Kaip viskas prasidėjo: rinka prieš pandemiją ir po jos
Dar 2019-aisiais niekas negalvojo, kad automobilių rinkos kainos gali taip drastiškai šoktelėti per tokį trumpą laiką. Lietuvos vartotojai buvo įpratę prie tam tikro stabilumo – naudoti automobiliai iš Vokietijos, Belgijos ar Olandijos atplaukdavo į šalį su pakankamai nuspėjamomis kainomis, o naujų automobilių salonus lankydavo tie, kurie turėjo rimtesnį biudžetą arba norėjo lizingo patogumo. Viskas pasikeitė 2020–2021 metais, kai pasaulinė puslaidininkių krizė smogė automobilių gamybai taip stipriai, kad kai kurie gamintojai tiesiog sustabdė konvejerius.
Pasekmės Lietuvoje pajutos visi – ir tie, kurie norėjo pirkti naują automobilį, ir tie, kurie ieškojo naudoto. Naujų automobilių trūkumas automatiškai pakėlė naudotų paklausą, o paklausa, kaip žinome, visada traukia kainas aukštyn. Žmogus, kuris 2019-aisiais galėjo nusipirkti 5–7 metų senumo BMW 3 serijos už 12 000–14 000 eurų, 2021–2022 metais už tą patį automobilį turėjo mokėti 17 000–20 000 eurų. Tai ne spekuliacija – tai realūs skelbimai, kuriuos galima rasti archyvuose.
Svarbu suprasti, kad ši kainų kilimo banga nebuvo vien tik Lietuvos reiškinys. Visa Europa patyrė tą patį, tačiau Baltijos šalių rinkos dėl savo specifikos – didelės priklausomybės nuo importuotų naudotų automobilių – jautė spaudimą ypač stipriai.
Naudotų automobilių kainos: kodėl jos vis dar aukštos
Vienas dažniausių klausimų, kurį žmonės užduoda forumuose ir socialiniuose tinkluose: kodėl naudotų automobilių kainos vis dar tokios aukštos, jei puslaidininkių krizė jau praėjo? Atsakymas nėra paprastas, bet pabandykime jį išnarplioti.
Pirma, automobilių rinka turi savo inerciją. Kainos kyla greitai, bet krinta lėtai. Pardavėjai – tiek privatūs, tiek prekiautojai – prisimena, kiek mokėjo pirkdami, ir nenori parduoti nuostolingai. Antra, infliacija padarė savo – tai, kas 2019-aisiais kainavo 10 000 eurų, dabar realiai turėtų kainuoti apie 12 000–13 000 eurų vien dėl pinigų perkamosios galios sumažėjimo. Trečia, degalų kainos ir eksploatacijos išlaidos pakeitė paklausos struktūrą – žmonės labiau ieško ekonomiškų automobilių, o tai kelia jų kainas.
Praktinis patarimas tiems, kurie šiandien ieško naudoto automobilio: nelyginkit dabartinių kainų su 2019-ųjų kainomis – tai klaidinantis palyginimas. Geriau stebėkite, kaip keičiasi konkretaus modelio kaina per 3–6 mėnesius. Jei matote, kad kaina krenta, palaukite. Jei stagnuoja – greičiausiai tai rinkos dugnas tam tikram modeliui.
Dar vienas dalykas, kurį verta žinoti: automobiliai su dideliu rida (virš 200 000 km) krito kainose labiau nei mažesnio ridojimo egzemplioriai. Tai logiška – žmonės, išleidę daugiau pinigų, nori gauti automobilį, kuris tarnaus ilgiau be didelių investicijų į remontą.
Elektromobiliai ir hibridai: ar jie keičia rinkos dinamiką
Prieš kelerius metus elektromobiliai Lietuvoje buvo egzotika. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė – „Tesla Model 3″, „Hyundai Ioniq 5″, „Kia EV6″ ir kiti elektriniai modeliai tapo realiu pasirinkimu daugeliui pirkėjų. Tačiau kainų dinamika čia įdomi ir ne visai intuityvi.
Naujų elektromobilių kainos Europoje, o kartu ir Lietuvoje, per pastaruosius dvejus metus iš tikrųjų krito. „Tesla” tai padarė agresyviai ir keletą kartų – kartais 10–15% per vienerius metus. Kiti gamintojai buvo priversti sekti paskui. Tai gera žinia tiems, kurie galvoja apie naują elektromobilį.
Tačiau naudotų elektromobilių rinka yra kita istorija. Čia vyksta kažkas įdomaus: automobiliai, kurie buvo parduoti prieš 2–3 metus už aukštą kainą, dabar antrinėje rinkoje kainuoja gerokai mažiau nei tikėtasi. Kodėl? Nes naujų kainų kritimas automatiškai spaudžia žemyn ir naudotų kainas. Žmogus, kuris gali nusipirkti naują „Tesla Model 3″ už 42 000 eurų, nemokės 35 000 eurų už trejų metų senumo egzempliorių su 60 000 km rida.
