Kai rodyklė jau seniai ties nuliu
Kiekvienas vairuotojas bent kartą gyvenime yra jautęs tą nerimą, kai degalų matuoklio rodyklė nuslysta žemiau paskutinės juostelės ir užsidega oranžinė lemputė. Kai kurie tuo metu jau ieško artimiausios degalinės Google žemėlapyje, kiti – tiesiog tęsia kelionę ir tikisi, kad „dar šiek tiek išlaikys”. Deja, tikrovė tokia, kad degalų pabaiga kelyje nėra tik nepatogumas – tai situacija, kuri gali sukelti rimtų pasekmių tiek automobiliui, tiek pačiam vairuotojui.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip to išvengti, ką daryti, jei vis dėlto atsidūrėte be degalų, ir kokios klaidos yra dažniausiai daromos tokiose situacijose. Be to, paliečiame ir techninius aspektus – nes važiavimas su tuščiu baku nėra tik logistinė problema.
Kodėl vairuotojai leidžia bakui ištuštėti iki galo
Prieš kalbant apie sprendimus, verta suprasti, kodėl ši situacija apskritai nutinka. Atsakymas retai kada yra „tiesiog pamiršau”. Dažniausiai tai yra kelių veiksnių derinys.
Pirma – pernelyg didelis pasitikėjimas automobilio kompiuteriu. Šiuolaikiniai automobiliai rodo likutinį atstumą, kurį galima nuvažiuoti su turimais degalais. Ši funkcija yra patogi, bet ne visada tiksli. Kompiuteris skaičiuoja pagal vidutinį suvartojimą, o jei prieš tai važiavote magistrale ekonomišku tempu, o dabar riedite mieste kamščiuose – skaičiai gali skirtis labai reikšmingai. Vairuotojas mato „dar 30 km”, bet realiai gali likti vos 15.
Antra – degalų kainos psichologija. Kai benzinas brangsta, žmonės linkę atidėlioti tankavimą, tikėdamiesi, kad rytoj bus pigiau. Tai žmogiškai suprantama, bet kartais ši strategija baigiasi tuo, kad „rytoj” atidėliojama per ilgai.
Trečia – rutina ir dėmesio stoka. Kasdieniai maršrutai sukuria automatizmą. Vairuotojas žino, kad iki darbo ir atgal – apie 40 km. Ir taip važiuoja dieną po dienos, kol vieną rytą pastebi, kad bako rodyklė jau seniai ties nuliu, o šiandien reikia važiuoti ne tiesiai namo, o dar užsukti į kitą miesto galą.
Ketvirta – degalinių trūkumas tam tikrose vietovėse. Kaimo keliuose ar mažiau apgyvendintose vietovėse degalinės gali būti retos, o vairuotojas, tikėdamasis rasti ją už posūkio, gali apsiskaičiuoti.
Ką iš tikrųjų reiškia važiuoti su tuščiu baku
Čia prasideda techninė dalis, kurią daugelis vairuotojų ignoruoja. Važiavimas su minimaliu degalų kiekiu nėra tik rizika sustoti kelyje – tai gali pakenkti automobilio sistemoms.
Benzininių ir dyzelinių variklių kuro siurblys yra panardintas į baką ir aušinamas bei tepamas pačiu kuru. Kai degalų lygis labai žemas, siurblys pradeda siurbti orą arba dirbti nepakankamai aušinamas. Ilgainiui tai gali sukelti siurblio perkaitimą ir jo gedimą. Kuro siurblio keitimas – tai ne pigus malonumas, kainuojantis nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo automobilio modelio.
Be to, bako dugne visada kaupiasi nuosėdos – dulkės, dervos, smulkios priemaišos. Kai degalų lygis labai žemas, siurblys pradeda traukti šias nuosėdas kartu su kuru. Jos gali užkimšti kuro filtrą arba, dar blogiau, patekti į purkštukus ar kitus jautrius variklio komponentus.
Dyzeliniai varikliai šiuo atžvilgiu yra ypač jautrūs. Dyzelio sistema dirba su labai aukštu slėgiu, o bet kokios priemaišos gali sukelti rimtus aukšto slėgio siurblio ar purkštukų gedimus. Tokio remonto kaina gali siekti kelis tūkstančius eurų.
Praktinis patarimas: Stenkitės nebeleisti degalų lygiui kristi žemiau ketvirtadalio bako. Tai ne tik apsaugo techniką, bet ir suteikia pakankamai laiko rasti degalinę be streso.
Kaip išvengti degalų pabaigos – prevencija, kuri veikia
Prevencija yra paprastesnė, nei atrodo. Nereikia jokių specialių įgūdžių ar brangių priemonių – pakanka kelių paprastų įpročių.
