Kaip viskas atrodo dabar – realybė be pagražinimų
Jei kada nors bandėte keliauti elektromobiliu iš Vilniaus į Rygą ar Taliną, tikriausiai žinote tą specifinį jausmą – nuolat stebite baterijos procentus, o navigacija rodo artimiausią įkrovimo stotelę kaip kokį šventą graalį. Baltijos šalys elektromobilių infrastruktūros srityje padarė nemažą pažangą per pastaruosius kelerius metus, bet pasakyti, kad viskas puiku – būtų didelis perdėjimas.
Lietuva, Latvija ir Estija kartu sudaro maždaug 175 000 kvadratinių kilometrų plotą su apie 6 milijonais gyventojų. Tai nėra didžiulė teritorija, bet greitojo įkrovimo infrastruktūra čia vystosi labai nevienodai. Estija istoriškai buvo žingsniu priekyje – jau 2013 metais ji sukūrė vieną pirmųjų nacionalinių greitojo įkrovimo tinklų pasaulyje. Lietuva ir Latvija ilgą laiką atsiliko, bet pastaraisiais metais situacija keičiasi.
Šiandien Baltijos šalyse veikia kelios dešimtys greitojo įkrovimo stotelių tinklų – nuo didelių tarptautinių žaidėjų iki mažų vietinių operatorių. Tačiau keliautojas, važiuojantis per visas tris šalis, vis dar gali natūraliai susidurti su situacijomis, kai artimiausias 150 kW ar galingesnis įkroviklis yra per 80–100 kilometrų. Tai reiškia, kad planuoti reikia kruopščiau nei važiuojant degalinę su benzinu.
Pagrindiniai tinklų žaidėjai – kas yra kas
Kalbant apie greitojo įkrovimo tinklus Baltijos šalyse, reikia išskirti kelis pagrindinius veikėjus, kurie iš tikrųjų formuoja šią rinką.
Eleport – vienas aktyviausių operatorių regione, ypač stiprus Latvijoje ir Estijoje. Jie aktyviai plečia tinklą ir dažnai steigia stotelės ten, kur kiti dar nedrįso. Jų įkrovikliai dažniausiai yra 50–150 kW galios, o kainos – vidutinės rinkoje.
Virta – suomių kilmės platforma, kuri veikia kaip agregatorius ir leidžia naudoti skirtingų operatorių stotelės per vieną programėlę. Tai labai praktiška keliaujant per kelias šalis, nes nereikia turėti penkių skirtingų kortelių.
IONITY – europinis tinklas, kurį įkūrė didieji automobilių gamintojai (BMW, Mercedes, Ford, Volkswagen grupė ir kt.). Jų stotelės dažniausiai statomos prie pagrindinių greitkelių ir siūlo 350 kW galią – tai šiuo metu vienas greičiausių viešų įkrovimo sprendimų. Baltijos šalyse IONITY tinklas dar nėra labai tankus, bet stotelės strategiškai išdėstytos prie Via Baltica koridoriaus.
Ignitis ON – lietuviška energetikos grupės Ignitis iniciatyva, kuri aktyviai plečiasi. Jie turi ambicingų planų ir jau dabar valdo nemažai greitojo įkrovimo taškų Lietuvoje. Tai vienas iš tų atvejų, kai valstybinė energetikos įmonė rimtai investuoja į elektromobilių infrastruktūrą.
Elmo Rent / Enefit – estų operatoriai, kurie turi stiprias pozicijas Estijoje. Enefit, kaip energetikos grupė, investuoja į infrastruktūrą visame Baltijos regione.
Be šių, yra ir daugiau smulkesnių žaidėjų – prekybos centrų tinklai, degalinių operatoriai (Circle K, Neste), kurie taip pat diegia greitojo įkrovimo sprendimus. Circle K pastaraisiais metais labai aktyviai plečia savo įkrovimo infrastruktūrą – tai logiškas žingsnis, nes jie jau turi lokacijas prie pagrindinių kelių.