Hibridiniai automobiliai – tiek pilni hibridai (HEV), tiek įkraunami (PHEV) – išlaiko paklausą ir kainas geriau. Ypač tokie modeliai kaip „Toyota RAV4 Hybrid”, „Toyota Camry Hybrid” ar „Lexus” hibridiniai variantai. Jie populiarūs dėl paprastos priežasties: nereikia galvoti apie įkrovimo infrastruktūrą, o degalų sąnaudos reikšmingai mažesnės nei tradicinių benzininių ar dyzelinių automobilių.
Naujų automobilių rinka: laukimo eilės ir kainų politika
Dar visai neseniai – 2021–2022 metais – kai kuriems populiariems modeliams Lietuvos salonuose reikėjo laukti 6–12 mėnesių. Tai buvo absurdiška situacija, prie kurios lietuviai nebuvo įpratę. Žmogus ateina, pasirenka automobilį, sumoka avansą ir… laukia. Tuo metu rinkos kainos kinta, o kai automobilis pagaliau atkeliauja, jo vertė gali būti kitokia nei buvo pasirašant sutartį.
Šiandien situacija normalizavosi. Dauguma modelių prieinami per protingą laiką – 1–3 mėnesius, o kai kurių populiarių modelių galima rasti ir sandėlyje. Tačiau kainų politika liko sudėtinga. Gamintojai, pamatę, kad žmonės moka daugiau ir nesipriešina, nenori grįžti prie senų kainų. Todėl naujų automobilių kainos Europoje 2024–2025 metais vis dar yra aukštesnės nei buvo 2019-aisiais, net ir atsižvelgiant į infliaciją.
Keletas praktinių patarimų tiems, kurie galvoja apie naujo automobilio pirkimą:
- Derėkitės dėl papildomų priedų, o ne dėl bazinės kainos – salonai dažniau sutinka pridėti nemokamą aptarnavimą, papildomą garantiją ar žiemines padangas nei mažinti kainą
- Palyginkite lizingo sąlygas bent trijuose bankuose ar finansų įstaigose – skirtumas gali siekti kelis šimtus eurų per metus
- Sezoniškumas veikia – rugsėjis–lapkritis ir sausis–vasaris tradiciškai yra geresnio laiko deryboms, nes pardavimai sulėtėja
- Demonstraciniai automobiliai (demo) – puikus kompromisas tarp naujo ir naudoto, dažnai su 10–15% nuolaida nuo naujo kainos
Dyzeliniai automobiliai: ar jų era baigiasi
Tai tema, apie kurią Lietuvoje kalbama daug, bet ne visada tiksliai. Dyzeliniai automobiliai Europoje patiria spaudimą dėl griežtėjančių emisijų normų ir miestų, kurie planuoja arba jau įvedė apribojimus dyzelinėms transporto priemonėms. Tačiau Lietuvos kontekste situacija kiek kitokia.
Lietuva nėra Paryžius ar Amsterdamas. Čia nėra miestų, kurie draudžia dyzelinius automobilius. Degalų kainos, nors ir svyruoja, išlieka tokios, kad dyzelinis automobilis ilgesnėms distancijoms vis dar ekonomiškai patrauklus. Todėl dyzelinių automobilių paklausa Lietuvoje krito mažiau nei Vakarų Europoje.
Tačiau tendencija aiški: dyzeliniai automobiliai praranda vertę greičiau nei benzininiai ar hibridiniai. Tai ypač aktualu tiems, kurie perka automobilį su mintimi po 3–5 metų parduoti. Jei važiuojate daug (virš 30 000 km per metus) ir planuojate išlaikyti automobilį ilgai – dyzelis vis dar gali turėti prasmę. Jei važiuojate mažiau ir galvojate apie perpardavimą – verta rimtai apsvarstyti alternatyvas.
Kainų požiūriu: 5–8 metų senumo dyzeliniai automobiliai su dideliu rida (150 000–200 000 km) šiandien yra vienas pigiausių variantų rinkoje. Tai gali būti puikus pasirinkimas žmogui su ribotu biudžetu, kuris supranta, kad turės investuoti į priežiūrą ir neplanuoja automobilio perparduoti brangiai.
Importas iš Vakarų Europos: ar vis dar apsimoka
Lietuvos automobilių rinka tradiciškai labai priklausė nuo importo – ypač iš Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų ir Prancūzijos. Šimtai privačių importuotojų ir nedidelių įmonių kasmet atveždavo tūkstančius automobilių. Ar ši praktika vis dar aktuali?
Trumpas atsakymas: taip, bet ne taip paprastai kaip anksčiau. Kelios priežastys:
Pirma, kainų skirtumas tarp Vakarų Europos ir Lietuvos sumažėjo. Kai rinkos buvo mažiau integruotos ir informacija sunkiau pasiekiama, importuotojai galėjo rasti tikrų perliukų. Šiandien „AutoScout24″, „Mobile.de” ir kiti platformos yra prieinami visiems, o tai reiškia, kad kainų arbitražas sumažėjo.
