Kodėl motociklų sportas nėra vien tik „važiavimas greičiau”
Daugelis žmonių, kurie niekada rimtai nesidomėjo motociklų sportu, įsivaizduoja jį kaip vieną bendrą reikalą – sėdi ant motociklo, važiuoji kuo greičiau, laimi tas, kuris pirmas. Bet tai toks pat supaprastinimas, kaip sakyti, kad futbolas ir regbis yra „tas pats, nes abu žaidžiami su kamuoliu”. Motociklų sportas yra milžiniška ekosistema su dešimtimis skirtingų disciplinų, kiekviena turinti savo taisykles, techninius reikalavimus, trasų tipus ir net visiškai skirtingą vairavimo filosofiją.
Šiame straipsnyje bandysime susidėlioti bent pagrindinį vaizdą – kas yra kas, kokie čempionatai vyksta, kuo jie skiriasi ir kodėl vienas žiūrovas gali dievinti MotoGP, o kitas – visiškai jo nematyti, bet pūsti iš susijaudinimo žiūrėdamas enduro varžybas. Kiekviena disciplina turi savo grožį, ir jį reikia suprasti, kad galėtum įvertinti.
MotoGP – motociklų sporto „Formulė 1″
Pradėkime nuo to, ką dauguma žmonių žino bent iš girdėjimo. MotoGP yra aukščiausio lygio motociklų greičio čempionatas, kuriame varžomasi ant specialiai šiam tikslui sukurtų prototipų – motociklų, kurių niekada nepamatysi parduotuvėje ir kurių kaina gali viršyti milijoną eurų. Tai nėra perdėjimas. Šie motociklai yra technologijų viršūnė: karboniniai rėmai, elektroninės valdymo sistemos, kurios per sekundę atlieka tūkstančius skaičiavimų, ir varikliai, išvystantys apie 300 arklio jėgų iš vos vieno litro tūrio.
Čempionatas vyksta visame pasaulyje – nuo Kataro dykumų iki Japonijos, nuo Australijos iki Ispanijos. Sezonas apima apie 20 etapų, o kiekvienam etapui komandos atveža ištisas gamyklas – šimtus žmonių, tonų įrangos, mobiliąsias dirbtuves. Tai verslas, kuriam reikia šimtų milijonų eurų biudžeto.
MotoGP šiuo metu turi tris klases:
- MotoGP – pagrindinė klasė su 1000 kubinių centimetrų keturių cilindrų varikliais
- Moto2 – vidurinė klasė, kur visi naudoja tą patį Triumph variklį (600 cc), o konkurencija grindžiama šasijų ir aerodinamikos skirtumais
- Moto3 – jauniausių pilotų klasė su 250 cc vieno cilindro varikliais, kur varžybos dažnai baigiasi grupiniais finišais su kelių šimtųjų sekundės skirtumais
Žiūrėti MotoGP – tai stebėti žmones, kurie važiuoja į posūkius tokiu greičiu, kad jų kelio kampas atrodo fiziškai neįmanomas. Pilotai pakrenčia motociklą iki 65-70 laipsnių kampo, jų keliai beveik liečia asfaltą, o greitis prieš posūkį gali siekti 300 km/h. Tai ne tik drąsa – tai metų metais treniruotas refleksas ir absoliutus pasitikėjimas technika.
Superbike ir Supersport – kai serijos motociklai tampa ginklais
Jei MotoGP yra prototipų pasaulis, tai Superbike World Championship (WorldSBK) yra kažkas artimesnio realybei – bent jau teoriškai. Čia varžomasi ant motociklų, kurie yra pagrįsti serijiniais modeliais. Ducati Panigale, BMW M 1000 RR, Kawasaki ZX-10RR, Honda CBR1000RR-R – tai motociklai, kuriuos galima nusipirkti salone, nors žinoma, varžybų versijos yra giliai modifikuotos.
Šis aspektas daro WorldSBK ypač įdomų iš technologinio požiūrio. Gamintojai naudoja čempionatą kaip savo technologijų bandymų poligoną – tai, kas veikia trasoje, vėliau atsiranda serijiniuose modeliuose. Tad žiūrėdamas WorldSBK iš tikrųjų matai, kuria kryptimi eina motociklų pramonė.
Greičiai čia panašūs į MotoGP, bet motociklai elgiasi kitaip – jie sunkesni, mažiau „paklusnūs”, turi daugiau charakterio. Pilotai dažnai sako, kad vairuoti Superbike reikia daugiau jėgos ir kovos su motociklu, o ne tokio subtilaus balanso kaip MotoGP prototipuose.
