Kodėl Marokas automobiliu – tai ne tas pats, kas skristi lėktuvu
Yra kelionių, kurias galima aprašyti vienu žodžiu. Marokas automobiliu – tai ne tokia kelionė. Čia reikia bent kelių puslapių, nes kiekvienas posūkis, kiekvienas pasienio punktas, kiekvienas kelias tarp Atlaso kalnų turi savo istoriją. Žmonės, kurie į Maroką skrido lėktuvu, grįžta su nuotraukomis. Tie, kurie važiavo automobiliu – grįžta su istorijomis, kurias pasakoja dar metus.
Kelionė automobiliu į Maroką iš Lietuvos – tai rimtas projektas. Kalbame apie maždaug 3 500–4 000 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Tai ne savaitgalio išvyka. Bet jei esate iš tų žmonių, kuriems kelias yra toks pat svarbus kaip tikslas, tada ši kelionė gali tapti viena geriausių jūsų gyvenime.
Maršrutas: kaip pasiekti Maroką nevažiuojant per visą Europą be plano
Pirmiausia reikia nuspręsti, kaip pateksite į Afriką. Yra du pagrindiniai variantai – keltas iš Ispanijos arba keltas iš Prancūzijos tiesiai į Maroką. Dažniausiai lietuviai renkasi maršrutą per Prancūziją, Ispaniją ir tada keltą iš Algeciras arba Tarifa į Tanžerą arba Seutos uostą.
Keltas iš Tarifa į Tanžerą Med yra greičiausias variantas – apie 35 minutės jūroje. Algeciras taip pat populiarus, bet ten dažnai ilgesnės eilės. Jei planuojate kelionę vasarą, bilietai į keltą turėtų būti rezervuoti iš anksto – tai ne tas atvejis, kur galima tiesiog atvažiuoti ir tikėtis, kad ras vietą. Kompanijos Balearia ir FRS yra patikimos, bilietai perkama internetu be jokių problemų.
Maršrutas iš Lietuvos paprastai atrodo taip:
- Lietuva → Lenkija → Vokietija → Prancūzija (arba per Čekiją ir Austriją)
- Prancūzija → Ispanija (per Pirėnus arba pakrante)
- Ispanija → Algeciras/Tarifa → keltas → Marokas
Rekomenduojama planuoti bent 3–4 dienas važiavimui viena kryptimi, jei norite keliauti be streso ir su nakvynėmis. Kai kurie bando nuvažiuoti per dvi dienas – techniškai įmanoma, bet tada atvykstate išvargę ir pirmąją dieną Maroke tiesiog miegate vietoj to, kad tyrinėtumėte.
Svarbus patarimas: Prancūzijoje ir Ispanijoje mokesčiai už autostradas gali siekti 80–120 eurų viena kryptimi. Tai reikia įskaičiuoti į biudžetą. Alternatyva – važiuoti nacionaliniais keliais, bet tai prideda kelias valandas.
Dokumentai, draudimas ir visa ta biurokratija, kurios niekas nemėgsta, bet be kurios negalima
Marokas nėra ES šalis, todėl dokumentų klausimas yra rimtesnis nei važiuojant po Europą. Štai ką reikia turėti:
Automobilio dokumentai: Transporto priemonės registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas (tarptautinis nebūtinas, bet geriau turėti), automobilio techninė apžiūra – viskas turi būti tvarkoje. Maroke pareigūnai tikrina dokumentus dažnai, ir tai nėra formalumas.
Draudimas: Čia daugelis daro klaidą. Standartinis Europos žaliasis kortelė (Green Card) Maroko neapima. Reikia papildomai įsigyti Maroko draudimą – tai galima padaryti tiesiai pasienyje arba iš anksto internetu. Pasienyje draudimas kainuoja apie 20–40 eurų savaitei, priklausomai nuo automobilio. Tai nėra didelė suma, bet be jo jūsų neįleis arba, jei įleis, važiuosite be draudimo, o tai Maroke – rimta problema.
Paso reikalavimai: Lietuviams į Maroką galima važiuoti su pasu arba asmens tapatybės kortele. Tačiau rekomenduojama turėti pasą – kai kuriuose pasienio punktuose asmens tapatybės kortelė gali sukelti papildomų klausimų.
Automobilio laikinas įvežimas: Maroke yra sistema, pagal kurią jūsų automobilis registruojamas įvažiuojant – tai reiškia, kad jis turi išvažiuoti kartu su jumis. Negalima palikti automobilio Maroke ir išskristi lėktuvu. Teoriškai galima, bet tai sukelia rimtų biurokratinių problemų.
Dar vienas dalykas – viza. Lietuviams vizos į Maroką nereikia iki 90 dienų. Tai viena iš priežasčių, kodėl ši kelionė tokia patraukli.
Vairavimas Maroke: kai taisyklės egzistuoja, bet ne visada taip, kaip tikitės
Vairavimas Maroke yra… įdomus. Tai diplomatiškas būdas pasakyti, kad jis skiriasi nuo to, prie ko esame įpratę Europoje. Bet tai nereiškia, kad jis pavojingas – tiesiog reikia suprasti vietinę logiką.
