Miestas kvėpuoja – bet kaip?
Jei kada nors stovėjote kamštyje piko metu ir pro langą jutote aštrų išmetamųjų dujų kvapą, žinote, apie ką kalbame. Miestų oras – tai ne tik statistika aplinkosaugos ataskaitose. Tai kasdienė realybė, kurią uodžia vaikai pakeliui į mokyklą, senoliai ant suoliuko parke ir dviratininkai, kurie, atrodytų, turėtų kvėpuoti švariu oru, bet dažnai gauna visą išmetamųjų dujų dozę tiesiai į plaučius.
Elektromobiliai šiame kontekste – ne mados reikalas ir ne turtingųjų žaisliukas. Tai technologinis atsakas į labai konkretų klausimą: kaip sumažinti transporto sukeltą oro taršą miestuose, kur milijonai žmonių gyvena, dirba ir kvėpuoja? Ir nors diskusijų apie elektromobilius netrūksta – nuo baterijų gamybos poveikio iki elektros energijos šaltinių – jų poveikis miesto oro kokybei yra vienas aiškiausių argumentų jų naudai.
Ką iš tikrųjų išmeta tradicinis automobilis?
Prieš kalbant apie sprendimą, verta suprasti problemą. Vidaus degimo varikliai – tiek benzininiai, tiek dyzeliniai – degindami kurą išmeta visą kokteilį medžiagų, kurių dauguma miesto aplinkoje daro rimtą žalą.
Azoto oksidai (NOx) – tai vienas pagrindinių kaltininkų. Jie reaguoja su atmosferos komponentais ir sudaro smogą, kuris ypač matomas dideliuose miestuose kaistančiomis dienomis. Dyzeliniai varikliai išmeta ypač daug šių junginių – tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Volkswagen „Dieselgate” skandalas sukrėtė visą automobilių pramonę.
Kietosios dalelės (PM2.5 ir PM10) – šios smulkios dalelės yra ypač pavojingos, nes prasiskverbia giliai į plaučius, o smulkiausios patenka net į kraujotaką. Pasaulio sveikatos organizacija jas laiko vienu pavojingiausių oro teršalų. Dyzeliniai varikliai ir čia pirmauja, nors ir benzininiai ne daug atsilieka.
Anglies monoksidas (CO), lakieji organiniai junginiai (LOJ), sieros dioksidas – visa tai kartu sudaro toksiško kokteilio receptą, kuris miesto gatvėse kaupiasi kasdien, valandą po valandos.
Svarbu suprasti: elektromobilis gatvėje išmeta nulinį kiekį šių medžiagų tiesiogiai. Tai nereiškia, kad jis visiškai neturi poveikio aplinkai – elektra kažkur gaminama, baterijos kažkur gaminamos – bet miesto oro kokybei tiesioginis poveikis yra radikaliai skirtingas.
Kaip elektromobiliai keičia oro kokybę – skaičiai ir faktai
Teorija – viena, bet realūs duomenys – kita. Laimei, elektromobiliai jau pakankamai ilgai važinėja po miestus, kad turėtume konkrečių tyrimų rezultatų.
Norvegija – šalis, kuri elektromobilius priėmė greičiau nei bet kuri kita – puikus pavyzdys. Osle, kur elektromobiliai sudaro daugiau nei pusę naujų automobilių pardavimų, azoto dioksido koncentracija pagrindinėse gatvėse per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo reikšmingai. Tiesa, tam įtakos turėjo ir kiti veiksniai – geresnis viešasis transportas, dviračių infrastruktūra – bet elektromobilių vaidmuo neabejotinas.
Kinija, kuri turi ir didžiausią elektromobilių parką pasaulyje, ir kai kuriuos užterštausius miestus, taip pat stebi pokyčius. Šanchajuje ir Pekine, kur elektriniai autobusai ir taksi sudaro vis didesnę dalį transporto priemonių, kietųjų dalelių koncentracija mažėja – nors ir lėčiau nei norėtųsi, nes šalyje vis dar dominuoja anglimi generuojama elektra.
Europoje atlikti tyrimai rodo, kad jei visi Londono automobiliai taptų elektriniais, azoto dioksido koncentracija mieste sumažėtų apie 40–50 procentų. Tai ne mažas skaičius – tai skirtumas tarp oro, kuris kenkia sveikatai, ir oro, kuris yra priimtinas.
Lietuvoje elektromobilių skaičius dar palyginti nedidelis, bet tendencija aiški – Vilniuje ir Kaune elektrinių transporto priemonių daugėja kasmet. Kol kas jų poveikis bendrai oro kokybei yra ribotas vien dėl masto, bet kryptis teisinga.