Nustatykite savo „tankavimo taisyklę”. Daugelis patyrusių vairuotojų turi paprastą taisyklę: kai rodyklė pasiekia ketvirtadalį, eina tankuoti. Ne tada, kai užsidega lemputė, ne tada, kai kompiuteris rodo „50 km likę” – o tada, kai pasiekiamas ketvirtadalis. Tai suteikia pakankamą rezervą bet kokiai netikėtai situacijai.
Naudokite degalinių programėles. Tokios aplikacijos kaip „Waze”, „Google Maps” ar specializuotos degalinių paieškos programėlės leidžia iš anksto matyti, kur yra artimiausios degalinės ir kokios ten kainos. Jei žinote, kad važiuosite per mažiau apgyvendintą rajoną, galite apsitankuoti iš anksto.
Planuokite ilgesnes keliones. Prieš išvykstant į kelionę, ypač jei maršrutas eina per kaimo vietoves ar užsienį, verta iš anksto pažymėti degalines maršrute. Tai ypač svarbu važiuojant per Rytų Europos šalis, kur degalinių tinklas gali būti retesnis.
Nepasiduokite „dar šiek tiek” sindromui. Kai užsidega degalų lemputė, daugelis vairuotojų galvoja: „Dar šiek tiek pavažiuosiu, gal ras pigesnę degalinę.” Tai rizikinga strategija. Lemputė reiškia, kad liko apie 5–10% bako talpos – tai gali būti nuo 3 iki 8 litrų, priklausomai nuo automobilio. Tai nėra daug, ypač jei esate mieste kamščiuose.
Žiemą būkite ypač atsargūs. Šaltuoju metų laiku variklis suvartoja daugiau degalų šildymosi metu, o jei automobilis stovėjo šaltame garaže ar lauke – pirmieji kilometrai gali būti reikšmingai „alkani”. Be to, žiemą sustojimas kelyje yra daug pavojingesnis nei vasarą.
Sustojote be degalų – kas toliau
Gerai, nutiko blogiausias scenarijus. Automobilis pradėjo trūkčioti, variklis užgeso ir jūs riedite ant inercijos link kelkraščio. Ką daryti?
Pirmas žingsnis – saugumas. Kiek įmanoma, nuvažiuokite kuo toliau nuo važiuojamosios dalies. Jei esate magistralėje, privažiuokite prie avarinės juostos arba, dar geriau, prie artimiausios išvažiavimo vietos. Įjunkite avarines šviesas iš karto, kai tik suprantate, kad turite problemų.
Antras žingsnis – saugos trikampis. Jei sustojote kelyje, ypač magistralėje, išlipkite iš automobilio tik tada, kai esate tikri, kad tai saugu. Padėkite saugos trikampį reikiamu atstumu – mieste tai 30 metrų, magistralėje – 100 metrų. Tai privaloma pagal Kelių eismo taisykles ir gali išgelbėti gyvybę.
Trečias žingsnis – pagalba. Šiuolaikiniame pasaulyje turite keletą galimybių:
- Skambinkite draugams ar šeimos nariams, kurie gali atvežti degalų
- Naudokitės kelių pagalbos paslauga – daugelis draudimo kompanijų siūlo šią paslaugą kaip papildomą draudimą
- Skambinkite komercinėms kelių pagalbos tarnyboms – jos gali atvežti degalų arba nutempti automobilį
- Jei esate magistralėje, galite skambinti 112 ir pranešti apie situaciją
Svarbu: Jei turite galimybę, niekada nepalikite automobilio magistralėje be reikalo. Statistika rodo, kad žmonės, stovintys prie savo automobilio magistralėje, patiria reikšmingą riziką būti sužeisti prasilenkiančių transporto priemonių.
Ketvirtas žingsnis – degalai. Jei kas nors atveža degalus, svarbu žinoti, kiek pilti. Paprastai 5–10 litrų pakanka, kad galėtumėte pasiekti artimiausią degalinę. Nepilkite per daug, jei nežinote, kur esate – geriau pasiekti degalinę ir ten apsitankuoti pilnai.
Penktas žingsnis – variklio paleidimas. Po ilgesnio stovėjimo be degalų variklis gali neužsivesti iš pirmo karto – kuro sistema turi vėl prisipildyti. Pabandykite keliskart pasisukti starteriu trumpomis serijomis, netraukdami ilgai, kad neišsikrautų akumuliatorius. Daugelyje šiuolaikinių automobilių kuro sistema nusipumpuoja automatiškai, tereikia kelių bandymų.
Ką daryti, jei prie automobilio negalite grįžti greitai
Kartais situacija susiklosto taip, kad negalite greitai gauti pagalbos – esate atokioje vietovėje, telefonas silpnai krauna, o artimiausias žmogus yra toli. Tokiu atveju verta žinoti keletą dalykų.
