Žiema ir automobilis – ne visada draugiška pora
Kiekvienais metais, kai termometras pradeda rodyti minusines temperatūras, automobilių savininkai susiduria su tomis pačiomis problemomis: nepasikuriantis variklis, sustingusios durų tarpinės, išsikrovęs akumuliatorius arba tiesiog apledėjęs priekinis stiklas. Dalis žmonių į tai žiūri kaip į neišvengiamą žiemos dalį ir tiesiog kenčia. Bet iš tikrųjų daugelio šių problemų galima išvengti arba bent jau gerokai sumažinti jų poveikį, jei automobilį laikote teisingai.
Čia kalbame ne tik apie tai, kur pastatyti mašiną – garaže ar lauke. Teisingas žieminis laikymas apima visą kompleksą dalykų: nuo to, kaip paruošiate automobilį prieš ilgesnę pertrauką, iki to, ką darote kiekvieną rytą prieš išvažiuodami. Šiame straipsnyje išnagrinėsime viską, ką reikia žinoti, kad jūsų automobilis žiemą išliktų geros būklės ir nesukeltų nemalonių staigmenų.
Garažas – idealas, bet ne visada pasiekiamas
Pradėkime nuo akivaizdžiausio dalyko – vietos, kur laikote automobilį. Šiltas garažas yra absoliutus idealas. Jei turite tokią galimybę, naudokite ją. Automobilis, laikomas šiltame garaže, patiria kur kas mažiau streso: akumuliatorius neišsikrauna taip greitai, variklio alyva nepraranda savo savybių, guma nesustingsta, o salono plastikai neplūsta.
Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas, kurį daugelis ignoruoja – garažo temperatūra. Idealiausia, kai garaže būna bent +5 laipsniai Celsijaus. Jei garažas nešildomas, bet uždarytas, temperatūra jame bus keliais laipsniais aukštesnė nei lauke, ir tai jau yra pliusas. Bet jei garažas yra metalinis ir visiškai nešildomas, skirtumas gali būti minimalus.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama – drėgmė garaže. Jei garaže yra per daug drėgmės, automobilis gali rūdyti greičiau nei laikomas lauke. Taip nutinka todėl, kad sniegas ir vanduo nuo automobilio tirpsta, o drėgmė neturi kur dingti. Todėl garaže rekomenduojama turėti gerą ventiliaciją arba net oro džiovintuvo įrenginį.
Jei garažo neturite, alternatyva gali būti uždengta automobilių stovėjimo aikštelė arba bent jau stoginė. Net ir paprastas stogas virš galvos sumažina tiesioginį sniego ir ledo poveikį, o tai jau yra kažkas.
Ką daryti, jei automobilis stovi lauke
Daugelis lietuvių automobilius laiko lauke – kiemo pakraštyje, prie daugiabučio arba tiesiog gatvėje. Tai nėra katastrofa, bet reikalauja papildomo dėmesio ir kelių paprastų, bet svarbių veiksmų.
Pirmiausia – automobilio uždengimas. Specialūs automobilių uždangalai žiemai yra gana nebrangūs, bet gali apsaugoti nuo daugelio nemalonumų. Geras uždangalas apsaugo nuo sniego kaupimosi, ledo susidarymo ant stiklo ir kėbulo, taip pat nuo UV spindulių (taip, žiemą saulė taip pat gali pažeisti dažų dangą). Renkantis uždangalą, atkreipkite dėmesį, kad jis būtų kvėpuojantis – jei po juo kaupsis drėgmė, efektas bus priešingas.
Antra – durų tarpinių priežiūra. Viena iš labiausiai erzinančių žiemos problemų – prie kėbulo prikibusios durys. Taip nutinka, kai drėgmė patenka tarp tarpinės ir kėbulo ir užšąla. Sprendimas paprastas: kartą per mėnesį patepkite tarpines specialiu silikoniniu purškalu arba net paprastu glicerinu. Tai užtrunka 5 minutes, bet sutaupo daug nervų.
