Kai automobilis tampa išmaniuoju mazgu
Prisiminkite, kaip atrodė automobilis prieš dvidešimt metų. Radijas, galbūt CD grotuvas, jei pasisekė – navigacija su kompaktiniais diskais, kuriuos reikėdavo keisti kas metus. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi: jūsų automobilis žino, kur eismas susispietęs, gali susisiekti su kitu automobiliu priekyje ir net užsisakyti techninę apžiūrą pats, be jūsų žinios. Tai ne fantastika – tai daiktų interneto (IoT) era, kuri jau beldžiasi į kiekvieną garažą.
Daiktų internetas transporto kontekste reiškia paprastą, bet revoliucingą idėją: automobilis nustoja būti izoliuotu mechanizmu ir tampa aktyviu tinklo dalyviu. Jis kalba su infrastruktūra, su kitais automobiliais, su jūsų namų sistema, su gamyklos serveriais ir su debesų kompiuterija. Šis pokalbis vyksta nuolat, tyliai, fone – ir jo pasekmės yra didesnės, nei daugelis iš mūsų suvokia.
V2X technologija – automobilis kaip socialus padaras
V2X (Vehicle-to-Everything) – tai technologijų šeima, kuri leidžia automobiliui „kalbėtis” su viskuo aplinkui. V2V (Vehicle-to-Vehicle) leidžia automobiliams keistis informacija tarpusavyje. V2I (Vehicle-to-Infrastructure) jungia automobilius su šviesoforais, ženklais, tiltais. V2P (Vehicle-to-Pedestrian) – tai ryšys su pėsčiaisiais ir dviratininkais per jų išmaniuosius telefonus.
Praktiškai tai atrodo taip: jūs važiuojate 90 km/h greičiu, o priekyje esantis automobilis staiga stabdo dėl avariją patyrusio automobilio, kurio jūs dar nematote. V2V sistema jau žino apie šį stabdymą ir automatiškai perspėja jūsų automobilį – galbūt net pradeda stabdyti pats, prieš jums suspėjant reaguoti.
Europoje šios technologijos diegimas vyksta pagal C-ITS (Cooperative Intelligent Transport Systems) programą. Kelios šalys jau bando aktyvius koridorius – Vokietija, Nyderlandai, Austrija. Lietuvoje situacija kol kas kukli, tačiau Via Baltica koridoriaus modernizavimo planai apima ir išmaniąją infrastruktūrą.
Praktinis patarimas: jei perkate naują automobilį ir domitės V2X suderinamumu, ieškokite modelių su 5G ar DSRC (Dedicated Short-Range Communications) moduliais. Šiuo metu tokias sistemas siūlo Volkswagen ID. šeimos modeliai, BMW 7 serija ir kai kurie Mercedes-Benz modeliai. Tačiau atkreipkite dėmesį – sistema veikia tik ten, kur yra suderinta infrastruktūra.
Duomenys, kuriuos renka jūsų automobilis – ir ką su jais daro gamintojai
Šiuolaikinis automobilis – tai duomenų gamykla ant keturių ratų. Vidutinis šiuolaikinis automobilis turi nuo 70 iki 150 elektroninių valdymo blokų (ECU), kurie nuolat renka informaciją. Variklio temperatūra, stabdžių trinkelių nusidėvėjimas, vairuotojo elgsena, maršrutai, sustojimo vietos, muzikos pasirinkimai – visa tai kaupiama, analizuojama ir siunčiama.
McKinsey skaičiavimais, iki 2030 metų automobilių duomenų rinka gali siekti 750 milijardų dolerių. Tai milžiniška suma, ir ji paaiškina, kodėl gamintojai taip aktyviai investuoja į prijungtus automobilius.
Tačiau čia iškyla rimtų klausimų. Kas yra tų duomenų savininkas – jūs ar gamintojas? Kur jie saugomi? Kas gali juos pasiekti? Europos BDAR (GDPR) teoriškai turėtų apsaugoti vartotojus, tačiau praktika rodo, kad daugelis automobilių savininkų net nežino, kokius duomenis jų transporto priemonė siunčia.