Miestuose, ypač Marakešo medinos apylinkėse arba Feso senamiesty, gatvės yra siauros iki tokio laipsnio, kad kartais atrodo, jog automobilis tiesiog negali prasilenkti su kitu automobiliu. Ir vis dėlto prasilenkia. Vietiniai vairuotojai turi fenomenalų erdvės jausmą – jie žino tiksliai, kiek centimetrų turi iš kiekvienos pusės.
Keli praktiniai dalykai apie vairavimą Maroke:
- Greičio ribojimai: Miestuose paprastai 40–60 km/h, tarpmiestiniuose keliuose 100 km/h, greitkeliuose 120 km/h. Policija naudoja radarus, ir baudos užsieniečiams išieškomos vietoje. Baudos dydis – nuo 150 iki 700 dirhamų (15–70 eurų).
- Apskritimai: Maroke apskritimų taisyklė yra priešinga europietiškai – pirmumo teisę turi įvažiuojantys, ne esantys apskritime. Tai sukelia sumaišties, kol nepriprantate.
- Naktinis vairavimas: Geriau vengti, ypač kaimo keliuose. Ne visi transporto priemonės turi veikiančius žibintus, o gyvuliai ant kelio yra tikra problema.
- Degalai: Benzinas ir dyzelis prieinami visur. Kainos panašios į Europos vidurkį arba šiek tiek mažesnės. Degalinėse paprastai aptarnauja darbuotojai – pats nepilsi.
Keliai tarp miestų Maroke yra geriau, nei daugelis tikisi. Greitkelis nuo Tanžero iki Kasablancos ir toliau į pietus yra puikios kokybės – lygus, gerai paženklintas, su reguliariomis poilsio aikštelėmis. Mokestis už greitkelį yra, bet nedidelis – kelionė nuo Tanžero iki Marakešo kainuos apie 200–250 dirhamų (20–25 eurai).
Kalnuoti keliai – visiškai kita istorija. Atlaso kalnuose keliai gali būti siauri, vingiuoti ir su stačiais šlaitais. Jie nėra pavojingi, jei važiuojate atsargiai, bet reikia laiko ir kantrybės. Ir tikrai verta – vaizdai yra neapsakomi.
Automobilis: ką rinktis ir ko vengti
Tai klausimas, kurį daugelis negalvoja pakankamai rimtai. Marokas yra šalis su labai skirtingomis kelių sąlygomis – nuo puikių greitkelių iki akmeningų takų Sacharos pakraštyje. Todėl automobilio pasirinkimas iš tiesų svarbus.
Idealus variantas – SUV arba krosoveris su vidutine ar aukšta prošvaisa. Tai nereiškia, kad reikia tikro visureigės – daugelis kelionių į Maroką puikiai pavyksta su paprastu šeimyniniu SUV. Bet mažas sedanas su žema prošvaisa gali sukelti problemų ne tik Sacharoje, bet ir kai kuriuose kaimo keliuose.
Jei planuojate važiuoti į dykumą – į Merzouga ar M’Hamid – ir norite važiuoti smėliu, tada tikrai reikia 4×4. Bet jei tiesiog norite pamatyti kopas iš arti, galima palikti automobilį stovėjimo aikštelėje ir samdyti vietinį gidą su kupranugario ar džipo ekskursija.
Ko vengti:
- Labai senų automobilių su abejotina techninė būkle – Maroke autoservisai yra, bet ieškoti dalių specifiniam europietiškam automobiliui gali būti iššūkis
- Automobilių su labai žema prošvaisa – net miestų gatvėse kartais pasitaiko staigių aukščio skirtumų
- Automobilių be oro kondicionavimo – vasarą Maroke temperatūra gali siekti 40–45 laipsnius, ir tai nėra metafora
Padangos – dar vienas dalykas, kurį verta patikrinti prieš kelionę. Ilgas važiavimas karštu asfaltu greitai nudilina padangas, o jei jos jau buvo ant ribos – geriau pakeisti prieš kelionę, o ne ieškoti padangų Maroke.
Kur nakvoti ir kaip planuoti maršrutą šalyje
Marokas turi vieną iš geriausių nakvynės kultūrų pasaulyje – riad. Tai tradiciniai namai su vidiniu kiemu, dažnai paversti viešbučiais. Nakvoti riad medinos viduje yra patirtis, kurios nepakartosite jokiame Hilton viešbutyje. Kainos – nuo 30 iki 150 eurų už naktį, priklausomai nuo miesto ir komforto lygio.
Automobilininkams svarbu žinoti, kad medinos (senamiesčiai) dažnai yra uždarytos automobiliams. Tai reiškia, kad riad gali būti 500 metrų nuo jūsų automobilio stovėjimo vietos, ir tuos 500 metrų reikia eiti pėsčiomis per siaurus, labirintus primenančius gatves. Tai ne problema – tai dalis patirties – bet lagaminai ant ratukų čia neveikia. Reikia arba nešti, arba samdyti vietinį, kuris padės (jie visada yra ir visada pasiūlys pagalbą už kelis dirhamai).