Trečia – langų valytuvo skysčio rezervuaro papildymas. Žiemą naudojamas kur kas daugiau skysčio nei vasarą, nes reikia nuolat plauti druską ir purvą nuo priekinio stiklo. Naudokite skystį, skirtą žemoms temperatūroms – bent iki -20 laipsnių. Ekonomija čia netinka: pigus skystis gali užšalti sistemoje ir sukelti brangiai kainuojančių gedimų.
Ketvirta – reguliarus automobilio valymas. Žiemą druskos ir reagentų mišinys, kurį naudoja kelio priežiūros tarnybos, yra vienas didžiausių kėbulo priešų. Jei galite, plaukite automobilį bent kartą per dvi savaites, ypač atkreipdami dėmesį į dugną ir ratus. Daugelyje plovyklų yra specialios žieminės programos su karštais dugno plovimo purkštukais.
Akumuliatorius – žiemos silpnoji grandis
Jei yra vienas komponentas, kuris žiemą kenčia labiausiai, tai yra akumuliatorius. Šaltas oras mažina jo talpą – kartais net 30-40 procentų. Tai reiškia, kad akumuliatorius, kuris vasarą veikė puikiai, žiemą gali tiesiog nesugebėti užvesti variklio.
Kaip patikrinti akumuliatoriaus būklę? Paprasčiausias būdas – nuvažiuoti į bet kurią autoservisą ar net degalinę, kur dažnai siūloma nemokama akumuliatoriaus diagnostika. Prietaisas per kelias minutes parodo akumuliatoriaus talpą, vidinę varžą ir ar jis dar tinkamas naudoti. Jei akumuliatoriui jau 4-5 metai, rimtai apsvarstykite jo keitimą prieš žiemą, o ne tada, kai jis jau paliks jus šaltyje.
Jei automobilį laikote ilgesnį laiką – kelias savaites ar mėnesį – akumuliatorius gali išsikrauti net ir be jokios apkrovos. Šiuo atveju rekomenduojama naudoti specialų akumuliatoriaus palaikymo įkroviklį (angl. trickle charger). Šie prietaisai yra nebrangūs, automatiškai palaiko akumuliatorių pilnai įkrautą ir neperkrauna jo. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi antrą automobilį arba motociklą, kuris žiemą nenaudojamas.
Dar vienas patarimas: jei žinote, kad rytoj bus labai šalta naktis, o automobilis stovi lauke, galite iš vakaro trumpam pajungti akumuliatorių prie įkroviklio. Pilnai įkrautas akumuliatorius kur kas geriau atlaikys šaltį nei pusiau išsikrovęs.
Variklio alyva, šaldymo skystis ir kiti skysčiai
Žiema yra geras metas peržiūrėti visus automobilio skysčius. Tai ne tik saugumo, bet ir ekonomikos klausimas – laiku pakeisti skysčiai apsaugo nuo brangių gedimų.
Variklio alyva žiemą turi būti tinkamo klampumo. Jei naudojate vasarinę alyvą arba universalią, bet per storą žiemai, šaltu rytu variklis turės dirbti su labai tiršta alyva, kol ji sušils. Tai padidina dilimą. Žiemai rekomenduojamos alyvos su mažesniu pirmojo skaičiaus indeksu – pavyzdžiui, 5W-30 ar 0W-40. Pirmasis skaičius rodo alyvos klampumą šaltu oru – kuo jis mažesnis, tuo geriau alyva teka šaltyje. Tikslią rekomendaciją rasite automobilio gamintojo instrukcijoje.
