos, kurios nepaleidžia
Pasaulio ralicross čempionatas vyksta įvairiose Europos ir pasaulio vietose. Kiekviena trasa turi savo charakterį, savo ypatumus ir savo istoriją. Nürburgring Vokietijoje – viena ikonikiausių trasų pasaulyje, ir ralicross čia turi savo unikalų skonį. Höljes Švedijoje – tikriausiai labiausiai mylima ralicross trasa pasaulyje. Maža kaimo vietovė, kuri per lenktynių savaitgalį virsta tikru festivaliu – dešimtys tūkstančių žiūrovų, laužai, muzika, ir žinoma – ralicrossas.
Silverstone Anglijoje, Circuit de Catalunya Ispanijoje, Lohéac Prancūzijoje – kiekviena vieta prideda kažką savito. Kai kurios trasos labiau tinka agresyviam važiavimui, kitos – techniniam. Pilotai ir komandos turi prisitaikyti prie kiekvienos trasos specifikos, ir tai yra vienas iš dalykų, kuris daro čempionatą tokį įdomų.
Jei planuojate kelionę į ralicross etapą, rekomenduojama rinktis Höljes arba Lohéac. Höljes dėl nepakartojamos atmosferos – tai ne tik lenktynės, tai tikras festivalis. Lohéac dėl prancūziškos atmosferos ir puikios infrastruktūros žiūrovams. Abu etapai tradiciškai traukia didžiausias minias ir siūlo geriausią patirtį gyvo ralicrosso mėgėjams.
Kodėl ralicrossas vis dar ieško savo vietos
Nepaisant viso įspūdingumo, Pasaulio ralicross čempionatas turi savo problemų. Televizinė aprėptis niekada nebuvo tokia, kokios norėtųsi. F1 transliuojama šimtuose šalių, WRC turi stiprią fanų bazę – o ralicrossas dažnai lieka šešėlyje. Tai keista, nes iš visų motorsporto šakų ralicrossas turbūt labiausiai tinka televizijai – trumpi važiavimai, daug kontakto, aiški struktūra.
Finansiniai sunkumai taip pat neaplenkė čempionato. 2020-aisiais, po COVID-19 pandemijos, kelios gamintojų komandos pasitraukė. Volkswagen, Audi, Seat – didieji vardai, kurie buvo atėję su dideliais biudžetais, išėjo. Tai padarė žalą čempionato prestižui, nors privatūs pilotai ir mažesnės komandos liko ir toliau kovoja.
Elektrinių automobilių atėjimas yra ir galimybė, ir iššūkis. Galimybė – nes tai pritraukia naujus rėmėjus, naujus gamintojus ir naują auditoriją. Iššūkis – nes tradiciniai ralicrosso fanai myli tą garsą, tą kvapą, tą benzino atmosferą. Kaip suderinti abu pasaulius – tai klausimas, į kurį čempionatas dar ieško atsakymo.
Ralicrossas – sportas, kuris nusipelno daugiau dėmesio
Jei esate iš tų, kurie motorsportą stebi tik per F1 prizmę, pabandykite vieną savaitgalį skirti ralicrossui. Rimtai. Įjunkite bet kurį etapą, žiūrėkite nuo kvalifikacijų iki finalo, ir labai tikėtina, kad po to norėsite daugiau. Šis sportas turi kažką, ko trūksta daugeliui kitų kategorijų – jis yra nuoširdus. Čia nėra komandų įsakymų sustoti ir praleisti komandos draugą. Čia nėra ilgų strateginių žaidimų su padangų keitimais. Čia yra šešios mašinos, trumpa trasa ir kovos nuo pirmos iki paskutinės sekundės.
Pasaulio ralicross čempionatas šiuo metu yra kryžkelėje. Elektrinė revoliucija keičia jo veidą, finansiniai iššūkiai verčia ieškoti naujų sprendimų, o konkurencija dėl žiūrovų dėmesio niekada nebuvo tokia didelė. Bet sporto esmė – ta beprotiška mišinio trasa, tie šuoliai, tas kontaktas, tas adrenalinas – išlieka nepakitusi. Ir kol tai yra, ralicrossas turės savo vietą motorsporto pasaulyje. Galbūt ne pirmoje eilėje, bet tikrai ne paskutinėje. O tiems, kurie jį atranda – dažniausiai jis tampa vienu mėgstamiausių.
