Kodėl apskritai kalbame apie ekologiją kelyje?
Dar prieš dešimt metų mintis, kad važiuodamas automobiliu turėtum galvoti apie gamtą, daugeliui atrodė kaip kažkoks miesto hipių reikalas. Dabar situacija pasikeitė – degalų kainos, oro kokybės problemos miestuose, klimato pokyčiai, kuriuos jau jaučiame ne tik per žinias, bet ir per savo langą. Vasaros tampa karštesnės, žiemos – nenuspėjamos. Ir nors vienas automobilis pasaulio neišgelbės, milijonai automobilių kartu – tai jau rimtas faktorius.
Transporto sektorius Europoje atsakingas už apie ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Lietuva čia nėra išimtis – mūsų automobilių parkas yra gana senas, dyzeliniai varikliai dominuoja, o viešasis transportas daugelyje regionų tiesiog neveikia taip, kad galėtum juo pasikliauti. Todėl klausimas ne „ar važiuoti automobiliu”, o „kaip tai daryti protingiau” – tai realus ir praktiškas pokalbis.
Bet čia ir prasideda įtampa. Nes ekologiškesnis kelionės būdas dažnai reiškia kompromisus. Ir ne visi tie kompromisai yra tokie skausmingi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Elektromobiliai – stebuklinis sprendimas ar naujas galvosūkis?
Pakalbėkime atvirai apie elektromobilius, nes čia yra daugiausia mitų ir lūkesčių, kurie ne visada atitinka realybę. Taip, elektrinis automobilis važiuodamas neišmeta CO2. Tai faktas. Bet visas paveikslas yra sudėtingesnis.
Pirma, baterijos gamyba. Litio, kobalto, nikelio gavyba – tai nėra ekologiškai švarus procesas. Tyrimai rodo, kad naujo elektromobilio gamyba sukuria gerokai didesnį anglies pėdsaką nei panašaus dydžio benzininio automobilio gamyba. Skirtumas pradeda nykti tik po kelių metų eksploatacijos, kai elektromobilis „atsiperka” ekologiniu požiūriu. Ir tas laikotarpis priklauso nuo to, iš kokių šaltinių gaminama elektra jūsų šalyje.
Lietuva šiuo atžvilgiu yra vidutiniokai – turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, importuojame elektros iš įvairių šaltinių, tarp jų ir atsinaujinančių. Bet vis dar nemaža dalis elektros ateina iš taršių šaltinių. Taigi elektromobilis Lietuvoje yra ekologiškesnis nei benzininis, bet ne tiek, kiek reklamuoja pardavėjai.
Antra problema – įkrovimo infrastruktūra. Jei gyvenate Vilniuje ar Kaune, situacija jau gana patogi. Bet jei keliaujate per mažesnius miestelius, planuoti reikia labai atidžiai. Greitojo įkrovimo stotelių tinklas auga, bet dar nėra toks tankus, kad galėtumėte važiuoti be jokio planavimo. Ir čia atsiranda tas patogumas prieš ekologiją klausimas – benzininis automobilis leidžia sustoti bet kur, bet kada, ir per penkias minutes tęsti kelionę. Elektromobilis reikalauja disciplinos ir planavimo.
Praktinis patarimas: jei svarstote apie elektromobilį ir dažnai keliaujate tolimais maršrutais, pirmiausia patikrinkite įkrovimo stotelių žemėlapius (Chargemap ar ABRP programėlės puikiai tinka) ir realiai apskaičiuokite, ar jūsų maršrutai yra įmanomi be didelių nepatogumų.
Hibridai – kompromisas, kuris dažnai prasminga
Hibridiniai automobiliai šiuo metu yra galbūt labiausiai praktiškas sprendimas daugeliui lietuvių. Ypač plug-in hibridai, kurie gali važiuoti keliasdešimt kilometrų grynai elektra, o tolimesnėse kelionėse persijungia į benziną.
Čia yra vienas svarbus niuansas, kurį daugelis ignoruoja: plug-in hibridas duoda realią naudą tik tada, kai jį reguliariai įkraunate. Jei perkate tokį automobilį ir niekada nekišate kištuko – važiuojate sunkesniu, brangesniu benzininiu automobiliu. Statistika rodo, kad dalis plug-in hibridų savininkų taip ir daro, ypač tie, kuriems automobilį perka darbdavys ir kurie nemoka už degalus patys.
