Kodėl sezoninis paruošimas nėra tik formalumas
Kiekvieną pavasarį garažuose pradeda skambėti tos pačios istorijos – kažkas užvedė motociklą po žiemos, išvažiavo ir po kelių kilometrų atsidūrė pakelėje su tuščiu baku, sugedusia grandine arba, dar blogiau, su stabdžiais, kurie tiesiog nebeveikė taip, kaip turėtų. Ir kiekvieną rudenį kažkas tiesiog pastato mašiną garaže, užmeta ant jos seną antklodę ir galvoja, kad viskas gerai. Gerai nebūna.
Motociklas nėra automobilis. Jis neatleidžia aplaidumo taip lengvai. Kai automobilyje sutrinka stabdžiai, tu vis tiek turi keturis ratus, kėbulą, saugos diržą ir oro pagalves. Motocikle turi save, odinę striukę ir viltį. Todėl sezoninis paruošimas – tiek pavasarį prieš pirmąjį išvažiavimą, tiek rudenį prieš žiemos miegą – yra ne kažkokia biurokratinė procedūra, o tikras saugos ir ilgaamžiškumo reikalas.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie abu sezonus – kaip tinkamai paruošti motociklą pavasarį, kad pirmasis išvažiavimas nebūtų paskutinis, ir kaip tinkamai jį užkonservuoti rudenį, kad kitais metais viskas būtų taip, kaip palikai.
Pavasarinis pabudimas: nuo ko pradėti
Pavasarį, kai temperatūra pakyla virš 10 laipsnių ir saulė pradeda šildyti, rankos tiesiasi prie garažo durų. Suprantama. Bet prieš užvedant variklį, verta skirti bent valandą ar dvi rimtam apžiūrėjimui.
Pirmas žingsnis – vizualinė apžiūra. Apžiūrėk motociklą iš visų pusių. Ieškok korozijos požymių, įtrūkimų, pažeistų detalių. Ypač atkreipk dėmesį į rėmą, šakę, amortizatorius. Žiema daro savo darbą net ir garaže – temperatūros svyravimai, drėgmė, kondensatas. Jei motociklas stovėjo neapšildomame garaže, tikimybė rasti korozijos pėdsakų yra nemažą.
Padangos – kritinis punktas. Žiemos metu guma keičia savo savybes. Net jei padangos vizualiai atrodo gerai, patikrink slėgį – jis tikrai bus nukritęs. Paprastai per žiemą padanga netenka apie 1-2 PSI per mėnesį, tad po kelių mėnesių slėgis gali būti gerokai per žemas. Taip pat patikrink protektoriaus gylį – minimalus leistinas yra 1,6 mm, bet realiai su tokiomis padangomis važiuoti jau nesaugu, ypač lietuje. Ir dar vienas dalykas – ieškokite įtrūkimų šonuose. Sena guma trūkinėja, ir tai nėra tik estetikos problema.
Tepimas ir skysčiai – tai turbūt svarbiausia pavasarinio patikrinimo dalis. Patikrink alyvos lygį ir jos būklę. Jei paskutinį kartą alyvą keitei prieš žiemą – gerai, bet jei ne, keisk dabar. Sena alyva su kondensatu viduje – tai tiesus kelias į variklio problemų. Patikrink stabdžių skystį – jis higroskopiškas, tai reiškia, kad sugeria drėgmę iš oro, ir po žiemos jo kokybė gali būti gerokai pablogėjusi. Aušinimo skystis, jei turi vandens aušinimą – taip pat patikrink lygį ir koncentraciją.
Akumuliatorius, grandinė ir stabdžiai – trio, kurio negalima ignoruoti
Šios trys dalys yra atsakingos už didžiąją dalį pavasarinių problemų. Kalbėkime apie kiekvieną atskirai.
