Kai rytas pradeda bjauriai – užšalęs automobilis
Žiema Lietuvoje – tai ne tik gražūs snieguoti peizažai ir šventinė nuotaika. Tai ir tie nemalonūs rytai, kai išeini į kiemą, žiūri į savo automobilį ir supranti, kad šiandien pavažiuoti nebus taip paprasta. Užšalę durys, storas ledo sluoksnis ant stiklų, variklis, kuris nenori užsivesti – visa tai pažįstama kiekvienam, kas bent vieną žiemą praleido su automobiliu Lietuvoje. Ir kiekvienais metais tas pats ratas: žmonės skuba, daro klaidų, gadina automobilius ar tiesiog vėluoja į darbą, nes nežino, ką daryti tokioje situacijoje.
Šiame straipsnyje kalbėsime konkrečiai ir praktiškai – ką daryti, kai automobilis užšąla, kaip to išvengti ir kokių klaidų tikrai neverta kartoti. Jokios vandens pilimo ant stiklo romantikos – tik tai, kas iš tikrųjų veikia.
Užšalusios durys – problema, kurią galima išspręsti per 5 minutes
Pradėkime nuo pačios dažniausios problemos – užšalusių durų. Tai atsitinka, kai oras drėgnas, o temperatūra staiga nukrenta žemiau nulio. Guma aplink duris prifriza prie kėbulo ir duris atidaryti tampa tikra kova.
Pirmas dalykas, ko nereikia daryti – traukti duris jėga. Taip galite suplyšinti gumines sandarikles, kurias pakeisti kainuoja nemažai. Geriau pasielkite taip:
- Naudokite durų užšalimo atitirpdiklį – tai specialus skystis, kuris purškiamas į spynelę arba ant gumų. Parduodamas beveik kiekvienoje degalinėje, kainuoja kelis eurus, bet gali išgelbėti rytą. Laikykite jį ne automobilyje (nes jis pats užšals), o kišenėje ar namuose.
- Šiltas vanduo ant gumų – ne ant stiklo! Ant durų gumų galima užpilti šiltą (ne karštą!) vandenį, kuris atitirpdys ledą. Svarbu po to nedelsti ir važiuoti, nes vanduo vėl užšals.
- Silikono purškiklis – jei jį naudosite reguliariai ant gumų rudenį, žiemą durys neužšals. Tai vienas paprasčiausių prevencinių sprendimų.
- Šiltas oras iš feno – jei turite ilginamąjį laidą ir galimybę, fenas tikrai padeda. Bet tai ne visada praktiška.
Ką daryti su spynele? Jei raktas neįlenda arba nesisuka, greičiausiai spynelė užšalusi. Čia ir praverčia tas atitirpdiklis – purškite tiesiai į spynelę, palaukite minutę ir bandykite dar kartą. Jei automobilis turi centrinį užraktą ir jis neveikia, pabandykite rankinę spynelę – dažnai ji veikia net tada, kai elektronika atsisako.
Stiklai – ne tik estetika, bet ir saugumas
Viena iš labiausiai paplitusių klaidų žiemą – vairuoti su nevisiškai nuvalytu stiklu. Matote tik mažą langelį per priekį ir manote, kad to pakaks. Nepakaks. Tai ne tik nepatogu – tai pavojinga ir, beje, draudžiama. Policija gali stabdyti ir bausti už matomumo ribojimą.
Taigi, kaip teisingai atitirpdyti stiklus?
Variklio paleidimas ir šildymas – tai pats logiškiausias sprendimas. Užvedę variklį, įjunkite kaitinimą ir nukreipkite orą į priekinį stiklą. Šiuolaikiniuose automobiliuose yra priekinio stiklo šildymas – jei jūsų automobilyje tokia funkcija yra, naudokite ją. Tai greičiausias būdas. Galinis stiklas irgi turi šildymą – tas mygtukas su horizontaliomis linijomis. Spauskite jį iš karto.
Ledo grandiklis – būtinas kiekvieno vairuotojo arsenale. Plastikinis grandiklis su šepetėliu kainuoja porą eurų, bet be jo žiemą – kaip be rankų. Grandykite nuo viršaus į apačią, ne chaotiškai. Ir grandykite visus stiklus – ne tik priekinį. Šoninius veidrodėlius irgi.
Stiklo atitirpdiklis – purškiamas skystis, kuris ištirpdo ledą per kelias minutes. Efektyvus, bet reikia žiūrėti, kad nebūtų per stiprus – kai kurie pigūs atitirpdikliai gali pažeisti gumines sandarikles ar dažus. Rinkitės patikimų gamintojų produktus.
Ko tikrai nereikia daryti:
- Pilti karšto vandens ant stiklo – temperatūrų skirtumas gali sukelti stiklo įtrūkimą. Jei stikle jau yra mažas įtrūkimas, karštas vanduo jį garantuotai išplės. Šiltas vanduo (apie 40°C) yra mažiau pavojingas, bet vis tiek rizikingas.
- Naudoti metalinį grandiklį – subraižysite stiklą. Tik plastikinis.
