Kodėl Skandinavija – ne tik atostogos, bet ir išbandymas
Skandinavija motociklininkams – tai tarsi tas pats, ką alpinistams reiškia Everestas. Ne todėl, kad ji nepasiekiama ar mirtinai pavojinga, bet todėl, kad ji reikalauja rimto pasiruošimo, pagarbos ir tam tikro charakterio. Čia negalima tiesiog užsėsti ant motociklo ir nuvažiuoti kaip į Palangą. Čia reikia galvoti. Planuoti. Ir vis tiek būti pasiruošus, kad planai keisis.
Skandinavija – tai Norvegija su savo fjordais ir serpantinais, Švedija su begaliniais miškais ir ežerais, Suomija su tyla ir elniais ant kelio, Danija su vėju ir plokščiais laukais. Kiekviena šalis – atskiras pasaulis, bet visos kartu sudaro vieną didžiulę motociklinę rojaus dalį, kurią reikia užsitarnauti.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie viską – nuo maršruto planavimo iki to, ką dėti į krepšius. Apie kelius, kurie atima kvapą, ir apie tuos, kurie tiesiog atima laiką. Apie tai, ko tikėtis iš oro, ir apie tai, ko tikėtis iš savęs.
Maršrutas: nuo Lietuvos iki fjordų
Pirmiausia reikia nuspręsti, kaip ten patekti. Iš Lietuvos į Skandinaviją yra keli keliai, ir kiekvienas turi savo privalumų bei trūkumų.
Keltas iš Klaipėdos į Karlshamną (Švedija) – tai bene populiariausias pasirinkimas tarp lietuvių motociklininkų. Kelionė trunka apie 18 valandų, per naktį, ir tu atsibundi jau Švedijoje. Tai patogi ir ekonomiška alternatyva važiuoti per Lenkiją, Vokietiją, Daniją. Keltai reguliariai kursavo DFDS linija, tad verta patikrinti aktualius grafikus ir kainą motociklui – paprastai ji gerokai mažesnė nei automobiliui.
Sausumos kelias per Lenkiją ir Vokietiją – ilgesnis, bet leidžia pamatyti daugiau. Vokietijos autobahnas motociklininkams – tai atskira patirtis. Jokio greičio limito, geri keliai, bet ir intensyvus eismas. Iš Vokietijos per Daniją – tiltu per Didįjį Beltą ir Øresundo tiltą – patenkate į Švediją. Šis kelias trunka papildomą dieną ar dvi, bet jei turi laiko – tikrai verta.
Rekomenduojamas maršrutas tiems, kurie pirmą kartą važiuoja į Skandinaviją: Klaipėda → keltas → Karlshamnas → Geteborgas → Oslas → Bergenso kelias → Flåm → Geirangerio fjordas → Trollstigen → Trondheimas → atgal per Švediją. Tai apie 3000–4000 km, priklausomai nuo nukrypimų, ir reikia bent 10–14 dienų, jei nori kažką iš tikrųjų pamatyti, o ne tik nufotografuoti pro šalmą.
Norvegijos keliai: kai Google Maps nepasakoja viso tiesos
Norvegija turi kelius, kurie tiesiog netelpa į jokias kategorijas. Trollstigen – tai ne tik kelias, tai skulptūra iš asfalto ir granito. Vienuolika posūkių į viršų, kriokliai šalia, turistai su fotoaparatais visur – ir tu tarp viso to ant motociklo. Jausmas neapsakomas.
Bet yra vienas dalykas, apie kurį turistų brošiūros nekalbą: Norvegijos keliai gali būti labai siauri. Ypač fjordų regionuose. Kartais tai vienas juostos kelias su prasilenkimo vietomis kas 200–300 metrų. Ir jei tuo keliu važiuoja turistinis autobusas iš priešingos pusės – reikia kantrybės ir šaltakraujiškumo. Motociklas čia turi aiškų pranašumą prieš automobilį, bet tai nereiškia, kad reikia elgtis neatsakingai.
Keletas konkrečių kelių, kuriuos privalo įveikti kiekvienas motociklininkas Norvegijoje:
- Atlanterhavsveien (Atlanto kelio kelias) – tiltas per jūrą, bangos, vėjas, jausmas lyg važiuotum per vandenyną. Trumpas, bet nepamirštamas.
- Aurlandsfjellet (Snøvegen) – kalnų kelias, kuris atsidaro tik vasarą. Snieguotos viršūnės, nulinis eismas, absoliuti ramybė.
- Rv55 – Sognefjellsvegen – aukščiausias kalnų kelias Šiaurės Europoje. Čia net liepos mėnesį gali sutikti sniegą.
- Geiranger–Trollstigen – klasika, kurią visi žino, bet kuri vis tiek nustebina gyvai.
