Kas tie kintamojo intensyvumo žibintai ir kodėl jie apskritai atsirado?
Jei važiavote naktį ir pastebėjote, kad priekyje esančio automobilio žibintai kažkaip keistai blanksta ir ryškėja priklausomai nuo situacijos – tai ne gedimas ir ne jūsų akių problema. Tai kintamojo intensyvumo žibintų sistema, kuri pastarąjį dešimtmetį tapo vis populiaresnė moderniuose automobiliuose. Technologija egzistuoja jau seniai, bet tik dabar ji tapo prieinama ne tik prabangos klasės automobiliuose.
Idėja paprasta: kodėl žibintai turi šviesti vienodai intensyviai visada, nepriklausomai nuo aplinkos? Mieste, kur gatvės apšviestos, jums nereikia tokio pat ryškumo kaip tamsiame kaimo kelyje. O kai priekyje važiuoja kitas automobilis, jūsų tolimosios šviesos tiesiog akina vairuotoją veidrodyje. Kintamojo intensyvumo sistemos sprendžia šias problemas automatiškai, be jūsų įsikišimo.
Pirmieji rimti bandymai su tokiomis sistemomis prasidėjo dar devintajame dešimtmetyje, bet tada technologija buvo per brangi ir per nepatikima masinei gamybai. Tikras proveržis įvyko su LED ir lazerinių žibintų atsiradimu – šios technologijos leidžia greitai ir tiksliai reguliuoti šviesos intensyvumą be mechaninių dalių, kurios dėvisi ir genda.
Kaip visa tai veikia techniškai?
Kintamojo intensyvumo žibintų sistemą sudaro keli pagrindiniai komponentai, kurie dirba kartu kaip vienas organizmas. Pirmiausia – kamera, paprastai montuojama prie priekinio stiklo viršaus. Ji stebi kelią priekyje ir atpažįsta kitus transporto priemones, gatvių žibintus, pėsčiuosius ir kitus objektus.
Tada ateina į sceną valdymo blokas – nedidelis kompiuteris, kuris apdoroja kameros duomenis ir priima sprendimus. Jis gali veikti keliais lygmenimis. Paprasčiausias variantas – tiesiog jungti tolimąsias ir artimąsias šviesas. Bet pažangesnės sistemos gali daryti kur kas daugiau: reguliuoti kiekvieno žibinto intensyvumą atskirai, keisti šviesos kryptį, net „iškirpti” šviesos srautą taip, kad priekyje esantis automobilis liktų šešėlyje, o visa kita aplinka būtų apšviesta.
Šis paskutinis principas vadinamas matricos arba pikselių žibintų technologija. Žibintas sudarytas iš daugybės atskirai valdomų LED elementų – gali būti 16, 32, ar net kelios dešimtys tūkstančių pikselių prabangiausiuose modeliuose. Sistema gali „nuspalvinti” tik tą sritį, kur yra kitas automobilis, ir taip išvengti akinimo, neprarandant bendro matomumo.
Papildomi jutikliai gali apimti priekinį radarą, GPS duomenis (sistema žino, kad artėja posūkis ar kryžkelė), greičio jutiklius ir net oro sąlygų detektorius. Visa ši informacija leidžia sistemai priimti tikrai protingus sprendimus.
Skirtingos sistemos – skirtingi gamintojiai
Kiekvienas gamintojas turi savo kintamojo intensyvumo žibintų sistemą ir, žinoma, kiekvienas ją vadina savaip. Mercedes-Benz naudoja MULTIBEAM LED arba DIGITAL LIGHT sistemas – pastaroji turi per milijoną mikroveidrodžių ir gali projektuoti ne tik šviesos srautą, bet ir įspėjamuosius ženklus ant kelio dangos. BMW siūlo Laserlight technologiją kartu su Selective Beam sistema. Audi turi Matrix LED ir HD Matrix LED žibintus.