- Palikti variklį veikti be priežiūros ilgą laiką – tai ir ekologiškai neatsakinga, ir kai kuriuose miestuose draudžiama, ir tiesiog kvaila saugumo požiūriu.
Variklis neužsiveda – ką daryti ir ko nelaukti
Šalta žiemos rytas, spaudžia -15°C, ir automobilis tiesiog neužsiveda. Starteris ūžia, bet variklis nepasileidžia. Arba net starteris nesuveikia. Tai dažniausiai reiškia vieną iš dviejų dalykų: akumuliatorius išsikrovęs arba variklio alyva per tiršta dėl šalčio.
Išsikrovęs akumuliatorius – pati dažniausia priežastis. Žiemą akumuliatoriai kenčia labiausiai: šaltis mažina jų talpą, o mes dar ir daugiau elektros naudojame (šildymas, apšvietimas, šildomos sėdynės). Jei akumuliatorius jau seniai – daugiau nei 4-5 metai – tikėtina, kad jis tiesiog nebegali užtikrinti pakankamos srovės šaltame ore.
Ką daryti:
- Paleidžiamieji laidai (žalialapiai) – klasika. Reikia kito automobilio su veikiančiu akumuliatoriumi. Prijunkite teisingai: pirmiausia pliusas prie išsikrovusio, tada pliusas prie veikiančio, tada minusas prie veikiančio, ir galiausiai minusą prie metalinio paviršiaus (ne prie išsikrovusio akumuliatoriaus!) ant problematinio automobilio. Palaukite kelias minutes, kol veikiantis automobilis „pakrauna” kitą, tada bandykite užvesti.
- Paleidimo stiprintuvai (jump starter) – kompaktiškas įrenginys, kurį galite laikyti bagažinėje. Nepriklausote nuo kito automobilio, veikia autonomiškai. Kainuoja nuo 30 iki 100 eurų, bet tai viena geriausių investicijų žiemą.
- Paskambinkite pagalbos tarnybai – jei nieko kito nėra, draudimo pagalbos tarnyba arba techninė pagalba kelyje gali atvažiuoti ir padėti.
Jei variklis užsiveda, bet labai sunkiai ir neįprastai skamba – nespauskite dujų iki galo iš karto. Leiskite varikliui sušilti bent kelias minutes. Šiuolaikiniai varikliai techniškai gali važiuoti iš karto, bet alyvai reikia laiko, kad ji pasiskirstytų po visas detales. Ypač tai svarbu dyzeliams.
Dyzelis žiemą – atskira istorija
Dyzeliniai varikliai žiemą kenčia labiau nei benzininiai. Priežastis paprasta: dyzelinas žemoje temperatūroje pradeda tirštėti, o esant labai žemai temperatūrai – net kristalizuotis. Tai vadinama „dyzelino želatinizacija” ir tai reiškia, kad kuras tiesiog nebeteka normaliai.
Standartinis dyzelinas paprastai veikia iki maždaug -15°C. Žieminis dyzelinas, kurį degalinės pradeda pardavinėti rudenį, ištver iki -32°C ar net žemiau. Todėl:
- Žiemą pildykite tik žieminį dyzeliną – tai ne reklama, tai būtinybė. Jei nežinote, ar degalinė parduoda žieminį, paklauskite. Rimtos degalinės tai nurodo.
- Jei automobilis stovėjo lauke ir dyzelinas sutirštėjo – nenaudokite jėgos. Jei galite, perveskite automobilį į šiltą garažą ir palaukite, kol kuras atšils. Gali prireikti kelių valandų.
- Dyzelino priedai – yra specialių priedų, kurie pilami į baką ir pagerina dyzelino atsparumą šalčiui. Jie veikia, bet nėra stebuklas – jei temperatūra krenta iki -25°C ar žemiau, geriau tiesiog naudoti tinkamą kurą.
Dar vienas dyzelinio automobilio žiemos iššūkis – kaitinimo žvakutės. Jos atsakingos už oro pašildymą cilindruose prieš užvedant variklį. Jei kaitinimo žvakutės susidėvėjusios, šaltą rytą variklis gali atsisakyti užsivesti. Jei pastebite, kad variklis sunkiai užsiveda žiemą, bet vasarą viskas gerai – patikrinkite kaitinimo žvakutes.
Padangos ir stabdžiai – tai, ką daugelis pamiršta
Užšalęs automobilis – tai ne tik stiklai ir variklis. Žiemą yra dar viena problema, apie kurią retai kalbama: užšalusios padangos ir stabdžiai.
Jei automobilis stovėjo ilgai šaltyje, padangos gali būti šiek tiek deformuotos – jos tampa kietos ir praranda apvalią formą. Tai vadinama „flat spotting”. Pirmieji kilometrai gali jaustis keistai – automobilis šiek tiek „šokinėja”. Tai normalu ir paprastai praeina po kelių minučių važiavimo, kai padangos sušyla. Bet jei tai trunka ilgai – gali būti, kad padangos jau senos ir nebeatsinaujina.