Paprastas hibridas (be išorinio įkrovimo) veikia kitaip – jis rekuperuoja energiją stabdant ir naudoja ją mažindamas degalų sąnaudas. Mieste tai veikia puikiai, greitkelyje – mažiau. Todėl jei daugiausia važinėjate mieste, paprastas hibridas gali sumažinti degalų sąnaudas 20-30 procentų. Tai ir pinigai, ir mažiau taršos.
Konkreti rekomendacija: Toyota Yaris Cross arba Lexus UX hibridai yra gerai išbandyti variantai su patikimomis baterijomis. Jei biudžetas mažesnis – naudoti Prius ar Auris hibridai rinkoje yra prieinami ir patikimi. Venk pigių kinų hibridų, kurių baterijų ilgaamžiškumas dar nėra gerai žinomas.
Važiavimo stilius – tai, ką galite pakeisti šiandien nemokamai
Čia yra ta vieta, kur daugelis žmonių nustebsta. Jūsų važiavimo stilius gali skirtis degalų sąnaudomis 20-40 procentų, priklausomai nuo to, kaip važiuojate. Tai ne teorija – tai pamatuotas faktas.
Agresyvus važiavimas – greitas įsibėgėjimas, vėlyvas stabdymas, dideliai greičiai greitkelyje – eikvoja degalus neproporcijai. Aerodynaminis pasipriešinimas auga proporcingai greičio kvadratui. Tai reiškia, kad važiuodami 140 km/h vietoj 120 km/h naudojate ne 17 procentų daugiau degalų, o beveik 36 procentus daugiau. Tai jau jaučiama piniginėje.
Keletas konkrečių patarimų, kuriuos galite pritaikyti iš karto:
- Anticipuokite eismą. Žiūrėkite toliau į priekį, ne tik į priekyje esantį automobilį. Jei matote, kad šviesoforas tuoj taps raudonas – atleiskite dujas iš anksto ir leiskite automobiliui riedėti. Taupote degalus ir stabdžius.
- Palaikykite pastovų greitį. Greitkelyje tempomatas – jūsų draugas. Žmogus instinktyviai šiek tiek svyruoja greičiu, o tai eikvoja degalus. Tempomatas to nedaro.
- Šildykite variklį važiuodami, ne stovėdami. Šiuolaikiniams automobiliams nereikia ilgai šilti stovint. Geriau važiuokite pirmas minutes švelniai – variklis sušils greičiau ir efektyviau.
- Patikrinkite padangų slėgį. Nepakankamai pripumpuotos padangos padidina degalų sąnaudas iki 3 procentų. Tai smulkmena, bet per metus susidaro.
Šie dalykai nekainuoja nieko. Jie nereikalauja naujo automobilio. Ir jie veikia.
Kelionių planavimas – ekologija prasideda prieš užvedant variklį
Vienas iš labiausiai neįvertintų būdų sumažinti automobilio poveikį aplinkai – tiesiog geriau planuoti keliones. Tai skamba banaliai, bet pažiūrėkite į savo savaitę: kiek kartų važiuojate į parduotuvę atskirai, kai galėjote sujungti su kitu reikalu? Kiek kartų vykstate į tą pačią pusę skirtingomis dienomis?
Maršrutų optimizavimas – tai ne tik laiko taupymas. Kiekvienas nepravažiuotas kilometras yra nesudeginti degalai ir neišmestas CO2. Šiuolaikinės navigacijos programėlės (Waze, Google Maps) jau siūlo ekologiškesnius maršrutus, kurie gali būti šiek tiek ilgesni kilometrais, bet leidžia važiuoti tolygiau ir taupyti degalus.
Kitas aspektas – bendravažiavimas. Lietuva šioje srityje dar gana atsilikusi, bet platforma BlaBlaCar veikia ir čia. Jei reguliariai važiuojate tuo pačiu maršrutu – į darbą, į gimtinę savaitgalį – verta pagalvoti, ar negalima pasiimti keleivio. Tai ir papildomos pajamos, ir mažiau automobilių kelyje.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama: automobilio krovinys. Kiekvienas papildomas 100 kilogramų padidina degalų sąnaudas maždaug 1 procentu. Tai nedaug, bet jei visus metus vežiojatės pilną bagažinę nereikalingų daiktų – tai jau susidaro. Išimkite iš automobilio viską, ko nereikia kasdieniam važiavimui.
Kai ekologija susiduria su realiu gyvenimu
Reikia būti sąžiningais: ekologiškesnis važiavimas ne visada yra patogus. Ir čia nereikia moralizuoti ar kaltinti žmonių dėl jų pasirinkimų.