Akumuliatorius. Jei žiemą naudojai palaikymo įkroviklį – puiku, tikimybė, kad akumuliatorius išgyveno, yra didelė. Jei ne – pasiruošk blogiausiam. Švino rūgšties akumuliatoriai, palikti visiškai išsikrovę šaltoje aplinkoje, dažnai nebepasikrauna arba pasikrauna tik iš dalies. Patikrink įtampą – pilnai įkrautas akumuliatorius turėtų rodyti apie 12,6-12,8 V. Jei rodo mažiau nei 12 V, net ir po įkrovimo – laikas pirkti naują. Negalima taupyti ant akumuliatoriaus, nes tai yra vienas iš tų komponentų, kuris gali palikti tave be pagalbos pačiu blogiausiu momentu.
Grandinė. Žiemos metu grandinė gali surūdyti, ypač jei prieš žiemą nebuvo tinkamai sutepama. Patikrink grandinės įtempimą – per laisva grandinė gali nušokti, per įtempta – greitai dėvisi ir gali pažeisti žvaigždutes. Standartiškai grandinė turėtų turėti apie 20-30 mm laisvojo eigos viduryje (tikslų skaičių rask savo motociklo instrukcijoje). Jei grandinė rūdijusi, standžiai juda arba matosi aiškiai susidėvėjusios grandys – keisk. Grandinė su žvaigždutėmis keičiama komplektu – tai ne rekomendacija, o taisyklė.
Stabdžiai. Čia nėra vietos kompromisams. Patikrink stabdžių kaladėlių storį – priekyje ir gale. Jei liko mažiau nei 2 mm – keisk. Stabdžių diskai – patikrink, ar nėra gilių įbrėžimų, įtrūkimų, ar diskas nėra per daug susidėvėjęs (minimalus storis paprastai nurodytas ant paties disko). Stabdžių skystis – jei jis tamsus arba paskutinį kartą keitei prieš daugiau nei dvejus metus, keisk. DOT 4 skystis sugeria drėgmę ir po kurio laiko jo virimo temperatūra nukrenta tiek, kad intensyvaus stabdymo metu gali susidaryti garų kamštis – tai reiškia, kad stabdžiai tiesiog nustoja veikti.
Variklio paruošimas ir pirmasis užvedimas po žiemos
Prieš užvedant variklį pirmą kartą po žiemos, verta atlikti keletą dalykų. Jei motociklas turi karbiuratorių – patikrink, ar kuras nenusistovėjo ir nesusidarė nuosėdų. Senas kuras, paliktas karbiuratoriuje per žiemą, gali užkimšti žiojeles. Jei prieš žiemą ištuštinai karbiuratorių – gerai padarei. Jei ne – gali tekti jį valyti.
Injekcinis variklis šiuo atžvilgiu yra paprastesnis, bet ir čia gali būti problemų su kuro filtru arba kuro siurbliu, jei kuras buvo prastos kokybės arba paliktas ilgam.
Pirmąjį kartą užvedus variklį – neduok didelių apsisukimų. Leisk jam pašilti palaipsniui. Pirmąsias minutes alyva dar nepasiekusi visų variklio dalių, ir didelis apkrovimas šiuo momentu gali padaryti žalos. Klausyk – ar nėra neįprastų garsų, ar nėra dūmų, ar visi indikatoriai gesina taip, kaip turėtų. Stabdžių indikatorius, alyvos slėgio indikatorius – jie turėtų užgesti po kelių sekundžių nuo užvedimo.
Pirmasis išvažiavimas turėtų būti trumpas ir atsargus. Stabdžiai po žiemos gali būti šiek tiek surūdiję ant diskų – tai normalu, jie atsivalys po kelių stabdymų. Bet pirmą kartą stabdyk atsargiai, kad pajustum, kaip jie reaguoja.
Rugsėjis, spalis – kada ir kaip ruošti motociklą žiemai
Rudens paruošimas yra bent jau toks pat svarbus kaip pavasarinis, gal net svarbesnis – nes nuo to, kaip paruošei motociklą žiemai, priklauso, kokios būklės jis bus pavasarį.