Svarbu žinoti: Norvegijoje yra daug mokamų kelių ir tunelių. Dauguma jų turi automatines sistemas, kurios nuskaito numerio lentelę, ir sąskaita ateina vėliau. Reikia registruotis sistemoje arba tiesiog mokėti baudą – ji bus didesnė. Geriau iš anksto susipažinti su AutoPASS sistema ir užsiregistruoti, jei planuojate daugiau nei kelias dienas Norvegijoje.
Oras: draugas, priešas ir nuolatinis kompanionas
Apie Skandinavijos orą reikia kalbėti atvirai: jis yra nenuspėjamas. Net vasarą. Net liepos mėnesį. Net kai prognozė sako, kad bus saulė.
Norvegijoje yra toks reiškinys – fjordų mikroklimatas. Gali važiuoti saulėtame slėnyje, pakilti į kalną ir patekti į storą rūką arba lietų. Ir tai gali pasikeisti per 20 minučių. Tai nėra perdėjimas – tai tiesiog realybė.
Praktiniai patarimai dėl oro:
- Niekada nevažiuok be vandeniui atsparaus sluoksnio. Nei vasarą, nei bet kada. Skandinavijoje lietus – tai ne išimtis, tai norma.
- Temperatūra kalnuose gali kristi iki 5–10°C net liepos mėnesį. Terminis apatinis trikotažas – ne prabanga, o būtinybė.
- Vėjas prie fjordų ir ant tiltų gali būti stiprus ir staigus. Ypač Atlanterhavsveien – ten vėjas kartais tiesiog stumia motociklą į šoną.
- Geriausi mėnesiai kelionei – birželis, liepa, rugpjūtis. Gegužė dar gali būti šalta, o rugsėjis – jau nestabilus.
Vienas iš geriausių sprendimų – turėti modulinį šalmą, nes kai lietus sustoja ir pasirodo saulė, norisi atidaryti priekį ir kvėpuoti tuo oru. O Skandinavijos oras – tai atskiras malonumas. Šviežias, šaltokas, kartais su jūros druska, kartais su pušų sakais. Tokio oro miestuose nėra.
Motociklas ir įranga: ką pasiimti, ko nepasiimti
Skandinavijai tinka praktiškai bet koks motociklas, bet kai kurie tinka geriau nei kiti. Idealu – adventure tipo motociklas (BMW GS, KTM Adventure, Honda Africa Twin, Triumph Tiger ir panašūs). Jie aukštesni, patogūs ilgoms kelionėms, turi gerą vėjo apsaugą ir dažniausiai turi erdvės bagažui.
Tačiau važiuoja ir sportiniai, ir kruizeriniai. Tiesiog reikia žinoti savo motociklo ribas. Trollstigen su Harley-Davidson – tai galima, bet reikia būti atsargiems dėl žemo klirensio posūkiuose. Sportinis motociklas fjordų keliuose – puiku, bet sėdimoji padėtis po 8 valandų važiavimo gali tapti kankinimu.
Bagažo sistema – vienas svarbiausių sprendimų. Kietieji lagaminai (paniers) – patogiausia ir saugiausia opcija. Minkšti krepšiai – pigesni, bet reikia vandens apsaugos. Tankbag – puikus navigacijai ir smulkiems daiktams. Vienas auksinė taisyklė: pasiimk pusę to, ką planuojai, ir dvigubai daugiau pinigų.
Būtina įranga kelionei į Skandinaviją:
- Vandeniui atspari striukė ir kelnės (arba lietaus apsaugos viršus)
- Šiltas tarpinis sluoksnis (fleece arba pūkinė liemenė)
- Vandeniui atsparūs batai arba batų apsaugos
- Šiltos pirštinės + vasarinės pirštinės (abi poros)
- Navigacija – GPS arba telefono laikiklis su geru laikikliu
- Pagrindiniai įrankiai ir atsarginė kamera
- Pirmosios pagalbos rinkinys
- Kelionių draudimas su motociklo pagalba kelyje
Dėl draudimo – labai svarbu. Norvegijoje techninė pagalba kelyje gali kainuoti astronomines sumas. Ypač jei reikia vilkti motociklą iš kalnų. Patikrinkite, ar jūsų draudimas galioja Norvegijoje, Islandijoje (jei planuojate), ar apima kelionę keltu.
Nakvynė ir biudžetas: kaip nepasiklysti tarp fjordų ir sąskaitų
Skandinavija – brangi. Tai faktas, kurį reikia priimti ir su kuriuo reikia susitvarkyti. Bet tai nereiškia, kad kelionė turi kainuoti turtą.
Kempingai – geriausias pasirinkimas motociklininkams. Jie yra beveik visur, jie yra santykinai pigūs (15–30 eurų už vietą), ir jie dažnai turi dušus, virtuvę, kartais net skalbyklą. Norvegijoje kempingai paprastai gerai prižiūrimi ir turi puikias vietas. Kai kurie stovi tiesiai prie fjordų – tai patiems sau atlygis po ilgos dienos.