Via Baltica – pagrindinis koridorius ir jo spragos
Via Baltica – tai tarsi stuburas, aplink kurį turėtų formuotis greitojo įkrovimo infrastruktūra. Kelias eina nuo Lenkijos sienos per Kauną, Vilnių (su atšaka), Panevėžį, Rygą, Pärnu iki Talino. Teoriškai šis koridorius turėtų būti geriausiai aprūpintas įkrovimo stotelėmis.
Praktiškai situacija yra geresnė nei prieš kelerius metus, bet vis dar turi akivaizdžių spragų. Kelionė iš Vilniaus į Taliną (apie 600 km) šiandien jau yra visiškai įmanoma elektromobiliu su standartine 60–75 kWh baterija, bet reikia sustoti 2–3 kartus įkrauti. Tai nėra problema, jei stotelės veikia. Problema atsiranda tada, kai atvyksti prie stotelės ir matai, kad visi du greito įkrovimo lizdai užimti arba, dar blogiau, vienas neveikia.
Patikimumas – tai vienas didžiausių galvos skausmų Baltijos greitojo įkrovimo tinkle. Skirtingai nuo Vakarų Europos, kur stotelės dažnai turi 4–8 ar daugiau įkrovimo taškų, čia dažnai rasite 2 CCS lizdus ir galbūt vieną CHAdeMO. Jei vienas neveikia, o kitas užimtas – laukiate. Ir tai nėra teorinis scenarijus.
Tarp Panevėžio ir Rygos yra keletas vietų, kur atstumai tarp greitojo įkrovimo stotelių viršija 80 kilometrų. Žiemą, kai baterijos talpa sumažėja 20–30 procentų, tai gali tapti tikru iššūkiu vairuotojams su mažesnėmis baterijomis. Rekomenduojama visada turėti bent 20–25 procentų rezervą ir niekada neiti „iki paskutinio”.
Techniniai niuansai – ne visi greitieji įkrovikliai yra vienodi
Čia reikia pakalbėti apie dalykus, kuriuos pardavėjai salone ne visada paaiškina. Greitasis įkrovimas – tai DC (nuolatinė srovė) įkrovimas, ir jo greitis priklauso nuo dviejų dalykų: stotelės galios ir automobilio priimamos galios.
Jei turite automobilį, kuris priima maksimaliai 50 kW, tai prie 150 kW stotelės jis vis tiek krausis 50 kW greičiu. Ir atvirkščiai – jei stotelė duoda tik 50 kW, o jūsų automobilis gali priimti 200 kW, gausite tuos pačius 50 kW. Tai svarbu žinoti planuojant kelionę.
Baltijos šalyse dažniausiai sutinkamos galios:
- 50 kW – senesnės kartos stotelės, vis dar dažnos, ypač mažesniuose miestuose. Su 60 kWh baterija nuo 20% iki 80% užtruks apie 50–60 minučių.
- 100–150 kW – šiuolaikinė norma prie pagrindinių kelių. Tas pats įkrovimas užtruks 25–35 minutes.
- 300–350 kW – IONITY ir keletas kitų. Automobiliai, galintys priimti tokią galią (Hyundai Ioniq 5/6, Kia EV6, Porsche Taycan, naujesnės Tesla), gali įkrauti nuo 10% iki 80% per 18–25 minutes.
Dar vienas svarbus dalykas – įkrovimo kreivė. Greitas įkrovimas veikia pilnu greičiu iki maždaug 80% baterijos, po to galia mažėja. Todėl praktiškai niekada neverta laukti iki 100% prie greitojo įkroviklio – tai neefektyvu ir užima daug laiko. Optimaliausia strategija: įkrauti iki 80% ir važiuoti toliau.
Jungtys taip pat svarbu. Europos standartas yra CCS Combo 2 – jį turi dauguma naujų elektromobilių. CHAdeMO, kurį naudoja senesnės Nissan Leaf ir kai kurie japonų modeliai, pamažu išnyksta iš rinkos. Tesla naudoja savo jungtį (Supercharger), bet naujesnės Tesla jau turi ir CCS adapterį, o daugelis Europos Supercharger stotelių atvertos ir kitiems elektromobiliams.