Masinio segmento automobiliuose taip pat galima rasti panašias sistemas, nors paprastesnes. Volkswagen, Skoda, Seat naudoja Dynamic Light Assist ir IQ.LIGHT sistemas. Toyota ir Lexus turi savo BladeScan technologiją, kuri naudoja besisukantį veidrodį šviesos srautui formuoti – originalus sprendimas, leidžiantis pasiekti labai tikslų valdymą su mažiau LED elementų.
Svarbu suprasti, kad ne visos sistemos, reklamuojamos kaip „adaptyvios” ar „automatinės”, iš tikrųjų yra kintamojo intensyvumo. Kai kurios tiesiog automatiškai jungia tolimąsias šviesas – tai naudinga, bet tai dar ne ta pati technologija. Perkant automobilį, verta tiksliai paklausti pardavėjo arba paskaityti techninę specifikaciją.
Ką tai duoda vairuotojui praktiškai?
Teorija teorija, bet kas iš to realiai? Pirmiausia – saugumas. Tyrimai rodo, kad dauguma naktinių eismo įvykių įvyksta dėl blogos matomumo. Kintamojo intensyvumo žibintai leidžia važiuoti su maksimaliu matomumu beveik visą laiką, nes sistema pati pasirūpina, kad neakintumėte kitų vairuotojų.
Antra – komfortas. Nebereikia nuolat rankiniu būdu jungti ir išjungti tolimąsias šviesas. Tai skamba kaip smulkmena, bet ilgoje naktinėje kelionėje tai tikrai palengvina gyvenimą. Ypač kai važiuojate intensyvaus eismo kelyje – ten rankiniu būdu valdyti žibintus tampa tikru darbu.
Trečia – matomumas posūkiuose. Daugelis modernių sistemų sukioja žibintus kartu su vairu arba net prognozuoja posūkį pagal GPS duomenis. Tai reiškia, kad posūkyje jau matote, kas yra priekyje, o ne tamsą šone.
Ketvirta – energijos taupymas. Tai gali nustebinti, bet žibintai, kurie šviečia mažiau intensyviai kai to nereikia, sunaudoja mažiau energijos. Elektromobiliuose tai tiesiogiai veikia ridą, o tradiciniuose automobiliuose – mažina apkrovą generatoriui.
Trūkumai ir apribojimai, apie kuriuos retai kalba
Būkime sąžiningi – ši technologija nėra tobula. Pirmiausia – kaina. Automobilis su pažangiomis matricos žibintų sistemomis kainuoja žymiai daugiau. O jei žibintas sugenda ar susiduria su avarija, remontas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų. Tai rimtas argumentas, kurį reikia įvertinti.
Antra problema – sistemos kartais klysta. Kamera gali supainioti atspindį nuo drėgno kelio su artėjančiu automobiliu ir nereikalingai sumažinti žibintų intensyvumą. Arba atvirkščiai – per lėtai reaguoti į staiga pasirodžiusį automobilį. Tokios klaidos paprastai nekelia pavojaus, bet gali erzinti.
Trečia – techninės apžiūros ir teisiniai aspektai. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, žibintų sistemos turi atitikti tam tikrus standartus. Jei sistema sugenda ir žibintai pradeda veikti netinkamai, automobilis gali neišlaikyti techninės apžiūros. Be to, ne visos sistemos yra vienodai suderintos su Europos kelių reikalavimais – kai kurie JAV ar Azijos rinkai skirti modeliai turi skirtingus žibintų nustatymus.
Ketvirta – priežiūra. Kamera turi būti švari ir tinkamai sukalibruota. Po priekinio stiklo keitimo sistema dažnai reikalauja kalibriacijos, o tai – papildoma išlaida. Žiemą kamera gali užšalti arba apledėti, ir sistema laikinai nustoja veikti.
Kaip pasirinkti automobilį su šia technologija?
Jei nusprendėte, kad norite automobilio su kintamojo intensyvumo žibintais, keletas praktinių patarimų:
Pirmiausia, tiksliai išsiaiškinkite, kokia sistema siūloma. Paprasta automatinio tolimųjų šviečių jungimo sistema (Auto High Beam) ir tikra matricos žibintų sistema – tai du labai skirtingi dalykai. Paprasta sistema tiesiog jungia ir išjungia tolimąsias šviesas, o matricos sistema gali vienu metu šviesti ir tolimomis, ir artimomis, tik „iškirpdama” priekyje esančio automobilio sritį.