Šeima su trimis vaikais, kuri keliauja per visą Lietuvą pas senelius – jai elektromobilis su ribota autonomija gali būti tikras galvos skausmas. Žmogus, kuris dirba naktinėje pamainoje ir grįžta namo trečią ryto iš pramoninio rajono – jam viešasis transportas tiesiog neegzistuoja kaip alternatyva. Ūkininkas, kuriam reikia vilkti priekabą su technika – jis negali rinktis mažo miestietiško elektromobilio.
Todėl ekologijos ir patogumo balansas yra labai individualus. Nėra vieno atsakymo visiems. Yra sprendimai, kurie tinka vienai situacijai ir netinka kitai.
Bet yra ir vienas bendras principas: kiekvienas gali padaryti bent kažką. Nebūtina pereiti prie elektromobilio rytoj. Galima pradėti nuo važiavimo stiliaus. Nuo padangų slėgio. Nuo kelionių planavimo. Nuo vieno bendravažiavimo per savaitę. Maži žingsniai, daugintis iš milijonų vairuotojų, duoda realų rezultatą.
Degalai, kurių niekas nenori girdėti apie
Kalbant apie ekologiją ir automobilius, neišvengiamai reikia paliesti degalų temą. Ne tik kainą, bet ir tai, kas iš tikrųjų dega jūsų variklyje.
Biodyzelinas ir bioetanolis – tai degalai, kuriuose yra augalinės kilmės komponentų. Lietuvoje dyzelinas jau privalomai turi tam tikrą biodyzelino dalį. Teoriškai tai geriau – augalai sugeria CO2 augdami, todėl ciklas yra neutralesnis. Praktiškai – tai sudėtingiau, nes žemė, naudojama energetiniams augalams auginti, galėtų būti naudojama maistui. Tai etinis ir ekonominis klausimas, neturintis lengvo atsakymo.
Sintetiniai degalai (e-fuel) – tai nauja kryptis, apie kurią daug kalbama Europoje. Jie gaminami iš CO2 ir vandenilio naudojant atsinaujinančią energiją. Teoriškai jie galėtų leisti senus benzininius variklius padaryti neutralius klimatui. Praktiškai – kol kas jie labai brangūs ir gamyba ribota. Bet technologija egzistuoja ir tobulėja.
Vandenilis – dar viena kryptis, ypač aktuali sunkvežimiams ir autobusams. Asmeniniams automobiliams kol kas nėra infrastruktūros Lietuvoje. Bet pasaulyje jau yra vandenilio automobilių (Toyota Mirai, Hyundai Nexo), kurie „dega” vandenilį ir išmeta tik vandens garus. Gražu teoriškai, bet praktiškai – vandenilio gamyba dažnai naudoja daug energijos, ir ne visada atsinaujinančios.
Kelias į priekį – kai pasirinkimas tampa įpročiu
Visa ši ekologijos prieš patogumą diskusija galiausiai atsiremia į vieną paprastą dalyką: įpročius. Mes visi esame įpratę prie tam tikro komforto lygio, ir bet koks nukrypimas nuo jo jaučiasi kaip auka. Bet žmonės keičia įpročius nuolat – kartą negalėjome įsivaizduoti gyvenimo be cigarečių viešose vietose, o dabar tai norma.
Automobilių pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Elektromobilių kainos krenta, baterijų technologijos tobulėja, įkrovimo infrastruktūra plečiasi. Tai, kas šiandien atrodo kaip nepatogumas, po penkerių metų gali būti visiškai normalu. Jau dabar yra žmonių, kurie sako, kad pereiti prie elektromobilio buvo vienas geriausių sprendimų – ne dėl ekologijos, o dėl to, kad važiavimas tapo pigesnis ir malonesnis.
Tuo pačiu nereikia laukti tobulo sprendimo. Tobulo nėra. Kiekvienas automobilis, kiekvienas degalas, kiekviena technologija turi savo kompromisus. Svarbu ne rasti idealų variantą, o priimti sąmoningesnius sprendimus su tuo, ką turite dabar. Patikrinkite padangų slėgį. Važiuokite šiek tiek ramiau. Suplanuokite kelionę prieš išvažiuodami. Pagalvokite apie kitą automobilį, kai ateis laikas keisti.
Ekologija ir patogumas nėra absoliutūs priešai. Jie yra du skalės galai, ir kiekvienas iš mūsų kasdien renkasi, kur ant tos skalės stovėti. Ir kuo daugiau žmonių šiek tiek pajuda ekologijos pusės link – tuo geriau visiems, įskaitant ir tuos, kurie dar ilgai važinės senais dyzeliniais automobiliais.