Supersport klasė – tai mažesnio tūrio motociklai (600-700 cc), kur varžybos būna net įtemptesnės, nes techniniai skirtumai tarp motociklų yra mažesni, o pilotų meistriškumas išryškėja labiau. Jei nori pamatyti tikrą kovą iki paskutinio posūkio – Supersport dažnai duoda daugiau dramos nei pagrindinė klasė.
Enduro ir krosinis motociklizmas – visai kita planeta
Palikime asfaltą ir pereikime į visiškai kitą pasaulį. Enduro ir krosinis motociklizmas (Motocross) – tai disciplinos, kuriose greitis yra tik vienas iš daugelio elementų. Čia svarbūs ir technika, ir fizinis pasiruošimas, ir gebėjimas skaityti trasą, ir netgi psichologinis atsparumas.
FIM Motocross World Championship (MXGP) – tai aukščiausio lygio krosinis čempionatas. Varžybos vyksta ant žemės trasų su šuoliais, posūkiais, duobėmis ir visokiausiais paviršiais – nuo smėlio iki molio, nuo kietų akmenų iki purvo. Pilotai per vieną varžybą atlieka šimtus šuolių, kiekvienas iš kurių reikalauja tikslaus apskaičiavimo – per daug greičio ir nusileisi per toli, per mažai – nukritimą garantuotas.
Fizinis krūvis krosiniame motociklizme yra vienas didžiausių sporte apskritai. Tyrimai rodo, kad MXGP pilotų širdies ritmas per varžybas nuolat išlieka 90-95% maksimalaus. Tai nėra sėdėjimas ir vairavimas – tai intensyvus fizinis darbas, kur rankos, kojos ir visas kūnas nuolat dirba.
Enduro yra dar kitokia disciplina. Čia trasa eina per natūralų reljefą – miškus, kalnus, upes. FIM Enduro World Championship (EnduroGP) varžybos gali trukti kelias dienas, o pilotai turi ne tik važiuoti greitai, bet ir laikytis tvarkaraščio – per anksti atvykti į kontrolės punktą taip pat baudžiama, kaip ir per vėlai. Tai reikalauja strateginio mąstymo, kurį retai rasi kitose disciplinose.
Praktinis patarimas tiems, kurie galvoja pradėti: jei svajojate apie krosą ar enduro, pradėkite nuo mažesnio kubatūros motociklo ir tikrai investuokite į apsaugines priemones – ne tik šalmą, bet ir nugaros apsaugą, kelio apsaugas, specialius batus. Kritimų bus, tai normalu, bet tinkama įranga gali paversti traumą tiesiog nusivylimu.
Dakar ir maratoniniai raliai – ištvermės menas
Jei enduro atrodo sunku, tai Dakar Rallye yra kažkas, kas priverčia net patyrusius sportininkus pagalvoti du kartus. Tai vienas sunkiausių sportinių renginių pasaulyje – ne tik motociklų kategorijoje, bet apskritai. Tūkstančiai kilometrų per dykumas, kalnus, smėlynus, dažnai be aiškių kelių, su navigacija pagal GPS ir kompasą.
Dakar šiuo metu vyksta Saudo Arabijoje (iki 2020 m. vyko Pietų Amerikoje, o pirmieji leidimai – Afrikoje, iš kur ir kilo pavadinimas). Maršrutas keičiasi kiekvienais metais, bet principas tas pats – dvi savaitės, daugiau nei 8000 kilometrų, iš kurių apie pusė yra specialūs greičio ruožai.
Motociklų kategorijoje dominuoja KTM, Hero, Honda ir Husqvarna. Pilotai dažnai važiuoja po 8-10 valandų per dieną, patys atlieka smulkius remontus, patys navigaoja. Tai visiškai kitoks sportas nei MotoGP ar Superbike – čia svarbu ne tik greitis, bet ir gebėjimas išgyventi, išlaikyti techniką veikiančią ir nepasiklysti Saudo Arabijos dykumose.
Legendinis pilotas Hubert Auriol kartą pasakė, kad Dakar laimi ne tas, kuris važiuoja greičiausiai, o tas, kuris padaro mažiausiai klaidų. Tai tiesa, kurią patvirtina statistika – dauguma favoritų kiekvienais metais iškrenta dėl navigacijos klaidų, mechaninių gedimų ar traumų, o ne dėl to, kad buvo per lėti.
Plento lenktynės ir klasikiniai čempionatai – tradicijų saugotojai
Grįžkime ant asfalto, bet ne į modernias trasas. Isle of Man TT – tai ne čempionatas, bet renginys, kuris daugeliui motociklų sporto gerbėjų yra šventas. Kasmet gegužę-birželį Meno saloje (tarp Didžiosios Britanijos ir Airijos) vyksta lenktynės viešaisiais keliais. Tikrais keliais, su akmeninėmis sienomis, medžiais ir namais šalia trasos.