Mozilla Foundation 2023 metais atliko tyrimą ir nustatė, kad automobiliai yra pati blogiausia privatumo atžvilgiu produktų kategorija. Nissan, pavyzdžiui, savo privatumo politikoje nurodė, kad gali rinkti „seksualinius duomenis” ir „sveikatos informaciją” – nors ir nepaaiškino, kaip tiksliai. Volkswagen pripažino, kad dalijasi duomenimis su trečiosiomis šalimis rinkodaros tikslais.
Ką daryti? Pirmiausia – perskaityti savo automobilio privatumo politiką (žinau, niekas to nedaro, bet verta). Antra – patikrinti, ar galite atsisakyti duomenų rinkimo per automobilio nustatymų meniu. Trečia – jei jums svarbus privatumas, rinkitės gamintojus, kurie aiškiai nurodo duomenų naudojimo politiką ir leidžia ją kontroliuoti.
Prediktyvinė priežiūra – pabaiga netikėtų gedimų kelyje
Viena iš labiausiai apčiuopiamų IoT naudų automobilių pasaulyje – prediktyvinė (numatančioji) priežiūra. Tradiciškai automobiliai buvo prižiūrimi pagal gamintojo nustatytą intervalą – kas 15 000 km arba kartą per metus. Ši sistema yra paprasta, bet neefektyvi: kartais dalys keičiamos per anksti, kartais – per vėlai.
IoT keičia šį modelį iš esmės. Jutikliai nuolat stebi kiekvieną automobilio komponentą ir analizuoja jo būklę realiuoju laiku. Algoritmai, apdorojantys šiuos duomenis, gali numatyti gedimą likus dienoms ar net savaitėms iki jo įvykimo.
Tesla šioje srityje yra neabejotinas lyderis. Jų sistema analizuoja akumuliatoriaus degradaciją, stabdžių sistemos būklę, padangų slėgį ir daugybę kitų parametrų. Kartais Tesla servisas susisiekia su klientu pats, prieš klientui pastebint bet kokią problemą. BMW ConnectedDrive sistema siūlo panašias funkcijas – automobilis gali pats rezervuoti servisą ir net nurodyti, kokios dalys bus reikalingos.
Lietuvos rinkoje šios funkcijos jau prieinamos per gamintojų programėles – MyBMW, Mercedes me, Volkswagen We Connect ir kitas. Tačiau ne visi vartotojai jas aktyvuoja ar naudoja.
Praktinė rekomendacija: jei jūsų automobilis turi gamintojo programėlę – ją atsisiųskite ir aktyvuokite. Tai nemokama, o gali sutaupyti nemažai pinigų ir nervų. Ypač naudinga prieš ilgas keliones – galite patikrinti automobilio būklę ir gauti rekomendacijas dar prieš išvykdami.
Išmanieji miestai ir automobilis – kaip infrastruktūra keičia važiavimą
Automobilis vienas pats negali tapti tikrai išmaniu – jam reikia išmanios aplinkos. Čia į žaidimą įeina išmaniųjų miestų (Smart City) koncepcija. Ji apima išmaniuosius šviesoforus, kurie reaguoja į eismo intensyvumą, išmaniąsias stovėjimo sistemas, kurios rodo laisvas vietas realiuoju laiku, dinamišką greičio limitų valdymą ir daug daugiau.
Singapūras šiandien yra bene tobuliausias išmaniojo miesto pavyzdys. Jų ERP (Electronic Road Pricing) sistema ne tik renka mokesčius, bet ir dinamiškai reguliuoja eismą. Amsterdamas eksperimentuoja su išmaniaisiais tiltais, kurie bendrauja su laivais ir automobiliais. Helsinkis kuria platformą, kurioje visi transporto rūšiai – nuo autobusų iki dviračių nuomos – integruoti į vieną sistemą.
Vilnius ir Kaunas taip pat žingsniuoja šia kryptimi, nors kur kas kuklesniais tempais. Vilniuje jau veikia dinaminė stovėjimo sistema kai kuriuose rajonuose, o eismo valdymo centras stebi miesto srautus realiuoju laiku. Tačiau iki tikro išmaniojo miesto dar toli.
Ką tai reiškia vairuotojui? Ateityje jūsų automobilio navigacija nebebus tik GPS – ji gaus informaciją tiesiai iš miesto infrastruktūros. Šviesoforas praneš, kad po 8 sekundžių žalias, ir automobilis automatiškai sureguliuos greitį, kad atvyktų tinkamu laiku be stabdymo. Stovėjimo sistema parodys laisvą vietą dar prieš jums įvažiuojant į gatvę.
