Kodėl akumuliatorius – vienas svarbiausių automobilio komponentų
Daugelis vairuotojų apie akumuliatorių prisimena tik tada, kai rytas prasideda nuo bevaisių bandymų užvesti variklį. Spaksėjimas, silpnas suūžimas arba visiška tyla – tai klasikiniai ženklai, kad baterija jau atidirbo savo. Bet iki to momento paprastai praeina nemažai laiko, per kurį akumuliatorius duoda įvairius signalus, kuriuos tiesiog ignoruojame.
Automobilio akumuliatorius – tai ne tik „užvedimo priemonė”. Šiuolaikiniuose automobiliuose jis maitina visą elektronikos sistemą: valdymo blokus, saugos sistemas, klimato kontrolę, multimedijos įrangą ir dar dešimtis kitų komponentų. Kai baterija pradeda silpti, kenčia ne tik užvedimas – gali atsirasti keistų gedimų, klaidingų klaidų kodų, nestabilaus variklio veikimo. Tad akumuliatoriaus priežiūra – tai ne prabanga, o būtinybė.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip prižiūrėti akumuliatorių, kaip atpažinti, kad laikas jį keisti, ir kaip tą padaryti teisingai – nesvarbu, ar pats rankas tepsi, ar važiuosi į servisą.
Kiek laiko turėtų tarnauti akumuliatorius ir kas jį „ėda”
Vidutinis automobilio akumuliatoriaus tarnavimo laikas – nuo 3 iki 5 metų. Kai kurie teigia, kad jų baterija tarnauja 7–8 metus, ir tai tiesa – tokių atvejų pasitaiko. Bet tai dažniau išimtis nei taisyklė, ypač mūsų klimato sąlygomis, kur žiemą temperatūra gali kristi iki -20°C ir žemiau.
Kas labiausiai trumpina akumuliatoriaus gyvenimą? Pirma ir svarbiausia – temperatūros kraštutinumai. Šaltis mažina baterijos talpą ir apsunkina cheminę reakciją, kuri generuoja elektros srovę. Karšta vasara, kai akumuliatorius kepinamas po variklio dangčiu, taip pat daro savo – pagreitina elektrolito garavimą ir vidinę koroziją.
Antra problema – trumpos kelionės. Jei kasdien važinėjate 2–3 kilometrus iki parduotuvės ir atgal, generatorius tiesiog nespėja pilnai įkrauti baterijos. Laikui bėgant akumuliatorius nuolat veikia nepilno įkrovimo režimu, o tai labai greitai jį „nuvargina”. Šis reiškinys vadinamas sulfatacija – ant plokščių susidaro švino sulfato kristalai, kurie negrįžtamai mažina talpą.
Trečia – parazitinė srovė. Net ir išjungus variklį, automobilis „miega”, o ne „miršta”. Signalizacija, laikrodis, atminties moduliai – visa tai nuolat traukia nedidelį srovės kiekį. Normalu, kai ši srovė neviršija 50–80 mA. Bet jei kažkur yra gedimas – gali tekti 200–300 mA ar daugiau, ir tada net per savaitę akumuliatorius gali visiškai išsikrauti.
Kaip atpažinti, kad akumuliatorius jau „ant ribos”
Yra keletas aiškių ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį laiku, o ne tada, kai jau per vėlu:
Lėtas variklio užvedimas. Jei pastebite, kad starteris sukasi lėčiau nei įprastai, ypač šaltą rytą – tai pirmas signalas. Variklis vis tiek užsiveda, bet ta trumputė pauzė prieš tai sako, kad baterija jau nebeduoda tiek energijos, kiek reikia.
Prietaisų skydelio įspėjamieji signalai. Daugelis modernių automobilių turi akumuliatoriaus arba krovimo sistemos įspėjimo lemputes. Jei užsidega baterijos piktograma – neignoruokite. Tai gali reikšti tiek silpną bateriją, tiek sugedusį generatorių.
Elektros sistemos „keistenybes”. Blyškios šviesos, lėtai judantys langų kėlikliai, keistai elgiasi multimedija – visa tai gali būti silpno akumuliatoriaus pasekmė.
Akumuliatoriaus amžius. Jei baterijai jau 4–5 metai, net jei viskas atrodo gerai – verta ją patikrinti. Profilaktiškai. Geriau sužinoti apie problemą šiltą gegužės dieną nei šaltą sausio rytą.
Išsipūtęs korpusas. Jei akumuliatoriaus korpusas atrodo išsipūtęs arba deformuotas – tai rimtas ženklas. Taip nutinka dėl perkaitimo arba per didelio įkrovimo. Tokia baterija gali būti pavojinga – ją reikia keisti nedelsiant.
Akumuliatoriaus patikrinimas – ką galima padaryti pačiam
Prieš skubant į servisą, kai kuriuos dalykus galima patikrinti ir pačiam. Jums reikės paprasčiausio multimetro – jis kainuoja 10–20 eurų ir pravers ne kartą.