Antra, techninis patikrinimas ir dokumentai tapo sudėtingesni. Europos šalys griežtina reikalavimus, o tai reiškia papildomas išlaidas importuotojams.
Trečia, valiutų kursai ir logistikos kaštai svyruoja ir gali reikšmingai paveikti galutinę kainą.
Vis dėlto importas vis dar gali apsimokėti, jei ieškote specifinio modelio ar komplektacijos, kurios Lietuvos rinkoje nėra. Taip pat jei turite laiko ir žinių patikrinti automobilį vietoje arba pasamdyti specialistą. Rekomenduojama: prieš vykstant pirkti automobilį į užsienį, apskaičiuokite visas išlaidas – transportą, techninę apžiūrą, galimą muitą (jei iš ne ES šalies), registraciją ir galimą remontą. Dažnai pasirodo, kad skirtumas nuo vietinės rinkos kainos yra mažesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Automobilių draudimas ir jo įtaka pirkimo sprendimams
Tai tema, kurią automobilių pirkėjai dažnai pamiršta įskaičiuoti į bendrą automobilio išlaikymo sąnaudų skaičiavimą. O veltui – nes draudimo kainos Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat kilo reikšmingai.
Kasko draudimas brangesniam automobiliui gali kainuoti 1 000–2 000 eurų per metus ar daugiau. Tai suma, kuri reikšmingai keičia ekonominį skaičiavimą. Žmogus, kuris galvoja: „Nusipirksiu 25 000 eurų vertės automobilį” turėtų iš karto galvoti ir apie tai, kiek kainuos jį apdrausti.
Praktinis patarimas: prieš pirkdami automobilį, paprašykite draudimo pasiūlymo. Tai nemokama ir užtrunka 10 minučių. Kartais pasirodo, kad tam tikro modelio draudimas yra neproporcingas jo vertei – ypač tai aktualu sportiniams automobiliams ar kai kuriems prestižinių markių modeliams.
Taip pat verta žinoti, kad automobilio amžius ir rida daro įtaką draudimo kainai, bet ne visada taip, kaip galvoja žmonės. Kai kurie vyresnio amžiaus automobiliai draudžiami pigiau ne tik dėl mažesnės vertės, bet ir dėl mažesnės vagystės rizikos bei pigesnih atsarginių dalių.
Ką rodo 2025-ųjų tendencijos ir ką daryti pirkėjui
Apibendrinant visa tai, kas vyksta Lietuvos automobilių rinkoje, galima pasakyti: mes esame tam tikro pereinamojo laikotarpio viduryje. Tradiciniai dyzeliniai ir benzininiai automobiliai vis dar dominuoja, bet jų dalis mažėja. Elektromobiliai auga, bet lėčiau nei tikėjosi optimistai. Hibridai užima patogią nišą ir greičiausiai ją išlaikys dar gerą dešimtmetį.
Kainų požiūriu – naudotų automobilių rinka pamažu normalizuojasi, bet grįžimo į 2019-ųjų kainas tikėtis neverta. Infliacija, didesnės gamybos sąnaudos ir pasikeitusi paklausos struktūra reiškia, kad automobiliai tiesiog tapo brangesni. Tai nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti.
Konkrečios rekomendacijos skirtingiems pirkėjams:
- Jei turite ribotą biudžetą (iki 8 000 eurų) – ieškokite patikimų japoniškų markių (Toyota, Honda, Mazda) su vidutine rida. Venkit vokiškų automobilių su dideliu rida šiame kainų segmente – remonto kaštai gali viršyti automobilio vertę
- Jei biudžetas 10 000–20 000 eurų – tai geriausias segmentas šiandien. Galite rasti 3–6 metų senumo automobilių su gera istorija ir priimtina rida. Hibridiniai variantai šiame segmente – puikus pasirinkimas
- Jei galvojate apie naują automobilį – palyginkite lizingo pasiūlymus, nepamirškit apie valstybines subsidijas elektromobiliams (jei dar galioja) ir skaičiuokite bendrą išlaikymo kainą, o ne tik pirkimo kainą
- Jei planuojate parduoti savo automobilį – geriausi pardavimo mėnesiai tradiciškai yra kovas–gegužė ir rugpjūtis–rugsėjis. Automobilio paruošimas pardavimui (valymas, smulkių defektų taisymas) gali grąžinti 3–5 kartus daugiau nei kainavo
Automobilių rinka Lietuvoje niekada nebuvo tokia dinamiška ir tokia sudėtinga kaip dabar. Bet tai nereiškia, kad negalima priimti gerų sprendimų – tiesiog reikia daugiau informacijos, kantrybės ir noro paskaičiuoti prieš pasirašant bet kokius dokumentus. Impulsyvūs pirkimai automobilių rinkoje – tai beveik garantuotas kelias permokėti.
