Kodėl namų įkrovimas – geriausia, ką gali padaryti elektromobilio savininkui
Jei ką tik įsigijai elektromobilį arba tik galvoji apie tokį žingsnį, vienas pirmųjų klausimų, kuris tikrai kils – kur ir kaip jį krauti. Viešos įkrovimo stotelės atrodo patogu, bet realybė tokia, kad kiekvieną kartą važiuoti į miesto centrą ar ieškoti laisvos stotelės greitai tampa nuobodžiu ritualu. Namų įkrovimo stotis keičia viską. Vakare prijungi automobilį, ryte išvažiuoji su pilnu baterijos krūviu – ir viskas. Jokio planavimo, jokio laukimo eilėje.
Žinoma, tai nėra visiškai trivialus procesas. Reikia suprasti, kokią stotelę rinktis, kaip ji montuojama, ko tikėtis iš elektrikų, kiek tai kainuos ir kaip išvengti klaidų, dėl kurių vėliau gailėsis. Šiame straipsnyje bandysiu viską išdėstyti taip, kaip paaiškintų draugas, kuris jau praėjo visą šį kelią – be bereikalingo techninio žargono, bet ir neaplenkiant svarbių detalių.
Pirmiausia suprask, kokio įkrovimo tau reikia
Prieš perkant bet kokią įrangą, reikia apsispręsti dėl vieno pagrindinio dalyko – kokio galingumo įkrovimą nori turėti namuose. Čia viskas sukasi apie du pagrindinius lygius:
1 lygis – įprastas 230V kištukas. Techniškai tai veikia. Gali tiesiog įkišti automobilį į standartinę rozetę per gamintojo komplektacijoje esantį kabelį. Bet realybė tokia, kad tai yra lėčiausias galimas variantas – maždaug 1,8–2,3 kW galia. Jei tavo elektromobilio baterija yra 60–70 kWh, skaičiuok patys: pilnas įkrovimas nuo nulio gali užtrukti 30 ir daugiau valandų. Tai tinka tik kaip avarinė išeitis arba jei kasdien važiuoji labai mažai.
2 lygis – trifazė arba vienfazė 11–22 kW stotelė. Tai yra tai, apie ką šnekame, kai kalbame apie tikrą namų įkrovimo stotį. Vienfazė 7,4 kW stotelė pilną bateriją užkraus per 8–10 valandų, o trifazė 11 kW – per 5–7 valandas. Jei automobilis palaiko 22 kW įkrovimą (ne visi palaiko), galima įkrauti dar greičiau. Dauguma šeimų puikiai išsiversia su 7,4 kW stotelė – per naktį viskas pilnai įsikrauna.
Svarbu žinoti, kad ne kiekvienas elektromobilis priima tą pačią galią. Pavyzdžiui, kai kurie modeliai priima tik 7,4 kW vienfazį įkrovimą, net jei stotelė siūlo 22 kW. Prieš perkant stotelę, patikrink savo automobilio techninę specifikaciją – konkrečiai, kokia maksimali kintamosios srovės įkrovimo galia yra palaikoma.
Kaip išsirinkti tinkamą įkrovimo stotelę
Rinkoje šiandien yra dešimtys gamintojų ir šimtai modelių. Nuo pigių kinų iki prestižinių europietiškų sprendimų. Kaip nesusipainiot?
Pirmiausia – konekcija. Europoje standartas yra Type 2 (Mennekes) kištukas. Jei tavo automobilis yra europietiškas arba parduodamas Europoje, beveik garantuotai naudosi Type 2. Kai kurie vyresni modeliai ar JAV kilmės automobiliai gali turėti Type 1 – tai retesnė situacija, bet verta patikrinti.
Antra – kabelis ar lizdas. Galima rinktis stotelę su pritvirtintu kabeliu arba tik su lizdu (tada kabelį nešiojies pats). Abu variantai turi privalumų: pritvirtintas kabelis patogesnis kasdieniam naudojimui, o lizdas – lankstesnis, jei turi kelis automobilius su skirtingais kabeliais.
Trečia – išmanumo funkcijos. Šiuolaikinės stotelės dažnai turi Wi-Fi ar Bluetooth ryšį, programėlę telefone, galimybę nustatyti įkrovimo grafikus (pvz., krauti tik naktį, kai elektra pigesnė), stebėti suvartojimą ir net integruotis su saulės baterijomis. Jei turi ar planuoji saulės kolektorius – tai labai svarbi funkcija. Jei ne – gali rinktis paprastesnį modelį ir sutaupyti.
Keletas konkrečių gamintojų, kurie sulaukia gerų atsiliepimų Lietuvos rinkoje ir Europoje apskritai: Wallbox, ABB, Easee, Zaptec, KEBA. Tai nėra reklama – tiesiog patikrinti vardai, kurių servisas ir garantinis aptarnavimas veikia. Pigesnių variantų iš nežinomų gamintojų geriau vengti, nes jei kas nors suges, gali tekti ieškoti atsarginių dalių iš Kinijos.