Autonominiai automobiliai ir IoT – neatsiejamas ryšys
Autonominiai automobiliai ir daiktų internetas yra kaip du to paties medalio pusės. Visiškai autonominis automobilis be nuolatinio ryšio su išoriniu pasauliu yra tiesiog neįmanomas – arba bent jau neefektyvus ir nesaugus.
SAE skalėje, kuri matuoja autonomiškumo lygį nuo 0 iki 5, šiandien komerciniai automobiliai pasiekė 2-3 lygį. Tesla Autopilot, GM Super Cruise, Ford BlueCruise – tai 2-3 lygio sistemos, kurios gali valdyti automobilį tam tikromis sąlygomis, bet reikalauja vairuotojo dėmesio. Waymo ir Cruise Californijoje jau testuoja 4 lygio sistemas – visiškai autonomines tam tikrose geografinėse zonose.
Tačiau kelias iki 5 lygio – visiškai autonominio automobilio bet kokiomis sąlygomis – yra ilgas ir sudėtingas. Ir ne tik dėl technologijų. Teisiniai klausimai, draudimas, atsakomybė avarijos atveju – visa tai dar sprendžiama. Kas kaltas, jei autonominis automobilis sukelia avariją – vairuotojas, gamintojas, ar programinės įrangos kūrėjas?
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, laukia bendros europinės reguliavimo sistemos. 2022 metais ES priėmė reglamentą dėl automatizuotų transporto priemonių tipo patvirtinimo, tačiau tai tik pirmas žingsnis.
Vairuotojams svarbu žinoti: jei jūsų automobilis turi ADAS (Advanced Driver Assistance Systems) funkcijas – adaptyvų tempomatą, juostų išlaikymo sistemą, automatinį stovėjimą – tai jau yra IoT ekosistemos dalis. Šios sistemos naudoja jutiklius, kameras ir kartais net debesų duomenis. Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą – tai ne tik naujos funkcijos, bet ir saugumo pataisymai.
Kibernetinis saugumas – tamsioji prijungtų automobilių pusė
Kuo labiau automobilis prijungtas, tuo labiau jis pažeidžiamas. Tai nemaloni, bet neišvengiama tiesa. 2015 metais Charlie Miller ir Chris Valasek demonstravo, kaip per interneto ryšį galima nuotoliniu būdu perimti Jeep Cherokee valdymą – įskaitant stabdžius ir vairą. Šis eksperimentas sukrėtė automobilių industriją ir privertė gamintojus rimtai žiūrėti į kibernetinį saugumą.
Nuo tada situacija pagerėjo, tačiau grėsmės neišnyko. 2022 metais saugumo tyrėjas David Colombo sugebėjo nuotoliniu būdu pasiekti daugiau nei 25 Tesla automobilius 13 skirtingų šalių – atrakinti duris, paleisti muzikos grotuvą, net judėti automobiliu. Tiesa, tai buvo padaryta ne per Tesla sistemą, o per trečiosios šalies programėlę, kurią naudojo automobilių savininkai.
UN ECE WP.29 reglamentas, kuris Europoje įsigaliojo 2022 metais, reikalauja, kad visi nauji automobiliai turėtų kibernetinio saugumo valdymo sistemas. Tai geras žingsnis, tačiau reguliavimas visada atsilieka nuo technologijų.
Grėsmės yra realios: nuo asmeninių duomenų vagystės iki automobilio vagystės per „relay attack” (signalo retransliavimo ataka, kuri apgauna beraktę sistemą), iki teorinių, bet galimų masinių atakų prieš transporto infrastruktūrą.
Ką galite padaryti patys: pirma, niekada nenaudokite neoficialių trečiosios šalies programėlių, kurios prašo prieigos prie jūsų automobilio. Antra, reguliariai atnaujinkite automobilio programinę įrangą – gamintojai dažnai išleidžia saugumo pataisymus. Trečia, jei jūsų automobilis turi beraktę sistemą, apsvarstykite signalo blokavimo dėklą raktams – tai pigus, bet efektyvus apsaugos būdas nuo relay atakų. Ketvirta, stebėkite, ar gamintojas praneša apie saugumo pažeidžiamumus, ir reaguokite į tokius pranešimus.