Kainos – kiek tai kainuoja realybėje
Elektromobilių vairuotojai dažnai girdi: „Elektra pigesnė nei benzinas.” Tai tiesa, bet greitojo įkrovimo kainos viešose stotelėse kartais nustebina. Čia nėra tokio aiškaus pranašumo prieš degalus, kaip kai kas tikisi.
Baltijos šalyse greitojo įkrovimo kainos svyruoja nuo 0,35 iki 0,65 euro už kWh. Vidutiniškai galima tikėtis apie 0,45–0,55 euro/kWh. Palyginimui – namų elektra Lietuvoje kainuoja apie 0,12–0,18 euro/kWh (su visais mokesčiais). Tai reiškia, kad viešas greitasis įkrovimas kainuoja 3–4 kartus brangiau nei namų įkrovimas.
Skaičiuojant praktiniu požiūriu: automobilis su 20 kWh/100 km sąnaudomis ir 60 kWh baterija (nuo 20% iki 80% – tai 36 kWh) prie 0,50 euro/kWh stotelės kainuos apie 18 eurų. Toks automobilis nuvažiuos apie 180–200 km. Tai atitinka maždaug 0,09 euro/km. Benzininis automobilis su 7 l/100 km sąnaudomis ir 1,60 euro/l kuru kainuoja apie 0,112 euro/km. Taigi pranašumas yra, bet jis nėra dramatiškas.
Kai kurie operatoriai taiko prenumeratos modelį – mokate mėnesinį mokestį ir gaunate mažesnę kainą už kWh. Jei dažnai keliaujate ir naudojate viešas stotelės, tai gali atsipirkti. Ignitis ON, Eleport ir kiti turi tokius planus – verta paskaičiuoti pagal savo naudojimo įpročius.
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurios stotelės taiko papildomą mokestį už laiką – jei paliksite automobilį prie stotelės po įkrovimo pabaigos, pradedama skaičiuoti papildoma minutinė kaina. Tai skatina atlaisvinti vietą kitiems vairuotojams, bet gali nustebinti, jei nežinojote.
Estija – ko galima pasimokyti iš šiaurinių kaimynų
Estija yra įdomi studijų objektas, nes ji anksti pradėjo ir daug išmoko iš klaidų. 2013 metais šalis įdiegė nacionalinį greitojo įkrovimo tinklą – tada tai buvo revoliucinga. Kiekvienoje savivaldybėje turėjo būti bent viena stotelė. Tai skamba gerai, bet praktiškai paaiškėjo, kad 50 kW stotelės mažuose miesteliuose naudojamos labai retai, o priežiūra kainuoja.
Šiandien Estija turi geresnę infrastruktūrą nei prieš 10 metų, bet ta ankstyvoji infrastruktūra jau morališkai pasenusi. Dabar aktyviai modernizuojama – senos 50 kW stotelės keičiamos 150–350 kW sprendimais. Talinas turi gana tankų tinklą, Via Baltica koridorius Estijoje aprūpintas gerai.
Vienas dalykas, kurį Estija padarė teisingai – duomenų atvirumas. Stotelių statusas realiu laiku prieinamas per atvirą API, todėl navigacijos programėlės ir agregatoriai gali tiksliai rodyti, ar stotelė laisva. Lietuva ir Latvija šioje srityje dar atsilieka – ne visi operatoriai teikia realaus laiko duomenis.
Ateities planai ir ES pinigai – kas keisis artimiausiais metais
Europos Sąjunga priėmė AFIR reglamentą (Alternative Fuels Infrastructure Regulation), kuris nustato konkrečius reikalavimus greitojo įkrovimo infrastruktūrai. Pagal jį, iki 2025 metų pabaigos prie kiekvieno TEN-T (transeuropinio transporto tinklo) koridoriaus kas 60 kilometrų turi būti greitojo įkrovimo stotelė su bent 150 kW galia. Iki 2030 metų reikalavimai dar griežtesni.