Kainų rėmai: paprastos stotelės kainuoja nuo 300–400 eurų, išmanesnės su visomis funkcijomis – 600–900 eurų ir daugiau. Tai tik pati įranga be montavimo.
Elektros instaliacija – čia prasideda rimtesni dalykai
Daugelis žmonių nustemba, kai sužino, kad pati stotelė – ne didžiausia išlaidų dalis. Elektros instaliacija gali kainuoti tiek pat arba net daugiau, priklausomai nuo situacijos.
Pirmiausia reikia įvertinti, ar tavo namas ar butas turi pakankamai elektros galios. Standartinis butas Lietuvoje dažnai turi 3x25A arba 3x32A įvadinį automatinį jungiklį. 7,4 kW stotelei reikia atskiros linijos su mažiausiai 32A jungikliu, o 11 kW – 16A trifazės. Jei namo elektros skydas jau ir taip apkrautas, gali tekti kreiptis į tinklų operatorių dėl galios padidinimo – o tai papildomas laikas ir pinigai.
Privačiam namui situacija paprastai paprastesnė – galima tiesti naują kabelį iš skydo iki garažo ar kiemo. Daugiabučiuose viskas sudėtingiau: reikia gauti namo administratoriaus leidimą, kartais – gyventojų susirinkimo sprendimą, ir susitarti dėl atskirų skaitiklio rodmenų, kad mokėtum tik už savo suvartotą energiją.
Kabelio storis irgi svarbus. 7,4 kW stotelei rekomenduojamas mažiausiai 6mm² skerspjūvio kabelis, ilgesnėms trasoms – 10mm². Tai ne vieta taupyti – per plonas kabelis kaitės, o tai ugniagrobos rizika.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – žemės jungimas ir RCD apsauga. Stotelė turi būti prijungta prie tinkamo įžeminimo, o grandinėje turi būti tipo A arba tipo B diferencialinis jungiklis (RCD). Tipo B yra brangesnis, bet kai kurios stotelės jo reikalauja pagal savo techninę dokumentaciją. Geras elektrikas tai žinos, bet verta pačiam paklausti ir patikrinti.
Leidimų ir dokumentų džiunglės
Lietuvoje šis procesas pastaruoju metu supaprastėjo, bet vis tiek reikia žinoti, ko tikėtis.
Privačiam namui su savo sklypu dažniausiai jokių specialių leidimų nereikia – tai laikoma paprastu elektros instaliavimo darbu. Vis dėlto, jei nori viską daryti tvarkingai (ir tai rekomenduojama), elektros darbai turėtų būti atlikti sertifikuoto elektriko, o darbai įforminti atitinkamais aktais. Tai svarbu ir draudimo, ir galimų problemų atveju.
Daugiabučiuose situacija sudėtingesnė. Jei nori įsirengti stotelę požeminiame garaže ar automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, reikia:
- Namo administratoriaus arba bendrijos sutikimo
- Projekto (kartais pakanka paprastos schemos, kartais reikia pilno projekto)
- Atskiro elektros skaitiklio, kad galėtum atsiskaityti už savo suvartotą energiją
- Kartais – Energetikos inspekcijos patikrinimo
ESO (Energijos skirstymo operatorius) turi specialią programą elektromobilių savininkams ir gali padėti su dokumentais bei prijungimu. Verta pasidomėti jų svetainėje arba tiesiog paskambinti – konsultacija nemokama.
Taip pat verta žinoti apie subsidijas. Lietuvoje periodiškai vyksta paramos programos, kai valstybė ar savivaldybės kompensuoja dalį namų įkrovimo stoties įrengimo išlaidų. Sąlygos keičiasi, todėl prieš perkant verta pasitikrinti APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) svetainėje – gali sutaupyti kelis šimtus eurų.
Montavimas – ką daryti pačiam ir ko ne
Trumpas atsakymas: pačiam – nieko, kas susiję su elektros instaliacija. Ilgesnis atsakymas – truputį sudėtingesnis.
Pačiam galima:
- Pasirinkti stotelę ir ją nusipirkti
- Nuspręsti, kur ji bus montuojama
- Paruošti vietą (pvz., išvalyti garažo sieną, paruošti montavimo paviršių)
- Konfigūruoti programėlę ir nustatymus po montavimo
Elektros darbus – tiesiant kabelius, jungiant prie skydo, montuojant jungiklius – turi atlikti sertifikuotas elektrikas. Tai ne tik saugumo klausimas, bet ir garantijos klausimas: daugelis stotelių gamintojų garantiją suteikia tik tuo atveju, jei montavimą atliko kvalifikuotas specialistas.