Kai automobilis, namas ir telefonas tampa vienu – rytojaus ekosistema
Galutinė IoT vizija transporto srityje – tai ne tik prijungtas automobilis, bet visa integruota ekosistema, kurioje automobilis yra tik vienas iš mazgų. Jūsų išmanusis namas žino, kada grįšite, ir paruošia patalpas. Automobilis žino, kad jūs išvargę, ir siūlo kitą maršrutą su kavine. Jūsų kalendorius sinchronizuojamas su automobilio navigacija automatiškai.
Apple CarPlay ir Android Auto jau yra žingsnis šia kryptimi, tačiau tai tik paviršius. Amazon Alexa integruota į daugelį automobilių – galite valdyti namus, kol dar nesate išlipę iš automobilio. Google ir Apple kuria savo automobilio operacines sistemas, kurios turėtų dar giliau integruoti telefoną ir automobilį.
Energetikos srityje elektriniai automobiliai tampa namų energetikos sistemos dalimi. V2H (Vehicle-to-Home) technologija leidžia automobiliui tiekti elektrą namams piko metu arba avarijos atveju. Nissan Leaf ir Mitsubishi Outlander PHEV jau turi šią funkciją. Ateityje jūsų automobilis galės parduoti perteklinę elektrą į tinklą (V2G – Vehicle-to-Grid), kai stovi parkinge ir yra prijungtas.
Draudimo industrija taip pat keičiasi. UBI (Usage-Based Insurance) – tai draudimas, pagrįstas realiu vairavimo stiliumi, o ne statistiniais duomenimis. Jei vairuojate atsargiai, mokate mažiau. Lietuvoje keli draudikai jau siūlo tokius produktus, nors rinka dar tik formuojasi. Tai gali būti puiki galimybė jauniems vairuotojams, kurie tradiciškai moka didžiausias draudimo įmokas.
Tačiau visa ši integracija kelia ir naujų klausimų. Kuo labiau viskas sujungta, tuo didesnė priklausomybė nuo technologijų. Kas nutinka, kai serveriai „griūna”? 2021 metais Fastly CDN trikdis trumpam „išjungė” didelę dalį interneto – panašus scenarijus su transporto infrastruktūra galėtų turėti rimtų pasekmių.
Kelias į priekį: tarp entuziazmo ir blaivaus proto
Daiktų internetas automobilių pasaulyje nėra tik technologijų žaislas ar marketingo triukas. Tai fundamentalus poslinkis, kuris keičia tai, kas yra automobilis – iš mechaninio įrankio į skaitmeninę platformą. Ir šis pokytis jau vyksta, nesvarbu, ar mes to norime, ar ne.
Nauda yra reali ir apčiuopiama. Prediktyvinė priežiūra jau šiandien padeda išvengti gedimų. V2X technologijos, kai tik bus plačiai įdiegtos, gali drastiškai sumažinti eismo įvykių skaičių – o tai reiškia gyvybes. Išmanioji infrastruktūra gali sumažinti spūstis ir taršą miestuose. Integracija su namų sistemomis daro kasdienį gyvenimą paprastesnį.
Tačiau reikia išlikti blaiviam. Privatumo klausimai nėra paranoja – tai realios problemos, kurioms reikia realių sprendimų. Kibernetinis saugumas nėra kažkieno kito problema – tai jūsų problema, nes jūsų automobilis yra jūsų atsakomybė. Priklausomybė nuo technologijų turi savo kainą, ir ją verta suprasti.
Geriausias požiūris – nei aklai priimti viską, ką siūlo gamintojai, nei atsisakyti visų naujovių iš principo. Domėkitės, ką renka jūsų automobilis. Aktyvuokite naudingus įrankius – gamintojo programėles, atnaujinimus, saugumo funkcijas. Bet taip pat žinokite savo teises kaip duomenų subjektas ir nesvyruokite jomis pasinaudoti.
Automobilis visada buvo laisvės simbolis. Daiktų interneto eroje ši laisvė įgauna naują dimensiją – bet kartu atsiranda ir naujų atsakomybių. Ir tai, kaip mes su jomis elgsimės, lems, ar ši technologinė revoliucija tikrai tarnaus mums, ar mes tarnausime jai.