Jei esate saugioje vietoje ir oras leidžia, galite pabandyti sustabdyti praeinantį automobilį. Tai sena, bet vis dar veikianti taktika. Stovėkite matomoje vietoje, aiškiai duokite ženklą rankomis. Dauguma vairuotojų sustoja, jei mato, kad žmogus tikrai turi problemų.
Jei esate magistralėje, ieškokite avarinių telefonų stulpelių – kai kuriuose keliuose jie vis dar yra kas kelis kilometrus. Jie tiesiogiai jungiasi su kelių priežiūros tarnyba.
Jei turite kanisteriuką (o apie tai kalbėsime vėliau), galite pėsčiomis pasiekti artimiausią degalinę. Prieš tai įsitikinkite, kad automobilis yra saugioje vietoje, avarinis signalas įjungtas, o jūs žinote tikslų savo buvimo vietą.
Niekada nepalikite automobilio magistralėje neužrakintu ar su vertingais daiktais matomoje vietoje. Deja, tokios situacijos kartais pritraukia vagis.
Kanisteriukas – ar verta jį turėti
Ši tema sukelia diskusijų. Viena pusė sako, kad kanisteriukas su atsarginiais degalais – tai būtinas kelionės atributas, kita – kad tai pavojinga ir nereikalinga. Tiesa, kaip dažnai būna, yra kažkur per vidurį.
Pirmiausia – legalumas. Lietuvoje leidžiama vežti degalus metaliniuose ar specialiai tam skirtose plastikinėse talpyklose, kurių talpa neviršija 10 litrų. Degalai turi būti laikomi bagažinėje, ne salone. Negalima vežti degalų plastikinėse buteliuose ar kitose netinkamose talpyklose – tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga.
Ar verta turėti kanisteriuką? Jei reguliariai važiuojate per atokias vietoves, keliaujate į užsienį ar važiuojate ilgomis kelionėmis retai apgyvendintais regionais – taip, verta. 5 litrų metalinis kanisteriukas su benzinu ar dyzeliu gali išgelbėti situaciją, kai artimiausią degalinė yra už 50 km.
Tačiau kasdieniam miesto vairuotojui kanisteriukas nėra būtinas. Geriau tiesiog laikytis prevencijos taisyklių ir tankuoti laiku.
Svarbus perspėjimas: Niekada nevežiokite degalų salone ar saugokite jų garaže netinkamose talpyklose. Degalų garai yra labai degūs ir gali sukelti gaisrą net nuo mažos kibirkšties.
Kai degalų pabaiga kelyje tampa pamoka visam gyvenimui
Daugelis vairuotojų, kurie bent kartą atsidūrė be degalų kelyje, prisipažįsta, kad ši patirtis tapo geriausia pamoka. Po tokio įvykio jie niekada nebeleido bakui ištuštėti iki galo. Ir tai yra, matyt, vienintelis teigiamas tokios situacijos aspektas.
Tačiau verta suprasti, kad degalų pabaiga kelyje nėra tik asmeninis nepatogumas. Jei sustojate magistralėje, jūs tampate pavojumi kitiems eismo dalyviams. Jei sustojate sankryžoje ar siauram kelyje, galite sukelti kamštį ar net avariją. Tai socialinė atsakomybė, ne tik asmeninis reikalas.
Technologijos šiandien leidžia labai lengvai išvengti šios situacijos. Išmanieji automobiliai siunčia pranešimus į telefoną, kai degalų lygis žemas. Navigacijos programėlės automatiškai siūlo sustoti prie degalinės, jei mato, kad degalų gali neužtekti iki tikslo. Naudokitės šiomis galimybėmis.
Galiausiai – ir tai galbūt svarbiausia – kelyje visada verta turėti minimalų „avarinį planą”. Žinokite, kur yra jūsų kelių pagalbos draudimo numeris. Turėkite telefone įrašytą bent vieną žmogų, kuris galėtų padėti tokioje situacijoje. Žinokite, kaip naudotis saugos trikampiu ir kur jis yra jūsų automobilio bagažinėje. Šie paprasti dalykai gali reikšmingai sumažinti stresą ir riziką, jei situacija vis dėlto nutiktų.
Kelias visada bus pilnas netikėtumų – tai yra jo esmė. Bet degalų pabaiga yra viena iš tų situacijų, kurių galima išvengti beveik visada. Ir jei jau nutiko – svarbu žinoti, ką daryti, kad situacija neišsivystytų į kažką rimtesnio. Vairuokite protingai, tankuokite laiku ir kelionė bus malonesnė visiems.