Stabdžiai žiemą gali „prišalti” – ypač jei automobilis stovėjo su įtrauktu rankiniu stabdžiu drėgnu oru, o vėliau temperatūra nukrito. Stabdžių diskai ar būgnai gali prišalti prie trinkelių.
Ką daryti:
- Jei automobilis nejuda, nors variklis veikia – nebandykite važiuoti jėga. Pirmiausia patikrinkite, ar stabdžiai neprišalę.
- Atsargiai pajudinkite automobilį pirmyn-atgal – dažnai to pakanka, kad stabdžiai atsilaisvintų.
- Žiemą, jei paliksite automobilį ilgesniam laikui lauke, geriau netraukite rankinio stabdžio – palikite pirmą pavarą arba „P” poziciją automatinėje pavarų dėžėje.
- Reguliariai tikrinkite padangų slėgį – šaltyje jis mažėja (maždaug 0,1 baro kas 10°C). Nepakankamas slėgis blogina stabdymą ir valdymą.
Prevencija – geriau nei gydymas
Visi šie patarimai apie tai, ką daryti, kai jau atsitiko – gerai. Bet dar geriau – neleisti problemoms atsirasti. Keletas dalykų, kuriuos galite padaryti iš anksto:
Rugsėjis-spalis – pasiruošimo laikas:
- Patikrinkite akumuliatorių – jei jam daugiau nei 4 metai, paprašykite autoservise patikrinti jo būklę. Tai pigiau nei likti be variklio šaltu rytu.
- Pakeiskite vasarines padangas į žiemines – Lietuvoje tai privaloma nuo lapkričio 10 iki kovo 31, bet geriau persiauti anksčiau, kai temperatūra nuolat nukrenta žemiau +7°C.
- Patikrinkite langų plovimo skystį – žieminis skystis turi atlaikyti šaltį. Jei pilate vasarinį ar tiesiog vandenį – žiemą jis užšals vamzdeliuose.
- Patepkite durų gumas silikono purškikliu – tai užkirs kelią užšalimui.
- Patikrinkite antifrizo koncentraciją – antifrizo ir vandens santykis turi užtikrinti apsaugą iki reikiamos temperatūros. Paprastai rekomenduojama apsauga iki -35°C.
Kasdieniai įpročiai žiemą:
- Laikykite atitirpdiklį ir grandiklį lengvai pasiekiamoje vietoje – ne giliai bagažinėje po visais daiktais.
- Jei žinote, kad naktį bus stiprus šaltis – pastatykite automobilį taip, kad priekinis stiklas būtų apsaugotas nuo vėjo, arba uždenkite jį specialiu dangaliu.
- Neleiskite bakui ištuštėti žemiau pusės – žiemą tai ypač svarbu dyzelininkams.
- Paleidimo stiprintuvas bagažinėje – tai ne prabanga, tai investicija į ramybę.
Kai viskas labai blogai – skambinkite, o ne improvizuokite
Yra situacijų, kai geriausia, ką galite padaryti – tai pripažinti, kad vienas nesusitvarkote, ir paprašyti pagalbos. Jei automobilis neužsiveda, stiklai visiškai apledėję, o jūs skubate – geriau paskambinkite draudimo pagalbos tarnybai arba techninei pagalbai kelyje nei daryti klaidas, kurios kainuos brangiau.
Lietuvoje veikia kelios pagalbos kelyje tarnybos, daugelis draudimo kompanijų siūlo šią paslaugą kaip priedą prie KASKO ar net civilinės atsakomybės draudimo. Patikrinkite savo draudimo polisą – galbūt tokia paslauga jau yra įtraukta ir jūs apie tai nežinote.
Taip pat nepamirškite, kad kai kurios situacijos yra pavojingos. Jei automobilis užšalo kelyje, o ne kieme – įjunkite avarinę signalizaciją, išlipkite iš automobilio į saugią vietą ir tik tada spręskite problemą. Saugumas visada svarbiau nei greitis.
Žiema – ne priešas, o iššūkis, kuriam galima pasiruošti
Užšalęs automobilis žiemą – tai ne katastrofa ir ne neišsprendžiama problema. Tai tiesiog situacija, kuriai reikia žinoti tinkamus sprendimus. Didžioji dalis problemų, apie kurias kalbėjome, yra arba lengvai išsprendžiamos, arba visiškai išvengiamos su tinkamu pasiruošimu.
Svarbiausia – nepulti į paniką ir nedaryti klaidų skubant. Karštas vanduo ant stiklo, jėga traukiamos durys, variklio „kankinimai” šaltu rytu – visa tai gali baigtis brangiu remontu. Kelios minutės kantrybės ir teisingi veiksmai sutaupo ir laiko, ir pinigų.
Jei dar neturite žieminio automobilio „survival kit” – grandiklio, atitirpdiklio, paleidimo stiprintuvo ir šilto antklodės (gerai, paskutinis gal per daug) – tai geras metas jį susikomplektuoti. Žiema Lietuvoje niekur nedingsta, ir kiekvienais metais ji vis tiek mus nustebina. Geriau būti pasiruošus nei stovėti kieme -15°C ir galvoti, ką dabar daryti.