Kai kuri stotelę, pasiteiraukite pardavėjo, ar jie teikia montavimo paslaugas arba rekomenduoja patikimus elektrikus. Daugelis didesnių tiekėjų Lietuvoje turi savo montavimo komandas arba partnerių tinklą. Tai gali būti patogiau nei ieškoti elektriko atskirai.
Vidutinė montavimo kaina Lietuvoje – nuo 150 iki 400 eurų, priklausomai nuo darbo sudėtingumo, atstumo nuo skydo iki stotelės ir papildomų darbų poreikio. Jei reikia tiesti kabelį per visą namą arba kasti tranšėją kieme – kaina gali būti didesnė.
Elektros sąnaudos ir taupymo galimybės
Vienas dažniausių klausimų – kiek kainuos elektra? Ir čia elektromobilio savininkai turi aiškų pranašumą prieš tuos, kurie krauna viešose stotelėse.
Namuose elektros kaina Lietuvoje šiuo metu svyruoja apie 0,15–0,25 euro už kWh (priklausomai nuo tarifo ir laiko). Viešose greito įkrovimo stotelėse – 0,40–0,70 euro ir daugiau. Skirtumas milžiniškas.
Jei nori taupyti dar labiau, verta apsvarstyti naktinius tarifus. Daugelis elektros tiekėjų siūlo dviejų zonų tarifą, kur naktinis elektros kWh yra gerokai pigesnis (kartais 30–40% pigiau nei dieninis). Išmani stotelė leidžia nustatyti, kad automobilis pradėtų krauti tik tada, kai elektra pigesnė – pavyzdžiui, nuo 23:00 iki 7:00.
Jei turi arba planuoji saulės elektrines, kombinacija su elektromobiliu tampa ypač patraukli. Dieną saulės baterijos gamina energiją, dalis jos naudojama namų reikmėms, o perteklius – automobilio įkrovimui. Kai kurios išmanios stotelės (pvz., Wallbox Quasar ar Easee modeliai) gali automatiškai reguliuoti įkrovimo greitį pagal tai, kiek energijos šiuo metu gamina saulės baterijos. Tai vadinama „saulės energijos pertekliaus įkrovimu” ir gali reikšmingai sumažinti elektros sąskaitas.
Paprastas skaičiavimas: jei per metus nuvažiuoji 15 000 km, o tavo elektromobilis sunaudoja vidutiniškai 18 kWh/100km, tai per metus sunaudosi apie 2 700 kWh. Namuose, naktiniu tarifu, tai gali kainuoti apie 300–400 eurų. Lyginant su benzininiu automobiliu, kuris sunaudotų 7–8 litrus/100km, sutaupymas yra labai apčiuopiamas.
Kai garažas virsta tikra elektromobilių baze
Jei jau apsisprendei įsirengti namų įkrovimo stotį, verta pagalvoti ir apie ateitį – ne tik apie šiandienos poreikius.
Ar planuoji antrą elektromobilį? Ar galbūt elektrinį motorolerį ar dviratį? Ar ateityje norėsi saulės baterijų? Visa tai verta apgalvoti dabar, nes geriau iš karto nutiesti storesnį kabelį ir paruošti skydelį papildomai grandinei, nei po dvejų metų vėl kviesti elektriką ir kasti sienas.
Taip pat verta pagalvoti apie apsaugą nuo vagystės. Kabeliai ir stotelės yra patrauklus vagių taikinys. Geresnės stotelės turi kabelio užrakinimo funkciją – kabelis mechaniškai užsirakina automobilyje ir stotelėje, kol neišjungi įkrovimo. Tai standartinė funkcija daugelyje modelių, bet verta patikrinti prieš perkant.
Dar vienas praktinis patarimas – dokumentuok viską. Fotografuok, kaip tiesiamas kabelis, kur yra jungikliai, kokia schema. Tai pravers, jei ateityje reikės remonto ar pakeitimų, arba jei parduosi namą ir norėsi naujam savininkui perduoti visą informaciją.
Ir paskutinis dalykas, kurį dažnai pamiršta: stotelė reikalauja minimalios, bet reguliarios priežiūros. Kartą per metus verta patikrinti jungčių tvirtumą, apžiūrėti kabelį dėl pažeidimų ir atnaujinti programinę įrangą, jei stotelė yra išmani. Tai 15 minučių darbo, kuris gali išvengti rimtesnių problemų.
Namų įkrovimo stoties įrengimas – tai investicija, kuri atsipirks greitai ir padarys elektromobilio naudojimą kur kas patogesnį. Nuo pirmo ryto, kai išvažiuosi su pilna baterija ir suprasi, kad niekada nebeturėsi ieškoti degalinės – suprasi, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų, susijusių su automobiliu.