Tai reiškia, kad Baltijos šalys turi konkrečius įsipareigojimus ir ES finansavimą jiems įgyvendinti. CEF (Connecting Europe Facility) programos lėšos jau skiriamos infrastruktūros projektams. Tai gera žinia – per artimiausius 3–5 metus Via Baltica koridorius turėtų tapti žymiai geriau aprūpintas.
Lietuva turi planų iki 2030 metų turėti apie 1000 greitojo įkrovimo taškų visoje šalyje. Dabar jų yra keli šimtai – augimas turi būti reikšmingas. Latvija ir Estija turi panašius planus.
Taip pat verta paminėti, kad dideli prekybos centrai, viešbučiai ir logistikos centrai vis aktyviau diegia įkrovimo infrastruktūrą. Tai ne tik papildoma paslauga – tai jau tampa konkurencinio pranašumo elementu. Prekybos centras su greitojo įkrovimo stotelėmis pritraukia elektromobilių vairuotojus, kurie praleidžia 20–30 minučių apsipirkdami.
Keliautojas su elektromobiliu per Baltijos šalis – praktinis vadovas
Baigiant šį straipsnį, verta apjungti viską į praktines rekomendacijas tiems, kurie planuoja kelionę per Baltijos šalis elektromobiliu.
Prieš kelionę: Naudokite ABRP (A Better Route Planner) – tai geriausias įrankis planuoti maršrutą su įkrovimo stotelėmis. Jis atsižvelgia į jūsų automobilio modelį, oro sąlygas, greitį ir rodo realų baterijos lygį kiekviename taške. Taip pat patikrinkite PlugShare – ten vartotojai palieka komentarus apie stotelių būklę, ir tai labai vertinga informacija.
Programėlės, kurias verta turėti: Virta (veikia daugelyje Baltijos stotelių), Eleport, Ignitis ON, IONITY, Chargemap. Idealiu atveju turėkite ir fizines korteles – kartais programėlė neveikia, o kortelė – veikia.
Žiemos kelionės: Žiemą baterijos talpa sumažėja 20–35 procentais, priklausomai nuo automobilio ir temperatūros. Tai reiškia, kad atstumai tarp stotelių efektyviai sutrumpėja. Planuokite su didesniu rezervu – ne 20%, o 30% kaip minimalų lygį atvykstant prie stotelės. Taip pat naudokite automobilio kondicionavimo funkciją (pre-conditioning) – tai leidžia pašildyti bateriją prieš greitąjį įkrovimą ir padidina priimamą galią.
Jei stotelė neveikia: Visada žinokite artimiausią alternatyvą. ABRP ir PlugShare leidžia matyti kelis variantus. Taip pat daugelio operatorių klientų aptarnavimas gali nuotoliniu būdu perkrauti stotelę – kartais tai išsprendžia problemą.
Dėl kainų: Jei planuojate dažnai naudoti greitojo įkrovimo stotelės, apsvarstykite prenumeratos planus. Jei keliaujate retai – mokėkite be prenumeratos, nes mėnesinis mokestis gali neatsipirkti.
Baltijos šalių greitojo įkrovimo tinklas šiandien yra toje stadijoje, kai kelionės jau įmanomos, bet dar reikalauja daugiau planavimo nei tradicinis automobilis. Tai nėra trūkumas, kurį reikia slėpti – tai tiesiog realybė, kuri keičiasi kiekvienais metais. Prieš trejus metus situacija buvo žymiai blogesnė, ir prieš trejus metus nuo dabar – žymiai geresnė. Tas, kas šiandien perka elektromobilį ir planuoja keliauti po Baltijos šalis, renkasi tinkamu laiku – infrastruktūra auga, o ankstyvieji adoptuotojai jau išmoko visus triukus, kuriuos dabar galima perimti.