Trasa yra 60,7 kilometrų ilgio, pilotai ją turi įsiminti mintinai, nes nėra jokių apsaugos zonų, jokių trinkelių. Greičiai siekia 300 km/h, o geriausi pilotai visą ratą įveikia vidutiniškai daugiau nei 215 km/h greičiu. Tai stulbinantis pasiekimas, bet ir pavojingas – Isle of Man TT turi tragišką istoriją, ir kiekvienais metais čia žūsta pilotai.
Tačiau tai nesulaiko nei pilotų, nei žiūrovų. Kasmet į salą suvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių, o renginys yra laikomas vienu iš svarbiausių motociklų kultūros elementų pasaulyje. Tai tradicija, kuri tęsiasi nuo 1907 metų, ir ji išlaikė savo esmę – žmogus prieš trasą, be jokių apsaugos tinklų.
Speedway – dar viena unikali disciplina, kuri Lietuvoje turi gerą tradiciją. Ovalinė žemės trasa, motociklai be stabdžių (taip, be stabdžių – tai ne klaida), keturių pilotų kovos trumpuose ratuose. Speedway reikalauja visiškai kitokios vairavimo technikos – posūkiuose pilotas sąmoningai sukelia slydimą ir valdo jį koja bei kūno padėtimi. Žiūrėti į tai gyvai yra visiškai kitokia patirtis nei per televizorių.
Lietuvos motociklų sportas – ne tik žiūrovai
Lietuva nėra tik stebėtoja pasauliniame motociklų sporte. Mūsų šalyje yra gana aktyvi motociklų sporto bendruomenė, nors finansavimo ir infrastruktūros trūkumas nuolat yra problema.
Krosinis motociklizmas Lietuvoje turi ilgą tradiciją – Lietuvos motociklų kryžkelės čempionatas kasmet sutraukia dalyvius iš visos šalies, o kai kurie lietuviai pilotai yra pasiekę gerų rezultatų tarptautiniuose startuose. Enduro taip pat populiarėja – kasmet organizuojami keli stambūs renginiai, kuriuose dalyvauja ir užsienio pilotai.
Plento lenktynės – čia situacija sudėtingesnė, nes Lietuva neturi pilnos tarptautinės klasės lenktynių trasos. Panemunyje esanti trasa naudojama, bet jos galimybės ribotos. Tai reiškia, kad lietuviai pilotai, norintys rimtai konkuruoti plento lenktynėse, turi važiuoti treniruotis ir varžytis į Latviją, Estiją, Lenkiją ar toliau.
Jei norite pradėti motociklų sportą Lietuvoje, keletas praktinių žingsnių:
- Susisiekite su Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) – jie koordinuoja ir motociklų sporto renginius
- Ieškokite vietinių klubų – krosiniame sporte jų yra keletas, ir jie dažnai turi mokymo programas pradedantiesiems
- Pradėkite nuo treniruočių dienų, ne nuo varžybų – tai leis suprasti, ar ši disciplina jums tinka, nepatiriant varžybų streso
- Biudžetas: įeiti į krosą galima nuo kelių tūkstančių eurų (naudotas motociklas + įranga), bet plento lenktynėse skaičiai greitai auga
Kai greitis tampa gyvenimo būdu – o ne tik sportu
Motociklų sportas yra vienas tų reiškinių, kuris sunkiai pasiduoda paprastam apibūdinimui. Tai nėra tik varžybos – tai bendruomenė, kultūra, tam tikras požiūris į gyvenimą. Žmonės, kurie rimtai užsiima bet kuria iš šių disciplinų, dažnai sako, kad sportas pakeitė jų santykį su rizika, su koncentracija, su savimi pačiais.
Kiekviena kategorija turi savo žavesį ir savo auditoriją. MotoGP žiūrovas ir Dakar entuziastas gali gyventi skirtinguose pasauliuose, nors abu myli motociklus. Ir tai yra gerai – šis sportas yra pakankamai platus, kad tilptų visi.
Jei dar tik pradedate domėtis motociklų sportu, geriausia rekomendacija yra paprasta: nespręskite iš pirmo žvilgsnio. Pabandykite pažiūrėti kelias MotoGP varžybas su komentarais, kurie paaiškina, kas vyksta. Nuvažiuokite į vietines krosinio motociklizmo varžybas – gyvai tai atrodo visiškai kitaip nei per ekraną. Pasiklausykite Dakar dalyvių interviu po etapų – juose yra kažkas, kas perteikia šio sporto esmę geriau nei bet koks aprašymas.
Motociklų sportas nėra lengvas nei dalyviams, nei žiūrovams – jis reikalauja laiko, kad suprastum jo subtilybes. Bet tie, kurie tą laiką investuoja, retai gailisi. Ir tai, ko gero, yra geriausias šio sporto apibūdinimas.