Antra, patikrinkite, ar sistema veikia visais greičiais. Kai kurios sistemos aktyvuojasi tik virš tam tikro greičio – pavyzdžiui, 40 km/h. Mieste jos gali būti nenaudingos.
Trečia, išbandykite naktį prieš pirkdami. Daugelis salonų siūlo bandomuosius važiavimus, ir jei galite, paprašykite važiuoti naktį arba vakare. Tai geriausias būdas suprasti, kaip sistema veikia realiai.
Ketvirta, pasitikrinkite draudimo ir remonto kainas. Paskambinkite į kelis servisus ir paklausykite, kiek kainuotų žibinto remontas ar keitimas. Kartais skirtumas tarp paprastų ir matricos žibintų remonto kainos yra toks didelis, kad verta du kartus pagalvoti.
Penkta, atkreipkite dėmesį į garantiją. Geri gamintojai suteikia ilgesnę garantiją elektroninėms sistemoms. Tai svarbu, nes žibintų elektronika – viena brangiausių remonto pozicijų.
Ateitis: kur viskas juda?
Žibintų technologijos vystosi stulbinamu greičiu. Jau dabar galima matyti sistemas, kurios gali projektuoti informaciją ant kelio – pavyzdžiui, rodyti navigacijos rodykles tiesiai ant asfalto priekyje. Mercedes-Benz DIGITAL LIGHT tai jau daro. Tai ne tik cool funkcija – tai tikrai padeda vairuotojui, nes nereikia nukreipti žvilgsnio nuo kelio.
Kitas žingsnis – integracija su autonominio vairavimo sistemomis. Automobilis, kuris pats vairuoja, pats ir valdo žibintus optimaliai. Be to, ateityje žibintai galės „bendrauti” su kitais automobiliais – pavyzdžiui, įspėti pėsčiuosius apie artėjantį automobilį projektuodami šviesos signalą ant kelio.
Lazeriniai žibintai, kuriuos jau naudoja BMW ir Audi aukščiausios klasės modeliuose, gali apšviesti kelią iki 600 metrų priekyje – tai beveik dvigubai daugiau nei geriausi LED žibintai. Kai ši technologija atpigs ir taps prieinama vidutinės klasės automobiliuose, naktinis vairavimas taps visiškai kitokia patirtimi.
Žibintai, kurie mąsto – ar verta mokėti daugiau?
Grįžtant prie esminio klausimo – ar kintamojo intensyvumo žibintai yra būtinybė ar prabanga? Atsakymas priklauso nuo to, kaip ir kur važiuojate. Jei dauguma jūsų kelionių vyksta dieną mieste, ši technologija jums duos mažai naudos. Bet jei reguliariai važiuojate naktį, ypač tarpmiestiniais keliais ar kaimo rajonuose, skirtumas yra juntamas ir realus.
Saugumas – tai argumentas, kurį sunku atmesti. Geresnis matomumas naktį tiesiogiai sumažina avarijos riziką. Ir ne tik jūsų – pėsčiasis ar dviratininkas, kurį sistema pastebi ir apšviečia anksčiau, irgi tampa saugesnis.
Jei renkate naują automobilį ir kintamojo intensyvumo žibintai siūlomi kaip papildoma įranga, verta apskaičiuoti: kiek papildomai kainuoja ši opcija, kiek kainuotų potencialus remontas, ir kiek vertinate savo komfortą bei saugumą naktiniuose keliuose. Daugeliu atvejų, ypač jei automobilis bus naudojamas ilgai, ši investicija atsipirks – jei ne pinigais, tai ramybe ir pasitikėjimu važiuojant tamsiu keliu.
Technologija tobulėja, kainos krenta, ir greičiausiai po kelių metų kintamojo intensyvumo žibintai taps tokia pat standartine įranga kaip šiandien ABS ar oro pagalvės. Kol kas tai vis dar pranašumas, kurį verta apsvarstyti rimtai.