Įtampos matavimas ramybės būsenoje. Išjunkite variklį, palaukite bent 30 minučių (geriau – kelias valandas), tada išmatuokite įtampą tarp baterijos polių. Pilnai įkrauto akumuliatoriaus įtampa turėtų būti 12,6–12,8 V. Jei rodoma 12,4 V – baterija įkrauta apie 75%. Jei 12,0 V ar mažiau – baterija silpna ir reikia tikrinti toliau.
Įtampos matavimas veikiančio variklio metu. Užvedę variklį, išmatuokite įtampą dar kartą. Veikiančio variklio metu generatorius turėtų krauti bateriją, todėl įtampa turėtų būti 13,8–14,4 V. Jei mažiau – gali būti generatoriaus problema. Jei daugiau nei 14,8 V – per didelis įkrovimas, kuris taip pat kenkia baterijai.
Polių apžiūra. Atidarykite variklio dangtį ir apžiūrėkite akumuliatoriaus polius. Baltas ar žalias oksidacijos sluoksnis – normali problema, kurią galima išspręsti. Tam naudokite šepetėlį ir šilto vandens su soda tirpalą (šaukštelis sodos stiklinei vandens). Nuvalykite, nusausinkite ir užtepkite specialiu tepalėliu arba techneline vazelina – tai sulėtins oksidacijos procesą.
Jei norite tikslesnio vaizdo – servisuose naudojami specialūs akumuliatoriaus testeriai, kurie matuoja ne tik įtampą, bet ir vidinę varžą bei tikrąją talpą. Toks patikrinimas dažniausiai nemokamas arba kainuoja kelis eurus ir duoda daug išsamesnę informaciją.
Kaip teisingai keisti akumuliatorių
Jei nusprendėte keisti bateriją patys – tai visiškai realus darbas, kuriam nereikia specialių įrankių. Tačiau yra keletas svarbių niuansų, kurių nežinant galima sau sukurti papildomų problemų.
Pirmiausia – pasirinkite tinkamą bateriją. Akumuliatoriai skiriasi talpa (Ah), šalto paleidimo srove (CCA) ir fiziniais matmenimis. Visus šiuos parametrus rasite ant senos baterijos arba automobilio techninėje dokumentacijoje. Nekeiskite talpos mažesne – galite gauti problemų su krovimu. Didesnė talpa paprastai nekenkia, bet įsitikinkite, kad baterija fiziškai tilps į skirtą vietą.
Svarbus niuansas dėl elektronikos. Šiuolaikiniuose automobiliuose atjungus akumuliatorių, gali išsitrinti kai kurių sistemų nustatymai: radijo kodas, langų kėliklių kalibravimas, variklio valdymo bloko prisitaikymo duomenys. Kai kuriuose automobiliuose (ypač BMW, Mercedes, VAG grupės) po akumuliatoriaus keitimo reikia atlikti baterijos registraciją diagnostikos įranga – kitaip generatorius krauna netinkamai. Prieš keičiant – pasitarkite su specialistu arba pasiskaitykite apie savo automobilio modelį.
Keitimo tvarka:
- Išjunkite degimą ir visus elektros vartotojus
- Pirmiausia atjunkite minusinį laidą (juodas, ženklinamas „-„), tada pliusinį
- Išimkite seną bateriją (ji sunki – apie 15–20 kg, saugokite nugarą)
- Įdėkite naują bateriją, tvirtai pritvirtinkite laikiklius
- Prijunkite pirmiausia pliusinį laidą, tada minusinį
- Patikrinkite, ar jungtys gerai priveržtos
Seną akumuliatorių būtinai atiduokite utilizuoti – tai pavojingos atliekos, kurių negalima mesti į paprastą šiukšliadėžę. Daugelis parduotuvių, kur perkasite naują bateriją, priims seną nemokamai.
Kaip prailginti akumuliatoriaus tarnavimo laiką
Keletas paprastų įpročių gali žymiai prailginti baterijos gyvenimą ir sutaupyti jums 50–150 eurų, kuriuos kitaip išleistumėte naujai baterijai anksčiau laiko.
Reguliariai važinėkite ilgesnius atstumus. Jei automobilis daugiausia naudojamas trumpoms kelionėms mieste, kartą per savaitę ar dvi pavažinėkite 30–40 minučių greitkeliu. Tai leidžia generatoriui pilnai įkrauti bateriją.
Naudokite išorinį įkroviklį. Jei automobilis stovi ilgiau nei savaitę – prijunkite išorinį palaikomąjį įkroviklį (angl. „trickle charger”). Jie kainuoja 20–40 eurų ir automatiškai palaiko optimalų įkrovimo lygį, nekenkdami baterijai. Ypač rekomenduojama žiemą, kai automobilis stovi garaže.
Patikrinkite parazitinę srovę. Jei baterija reguliariai išsikrauna stovint – verta patikrinti, ar nėra per didelės parazitinės srovės. Tai galima padaryti su multimetru: atjunkite minusinį laidą, įjunkite multimetrą nuosekliai tarp laido ir baterijos polo amperų matavimo režimu. Jei srovė viršija 80 mA – kažkur yra gedimas.
Žiūrėkite į polius. Oksidacija ant polių didina varžą ir apsunkina tiek krovimą, tiek energijos atidavimą. Valykite polius bent kartą per metus ir tepkite apsauginiu tepalėliu.