Laukinė stovyklavietė – Norvegijoje ir Švedijoje galioja allemannsretten (teisė į laisvą gamtą), kuri leidžia stovyklauti bet kur gamtoje, jei esi toliau nei 150 metrų nuo artimiausio namo. Tai fantastinė galimybė tiems, kurie nori tikros laukinės patirties. Tik reikia turėti palapinę ir miegmaišį, tinkamą temperatūrai iki 0°C ar žemiau.
Hosteliai ir pigūs viešbučiai – miestuose, kaip Bergenas, Oslas, Trondheimas. Kainos svyruoja nuo 30 iki 80 eurų už naktį hostelių bendrabutyje. Privatūs kambariai – brangiau.
Maistas – dar viena eilutė biudžete. Restoranas Norvegijoje – tai 20–40 eurų už paprastą patiekalą. Supermarketai – gelbėtojai. Rema 1000, Kiwi, Coop – tai Norvegijos pigiausi prekybos tinklai. Čia galima nusipirkti maisto dienai už 10–15 eurų. Jei turi dujinę viryklę – dar geriau.
Apytikslis biudžetas 14 dienų kelionei vienam (be motociklo išlaidų): 1500–2500 eurų, priklausomai nuo to, kaip miegosi ir kur valgysi. Keltas iš Klaipėdos – apie 100–150 eurų į vieną pusę su motociklu.
Kultūra ir etiketas: kaip nesijausti turistu, kuris nieko nesupranta
Skandinavai – ramūs, mandagūs, bet ne labai atviri iš pirmo žvilgsnio. Tai nėra šaltumas – tai tiesiog kultūra. Jie gerbia erdvę, tvarką ir tylą. Ir jei tu gerbsi tą pačią tvarką, jie bus nuostabūs žmonės.
Keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:
Norvegijoje alkoholis brangus ir ribotai parduodamas. Stipresnis alkoholis parduodamas tik valstybinėse parduotuvėse Vinmonopolet, kurios dirba ribotomis valandomis. Alus supermarketuose – iki tam tikro stiprumo. Tai ne problema, tiesiog reikia žinoti.
Gamtos apsauga čia rimta. Negalima palikti šiukšlių, negalima kūrenti laužo ten, kur draudžiama (ypač sausros metu). Skandinavai labai rimtai žiūri į gamtos apsaugą, ir tai verta gerbti.
Greičio limitai vykdomi griežtai. Norvegijoje radarai – visur. Ir baudos – didelės. Labai didelės. Baudos skaičiuojamos pagal pajamas, tad teoriškai norvegui bauda gali būti didesnė nei lietuviui, bet vis tiek – nereikia rizikuoti. Miestuose dažnai 30–50 km/h, keliuose – 80 km/h, greitkeliuose – 90–110 km/h.
Motociklininkai Skandinavijoje – gerbiami ir matomi. Čia motociklas nėra egzotika. Norvegijoje, Švedijoje yra daug motociklininkų, ir jie vienas kitą sveikina kelyje. Tas mažas rankos mostas ar galvos linktelėjimas – jis veikia ir čia.
Kai fjordai lieka už nugaros: ką parsivežti namo
Grįžimas iš Skandinavijos motociklu – tai ne tik fizinis judėjimas atgal. Tai tam tikras psichologinis procesas. Nes kai pamatai Geirangerio fjordą saulėlydžio šviesoje, kai važiuoji Trollstigen viršūnėje ir apačioje matai debesis, kai stovi prie Atlanto kelio ir jūra verčia bangomis per tiltą – kažkas pasikeičia.
Skandinavija moko kantrybės. Moko gerbti gamtą ir orą. Moko planuoti, bet ir leisti planams keistis. Moko, kad lėtesnis tempas kartais reiškia daugiau pamatyti, o ne mažiau.
Praktiškai kalbant – parsivežk gerus prisiminimus ir gerus nuotraukus, bet taip pat parsivežk ir pamokas. Ką kitą kartą darytum kitaip? Gal daugiau dienų vienoje vietoje. Gal mažiau bagažo. Gal ankstesnė išvykimo data, kad išvengtum rugpjūčio turistų spūsčių Trollstigen viršūnėje.
Ir dar vienas dalykas: neskubėk. Skandinavija nėra vieta, kurią reikia „uždaryti” per dvi savaites. Čia galima grįžti. Ir dauguma, kurie ten buvo bent kartą, grįžta. Nes fjordai, kaip ir geras motociklas, traukia atgal.
Jei dar tik galvoji apie šią kelionę – galvok mažiau ir ruoškis daugiau. Patikrink motociklą, surink įrangą, nusipirk kelto bilietą. Likusį darbą padarys Norvegijos keliai.