Kada stabdyti sezoną? Tai priklauso nuo regiono ir oro sąlygų, bet bendras principas – kai temperatūra reguliariai krenta žemiau 7 laipsnių, padangos praranda optimalų sukibimą su asfaltu. Lietuvoje tai paprastai reiškia spalio pabaigą – lapkritį. Bet svarbiau yra ne data, o oro sąlygos.
Kuras. Prieš žiemą yra du požiūriai – arba pilnai užpilk baką (kad nesusidarytų kondensatas), arba pilnai ištuštink. Abu turi savo privalumų. Pilnas bakas apsaugo nuo korozijos viduje, bet kuras per žiemą gali prarasti savybes. Jei renkiesi pilną baką, įpilk kuro stabilizatoriaus – tai specialus priedas, kuris neleidžia kurui prarasti savybių per kelis mėnesius. Jei turi karbiuratorių – po to, kai užpylei stabilizatorių, paleisk variklį ir leisk jam veikti kelias minutes, kad stabilizatorius patektų ir į karbiuratorių.
Alyva. Keisk alyvą prieš žiemą, ne po. Tai svarbu – naudota alyva turi rūgščių ir kitų šalutinių produktų, kurie per žiemą gali pažeisti variklio vidų. Nauja alyva apsaugos variklį per visą žiemos periodą.
Akumuliatorius. Išimk akumuliatorių iš motociklo ir laikyk šiltoje patalpoje, prijungtą prie palaikymo įkroviklio. Palaikymo įkroviklis (angl. trickle charger arba battery tender) yra nedidelis prietaisas, kuris palaiko akumuliatoriaus įkrovą, bet jo neperkrauna. Tai yra viena geriausių investicijų, kurią gali padaryti – geras akumuliatorius kainuoja 50-150 eurų, o palaikymo įkroviklis – 20-40 eurų. Skaičiai aiškūs.
Teisingas saugojimas – vieta, padėtis, apsauga
Kur ir kaip laikomas motociklas žiemą, turi didelę reikšmę jo būklei pavasarį.
Ideali vieta – šiltas, sausas garažas. Bet ne visi turi tokią galimybę. Jei garažas neapšildomas – tai vis tiek geriau nei lauke. Jei lauke – bent jau po stogu ir su gera motociklo uždangalu.
Motociklo uždangalas. Naudok specialų motociklui skirtą uždangalą – ne plastikinę plėvelę, ne seną antklodę. Geras uždangalas yra kvėpuojantis (neleidžia kauptis kondensatui po juo), atsparus vandeniui iš išorės ir apsaugo nuo dulkių. Plastikinis uždangalas yra blogiausias pasirinkimas – po juo kaupiasi drėgmė ir motociklas rūdija greičiau nei be jokio uždangalo.
Padangos. Jei motociklas stovės ilgai ant tų pačių padangų, jose gali susidaryti plokšti plotai – tai vadinama flat spot. Kad to išvengti, galima periodiškai (kartą per mėnesį) pajudinti motociklą, kad padanga atsistotų ant kitos vietos. Arba pakelti motociklą ant centrinės arba šoninės stovelės taip, kad padangos neliestų žemės – priekiui galima naudoti specialų priekinį stovelį.
Korozijos apsauga. Prieš žiemą apdorok metalo paviršius – chromo dalis, rėmą, išmetimo sistemą – specialiais apsauginiais preparatais. WD-40 čia tinka kaip laikina priemonė, bet geriau naudoti specialius ilgalaikius preparatus. Grandinę sutepk storu sluoksniu grandinės tepalo – tai apsaugos ją nuo rūdžių.
Stabdžiai. Prieš ilgą stovėjimą šiek tiek atleisk stovėjimo stabdį (jei turi), kad stabdžių kaladėlės nepriliptų prie diskų. Jei planuoji stovėti ilgiau nei 3 mėnesius, verta ant diskų užtepti plono sluoksnio apsauginio tepalo (bet prieš važiuojant jį reikės nuvalyti).