Venkite gilaus išsikrovimo. Kiekvieną kartą, kai akumuliatorius visiškai išsikrauna (pvz., palikote žibintus įjungtus), jo tarnavimo laikas sutrumpėja. Po tokio incidento rekomenduojama bateriją įkrauti išoriniu įkrovikliu lėtu režimu – tai padeda atkurti dalį prarastos talpos.
Ką daryti, kai akumuliatorius išsikrovė kelyje
Tai nutinka visiems. Šalta žiemos rytas, tuščia automobilių stovėjimo aikštelė ir visiškai negyvas automobilis. Ką daryti?
Užvedimas nuo kito automobilio (džampinimas). Klasikinis sprendimas. Jums reikės „krokodilų” – laidų su gnybteliais. Tvarka labai svarbi:
- Prijunkite raudoną laidą prie išsikrovusios baterijos „+” polo
- Kitą raudono laido galą – prie donoro baterijos „+” polo
- Prijunkite juodą laidą prie donoro baterijos „-” polo
- Kitą juodo laido galą – prie metalinės dalies išsikrovusio automobilio variklio skyriuje (ne prie baterijos „-” polo – taip saugiau)
- Užveskite donoro automobilį, palaukite 2–3 minutes
- Bandykite užvesti išsikrovusį automobilį
- Atjunkite laidus atvirkštine tvarka
Po užvedimo nevažiuokite trumpai – reikia bent 20–30 minučių važiavimo, kad generatorius pakankamai įkrautų bateriją. Ir būtinai išsiaiškinkite, kodėl baterija išsikrovė – gal tai vienkartinis atvejis (palikote šviesą), o gal baterija jau sena ir reikia keisti.
Nešiojami paleidimo įrenginiai (jump starter). Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo kompaktiški ličio jonų paleidimo įrenginiai. Jie telpa į kišenę, sveria apie 300–500 gramų ir gali užvesti automobilį net kelis kartus be išorinio šaltinio. Kaina – nuo 40 iki 100 eurų. Jei dažnai važinėjate žiemą arba turite seną automobilį – tai vienas geriausių investicijų į savo ramybę.
Kai baterija – tik dalis problemos
Kartais pakeičiate akumuliatorių, o po kelių mėnesių istorija kartojasi. Nauja baterija vėl išsikrovusi, vėl problemos su užvedimu. Tokiu atveju reikia ieškoti gilesnės priežasties.
Dažniausiai kaltininkas – generatorius. Jei jis nekrauna arba krauna per mažai, net nauja baterija greitai išseks. Patikrinkite krovimo įtampą multimetru – ji turėtų būti 13,8–14,4 V veikiančio variklio metu.
Kita galima priežastis – starteris. Jei jis traukia per daug srovės užvedimo metu (gedimas viduje), baterija greitai nusikrauna. Tai galima diagnozuoti matuojant srovę užvedimo metu.
Taip pat verta patikrinti įkrovimo sistemos laikus – kabelius, jungtis, saugiklius. Korozija ar pažeista izoliacija gali sukelti tiek nepakankamą krovimą, tiek parazitinę srovę.
Ir galiausiai – automobilio elektronika. Kai kurie valdymo blokai, signalizacijos sistemos ar papildomai įmontuota įranga gali „neužmigti” tinkamai ir nuolat traukti srovę. Tokius atvejus diagnozuoti sunkiau – reikia kantriai tikrinti kiekvieną grandinę arba kreiptis į specialistą su tinkama diagnostikos įranga.
Žiema artėja – laikas pagalvoti dabar, o ne gruodį
Jei šį straipsnį skaitote rudenį – turite puikią progą pasirūpinti akumuliatoriumi laiku. Žiema yra didžiausias baterijos išbandymas: šaltis mažina talpą, variklis reikalauja daugiau energijos užvedimui, o trumpos kelionės neleidžia tinkamai įsikrauti. Tai tobulas receptas problemoms.
Praktiškai tai reiškia štai ką: jei jūsų baterijai jau 3–4 metai, nelauk, kol ji „mirs” sausio mėnesį. Nuvažiuok į servisą ar akumuliatorių parduotuvę, paprašyk patikrinti – daugelis tai daro nemokamai. Jei baterija rodo 60–70% talpos, keisk dabar. Sutaupysi nervų, laiko ir greičiausiai pinigų, nes žiemą kainos dažnai šokteli, o skubotas pirkimas retai kada būna geras pirkimas.
Akumuliatoriaus priežiūra nėra sudėtinga – ji reikalauja tik šiek tiek dėmesio ir elementarių žinių. Reguliari apžiūra, švarūs poliai, kartkartėmis išorinis įkrovimas ir profilaktinis patikrinimas kas 2–3 metus – to pakanka, kad baterija tarnautų kuo ilgiau ir niekada nepaliktų jūsų bėdoje. O jei vis tiek nutinka blogiausia – žinokite, ką daryti, turėkite „krokodilus” bagažinėje arba investuokite į kompaktišką paleidimo įrenginį. Kelyje tai verta aukso.