Automobilį galima palikti saugomose stovėjimo aikštelėse prie medinos – jos yra, jos pigios (apie 20–30 dirhamų per dieną) ir gana saugios. Nereikia palikti vertingų daiktų matomoje vietoje – tai standartinis patarimas bet kuriame turistiniame mieste pasaulyje.
Rekomenduojamas maršrutas šalyje (10–14 dienų):
- Tanžeras – įvažiavimo taškas, verta bent dieną
- Šefšaouenas – mėlynas miestas kalnuose, vienas gražiausių Maroke
- Fesas – seniausias imperinis miestas, UNESCO paveldas
- Merzouga – Sacharos kopos, kupranugario žygiai
- Ait Benhaddou – kasbah, kurią matėte filmuose
- Marakešas – Jemaa el-Fna aikštė, suokeliai, riad
- Agadiras arba Essaouira – jūra, prieš grįžimą
Pinigai, maistas ir visa ta kasdienybė, apie kurią knygos nerašo
Marokas yra pigesnis nei Lietuva daugelyje kategorijų, bet ne visose. Turistinėse vietose kainos gali būti artimos europietiškoms, ypač restoranuose prie pagrindinių aikščių.
Valiuta: Marokas naudoja dirhamą (MAD). Kursas svyruoja apie 10–11 dirhamų už eurą. Korteles priima daugelis viešbučių ir restoranų miestuose, bet turguose ir mažose kavinėse – tik grynieji. Rekomenduojama turėti grynųjų. Bankomatus galima rasti visur miestuose, bet kaimo vietovėse jų gali nebūti.
Maistas: Marokietiškas maistas yra vienas geriausių pasaulyje – tagine, kuskusas, pastilla, harira. Pusryčiai riad paprastai įskaičiuoti į kainą ir būna puikūs – duona, medus, argan aliejus, kiaušiniai. Pietūs ir vakarienė vidutiniame restorane kainuos 80–150 dirhamų (8–15 eurų) vienam.
Derybos: Turguose kainos nėra fiksuotos. Tai kultūra, ne apgavystė. Derėtis yra normalu ir tikimasi. Pradinis pardavėjo pasiūlymas dažnai yra 2–3 kartus didesnis nei galutinė kaina. Bet derėtis reikia mandagiai ir su šypsena – tai socialinis ritualas, o ne konfliktas.
Internetas: Maroke internetas veikia gerai. Galima įsigyti vietinę SIM kortelę (Maroc Telecom arba Inwi) – 10–20 eurų už mėnesį su dideliu duomenų paketu. Tai labai rekomenduojama, nes Google Maps su navigacija yra gyvybiškai svarbus, ypač važiuojant kalnuotais keliais.
Saugumo klausimas – vienas dažniausiai užduodamų. Marokas yra viena saugiausių šalių Afrikoje turistams. Smurtiniai nusikaltimai prieš turistus yra reti. Dažniausios problemos – agresyvūs gidai, kurie siūlosi parodyti kelią ir paskui reikalauja pinigų, arba pardavėjai turguose. Tai erzina, bet nėra pavojinga. Tiesiog reikia tvirtai, bet mandagiai sakyti „ne”.
Kai Atlaso kalnai lieka už nugaros ir norisi grįžti
Grįžimas iš Maroko dažnai sukelia keistą jausmą. Ne nostalgiją, ne liūdesį – kažką tarpinio. Jūs važiuojate atgal per Ispaniją, sustojate prie kokios nors degalinės Andalūzijoje, užsisakote kavą ir staiga viskas atrodo per daug tvarkinga, per daug nuspėjama. Europos keliai yra puikūs. Bet jiems trūksta to chaoso, kuris Maroke paradoksaliai virsta grožiu.
Automobilinė kelionė į Maroką yra viena tų patirčių, kurios keičia požiūrį į vairavimą kaip tokį. Jūs suprantate, kad automobilis nėra tik transporto priemonė – tai laisvės įrankis, leidžiantis pasiekti vietas, kurių lėktuvas niekada neparodys. Tas kaimas tarp Atlaso kalnų, kur vienintelis kelias yra žvyrkelis, ir kur vietiniai žiūri į jūsų automobilį su nuostaba – ten nėra jokio turistinio autobuso. Ten esate tik jūs, jūsų automobilis ir kažkas tikro.
Praktiškai kalbant: jei planuojate šią kelionę, pradėkite nuo dokumentų ir draudimo – tai užtrunka laiko. Rezervuokite keltą iš anksto, ypač vasarą. Patikrinkite automobilį – padangas, alyvą, stabdžius. Atsisiųskite žemėlapius neprisijungus prie interneto, nes kalnuose ryšys gali dingti. Ir pasiimkite daugiau laiko, nei manote, kad reikia – Marokas yra šalis, kuri nuolat sulaiko ilgiau, nei planavote, ir tai yra geriausias komplimentas, kurį galima pasakyti apie bet kurią kelionės kryptį.
Tie, kurie buvo – žino. Tie, kurie dar nebuvo – turėtų pradėti planuoti.