Dažniausios klaidos, kurias daro motociklininkai
Per daugelį metų stebint, kaip žmonės ruošia motociklus sezonui, išryškėja kelios pasikartojančios klaidos. Verta jas paminėti, kad galėtum jų išvengti.
Klaida Nr. 1: Pavasarį iš karto važiuoti ilgą reisą. Pirmasis išvažiavimas po žiemos turėtų būti trumpas ir netoli namų. Tai leidžia patikrinti, ar viskas veikia, ir grįžti namo, jei kažkas ne taip. Daugelis problemų pasireiškia būtent pirmą kartą – ir geriau, kad tai nutiktų netoli garažo, o ne 200 km nuo namų.
Klaida Nr. 2: Nekeisti alyvos prieš žiemą. Kaip jau minėjome, naudota alyva turi rūgščių. Žiemą, kai variklis stovi, šios rūgštys lėtai veikia metalą. Alyva keičiama prieš žiemą – tai nėra diskutuotinas klausimas.
Klaida Nr. 3: Palikti akumuliatorių motocikle per žiemą. Net ir išjungtas motociklas šiek tiek vartoja srovę – signalizacija, laikrodis, kiti elektroniniai komponentai. Per žiemą akumuliatorius visiškai išsikrauna ir dažnai nebepasikrauna. Išimk jį ir laikyk atskirai su palaikymo įkrovikliu.
Klaida Nr. 4: Naudoti plastikinį uždangalą. Jau minėjome, bet verta pakartoti – plastikinis uždangalas yra blogesnis nei jokio uždangalo. Jis sukuria šiltnamio efektą, kaupia drėgmę ir pagreitina koroziją.
Klaida Nr. 5: Ignoruoti padangų būklę. Padangos yra vienintelis kontaktas tarp motociklo ir kelio. Senos, susidėvėjusios arba per mažo slėgio padangos – tai ne ekonomija, tai rizika gyvybei. Jei abejoji, ar padangos tinkamos – keisk.
Klaida Nr. 6: Neatlikti pirmosios apžiūros po žiemos profesionaliai. Jei neesi tikras dėl savo mechaninių žinių – nuvežk motociklą į servisą pavasarį. Geras techninis patikrinimas kainuoja 50-100 eurų, o tai yra niekas, palyginti su tuo, kiek gali kainuoti avarija arba rimtas gedimas kelyje.
Kai motociklas – ne tik transportas, o gyvenimo būdas
Galiausiai, visa tai, apie ką kalbėjome – tai ne biurokratija, ne formalumas, ne sąrašas dalykų, kuriuos reikia padaryti, kad praeitum techninę apžiūrą. Tai rūpinimasis tuo, kas tau svarbu.
Motociklas, kuris gerai prižiūrimas, tarnauja ilgiau, važiuoja geriau ir nekelia staigmenų kelyje. O motociklininkui, kuris žino, kad jo technika yra tvarkoje, važiuoti yra tiesiog maloniau – galvoje nėra tų fono minčių apie tai, ar grandinė nepertrūks, ar stabdžiai suveiks laiku.
Sezoninis paruošimas – tai ir galimybė iš naujo susipažinti su savo motociklu. Kai rankomis apžiūri kiekvieną detalę, pastebėji dalykus, kurių nepastebėtum važiuodamas. Gal randi mažą įtrūkimą, kol jis dar nėra problema. Gal pastebėji, kad grandinė jau beveik ant ribos. Gal supranti, kad laikas keisti padangas.
Skirti vieną dieną pavasarį ir vieną dieną rudenį – tai nėra daug. Bet tai yra investicija, kuri atsiperka – saugesniu važiavimu, ilgesniu motociklo tarnavimu ir tuo ramiu jausmu, kai išvažiuoji žinodamas, kad viskas tvarkoje. O tas jausmas, kai pirmą pavasario rytą užvedi gerai paruoštą motociklą ir išvažiuoji į tuščią kelią – dėl to ir verta.