Šaldymo skystis – dar vienas svarbus dalykas. Jis turi apsaugoti sistemą ne tik nuo perkaitimo vasarą, bet ir nuo užšalimo žiemą. Patikrinkite jo koncentraciją specialiu prietaisu – refraktometru. Jis kainuoja kelis eurus ir parodo, iki kokios temperatūros apsaugotas jūsų variklis. Rekomenduojama, kad apsauga būtų bent iki -30 laipsnių, net jei tokio šalčio tikimybė atrodo maža.
Stabdžių skystis taip pat gali sukelti problemų žiemą, jei yra senas ir prisigėręs drėgmės. Drėgmė mažina jo virimo temperatūrą, o šaltu oru tai gali sukelti stabdžių sistemos problemas. Stabdžių skystį rekomenduojama keisti kas 2 metus, nepriklausomai nuo sezono.
Padangos – ne tik žieminės prieš vasarines
Apie žiemines padangas kalbama daug, bet dažnai paviršutiniškai. Visi žino, kad reikia keisti, bet ne visi žino kada tiksliai ir ką dar reikia žinoti.
Optimalus laikas keisti padangas – kai vidutinė paros temperatūra nukrenta žemiau +7 laipsnių Celsijaus. Tai ne tada, kai jau sninga, o kiek anksčiau. Žieminių padangų guma yra minkštesnė ir geriau sukimba su asfaltu net ir be sniego, kai temperatūra žema.
Padangų slėgis žiemą krenta. Kiekvienam temperatūros kritimui 10 laipsnių slėgis sumažėja maždaug 0,1 baro. Tai reiškia, kad jei rugsėjį pripūtėte padangas iki rekomenduojamo slėgio, gruodį jos gali būti per mažai pripūstos. Patikrinkite slėgį bent kartą per mėnesį ir po didelių temperatūros pokyčių. Nepakankamas slėgis blogina valdymą, didina kuro sąnaudas ir greitina padangų dilimą.
Protektoriaus gylis – dar vienas svarbus parametras. Žieminėms padangoms minimalus leistinas gylis yra 4 milimetrai (nors teisiškai pakanka 1,6 mm). Padangos su mažesniu protektoriumi žiemą yra pavojingos, ypač ant sniego ir ledo. Patikrinkite gylio matavimo prietaisu arba paprastu 1 euro monetos triuku – jei monetos auksinis kraštas matosi, laikas keisti padangas.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama – padangų saugojimas. Jei laikote atsargines padangas namuose, stenkitės jas laikyti vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje. Padangos ant diskų laikomos horizontaliai sukrautos, be diskų – vertikaliai, pastatytos ant protektoriaus. Tiesioginiai saulės spinduliai ir aukšta temperatūra greitina gumos senėjimą.
Ilgalaikis laikymas – kai automobilis stovi mėnesiais
Kai kurie žmonės žiemą visiškai nenaudoja automobilio – turi antrą transporto priemonę, naudojasi viešuoju transportu arba tiesiog neturi kur važiuoti. Ilgalaikis laikymas turi savo specifiką ir reikalauja papildomų veiksmų.
Prieš pastatant automobilį ilgesniam laikui, rekomenduojama:
- Nuplauti automobilį kruopščiai, ypač dugną – druska ir purvas per kelis mėnesius gali padaryti rimtos žalos
- Pilnai pripildyti degalų baką – tai sumažina kondensato susidarymą bake, kuris gali sukelti korozijos problemas
- Pakeisti variklio alyvą – sena alyva turi rūgštinių medžiagų, kurios ilgai stovint gali pažeisti variklio detales
- Pajungti akumuliatoriaus palaikymo įkroviklį arba kas 2-3 savaites trumpam užvesti variklį ir pavažiuoti
- Pakelti stiklo valytuvus nuo stiklo – jei jie prikimba prie stiklo ir užšąla, galima sugadinti valytuvo mechanizmą
- Nestabdyti rankinio stabdžio – ilgai stovint stabdžių trinkelės gali prikibti prie diskų. Geriau palikti automobilį pirmoje pavara arba pasidėti po ratais stabdžius
Jei automobilį paliekate ilgiau nei mėnesiui, apsvarstykite galimybę šiek tiek pajudinti jį kas 2-3 savaites. Tai naudinga ne tik akumuliatoriui – tai taip pat apsaugo padangas nuo plokščių dėmių susidarymo, tepalo sistemos nuo išdžiūvimo ir stabdžių nuo surūdijimo.
Rytinis paruošimas – kaip nepakenkti automobiliui skubant
Daugelis žmonių žiemą daro klaidų būtent rytais, kai skuba į darbą ir nori kuo greičiau sušildyti automobilį. Kai kurie įpročiai, kurie atrodo logiški, iš tikrųjų kenkia automobiliui.
Pirmiausia – variklio kaitinimas stovint. Senų karbiuratorinių automobilių laikais tai buvo būtina. Šiuolaikiniams automobiliams su elektronine įpurškimo sistema to nereikia. Pakanka 30-60 sekundžių, kad alyva pasiskirstytų po variklį, ir galite važiuoti – tiesiog pirmas 5-10 minučių važiuokite ramiai, neapkraudami variklio. Ilgas kaitinimas stovint iššvaisto degalus, teršia orą ir gali net pakenkti varikliui dėl nepilno degimo.
Antra – ledo nuvalymas nuo stiklo. Niekada nepilkite karšto vandens ant šalto stiklo – terminis šokas gali sukelti įtrūkimus. Naudokite specialų ledo grandiklį ir žieminį stiklo atitirpinimo purškalą. Jei neturite purškalo, galite naudoti paprastą mišinį: 2/3 izopropilo alkoholio ir 1/3 vandens. Tai veikia puikiai ir kainuoja centus.
Trečia – valytuvo nenaudokite ant apledėjusio stiklo. Prieš įjungdami valytuvus, įsitikinkite, kad jie nėra prikibę prie stiklo ir kad stiklas bent iš dalies atitirpęs. Priešingu atveju galite sudeginti valytuvo varikliuką arba sulenkti valytuvo petį.
Ketvirta – neskubėkite su klimato kontrole. Kai tik užvedėte šaltą automobilį, nesukite temperatūros reguliatoriaus į maksimumą ir nepūskite oro tiesiai į stiklą. Pirmiausia leiskite varikliui šiek tiek sušilti, tada pamažu didinkite šildymą. Tai apsaugo nuo kondensato susidarymo stikle ir leidžia sistemai veikti efektyviau.
Žiema praeis – bet automobilis liks
Galiausiai verta pažiūrėti į žieminį automobilio laikymą kaip į investiciją, o ne kaip į papildomą naštą. Automobilis, kuris žiemą buvo prižiūrimas tinkamai, pavasarį bus geresnės būklės, reikalaus mažiau remonto ir ilgiau tarnaus. O tai reiškia mažiau pinigų servisui ir daugiau ramybės.
Svarbiausi dalykai, kuriuos verta įsiminti: akumuliatorius yra žiemos silpnoji grandis – patikrinkite jį prieš sezoną. Padangų slėgis krenta su temperatūra – tikrinkite reguliariai. Skysčiai turi atitikti žieminius reikalavimus – nepagailėkite laiko juos patikrinti. Automobilis lauke reikalauja daugiau dėmesio nei garaže – bet tai nereiškia, kad jis negali žiemoti normaliai.
Ir dar vienas dalykas, kurį norisi pasakyti: nereikia daryti visko iš karto ir tobulai. Net jei šiemet neturite galimybės visko padaryti – bent keletas šių patarimų, pritaikytų praktikoje, jau padarys skirtumą. Pradėkite nuo akumuliatoriaus patikrinimo ir žieminių padangų slėgio – tai greičiausia ir pigiausia, bet labai efektyvu. Likusį sąrašą galite spręsti palaipsniui. Žiema ilga, laiko yra.