Elektros gamyba – ar tai ne ta pati problema kitoje vietoje?
Čia dažniausiai pasigirsta skeptikų argumentas: „Gerai, elektromobilis gatvėje nieko neišmeta, bet elektra gaminama elektrinėje, kuri irgi teršia!” Ir tai – teisinga pastaba, kurią verta išnagrinėti rimtai, o ne atmesti.
Viskas priklauso nuo to, iš kur elektra ateina. Jei šalyje dominuoja anglies elektrinės – kaip Lenkijoje ar Kinijoje – elektromobilio bendras anglies pėdsakas yra mažesnis nei benzininio automobilio, bet ne dramatiškai. Jei elektra gaminama iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo, saulės, vandens – tada elektromobilis yra iš esmės švaresnė transporto priemonė visais aspektais.
Tačiau miesto oro taršos klausime šis argumentas yra šiek tiek šalia temos. Net jei elektra gaminama anglies elektrinėje, ta elektrinė paprastai yra už miesto ribų. Taigi teršalai, kurie anksčiau buvo išmetami tiesiai Vilniaus ar Kauno gatvėse, dabar išmetami kažkur kitur – ir tai yra reikšmingas skirtumas miesto gyventojų sveikatai.
Be to, elektros gamybos struktūra keičiasi. Lietuva importuoja vis daugiau žaliosios elektros, saulės parkų daugėja, o ateityje – su „Rail Baltica” ir naujais tinklais – situacija tik gerės. Elektromobilis, nupirktas šiandien, per savo 10–15 metų eksploatacijos laikotarpį važinės vis švaresnės elektros sąskaita.
Miesto planavimas ir elektromobiliai – neatsiejamas ryšys
Elektromobiliai nėra stebuklingas sprendimas, kuris veikia izoliuotai. Jie geriausiai veikia tada, kai miestas aktyviai kuria jiems palankią aplinką – ir tuo pačiu metu kuria aplinką, kuri mažina bendrą automobilių naudojimą.
Krovimo infrastruktūra – tai akivaizdžiausias dalykas. Jei žmogus negali patogiai įkrauti automobilio namuose, darbe ar prekybos centre, jis tiesiog nepirks elektromobilio. Vilnius šiuo atžvilgiu daro pažangą – krovimo stotelių daugėja, bet jų vis dar trūksta, ypač lyginant su Vakarų Europos miestais.
Taip pat svarbu, kaip miestai reguliuoja patekimą į tam tikras zonas. Daugelis Europos miestų – Amsterdamas, Briuselis, Milanas – jau dabar riboja arba planuoja riboti dyzelinių ir benzininių automobilių patekimą į centrus. Tai natūraliai skatina žmones rinktis elektromobilius, jei jie vis tiek nori važiuoti automobiliu.
Elektriniai autobusai ir taksi – tai dar vienas svarbus aspektas. Vienas elektrinis autobusas pakeičia keliasdešimt automobilių, todėl viešojo transporto elektrifikacija miesto oro kokybei duoda neproporcingas naudas. Vilniuje jau kursuoja elektriniai autobusai, Kaunas taip pat žingsniuoja ta kryptimi – ir tai yra vienas efektyviausių būdų greitai pagerinti oro kokybę.
Sveikata – kiek tai kainuoja ir kiek sutaupoma?
Oro tarša – tai ne tik estetinis ar ekologinis klausimas. Tai ekonominis klausimas, nes bloga oro kokybė tiesiogiai veikia žmonių sveikatą, o tai reiškia didesnes sveikatos priežiūros išlaidas, mažesnį produktyvumą ir trumpesnį gyvenimą.
Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad oro tarša Europoje kasmet sukelia apie 400 000 priešlaikinių mirčių. Tai daugiau nei eismo įvykiai, alkoholis ir narkotikai kartu sudėjus. Didelė dalis šios taršos – transporto sektoriaus nuopelnas.
Lietuva šiame kontekste nėra išimtis. Vilniuje ir Kaune azoto dioksido koncentracija piko valandomis viršija rekomenduojamas normas. Tai ypač aktualu vaikams, kurių plaučiai dar vystosi, ir vyresnio amžiaus žmonėms su kvėpavimo ar širdies ligomis.
Ekonomistai skaičiuoja, kad kiekvienas euras, investuotas į oro kokybės gerinimą, grąžina kelis eurus sutaupytų sveikatos priežiūros išlaidų. Elektromobilių skatinimas – per mokesčių lengvatas, subsidijas, krovimo infrastruktūrą – yra ne tik aplinkosauginis, bet ir ekonomiškai racionalus sprendimas.
Praktiškai tai reiškia: jei galvojate apie elektromobilio pirkimą, žinokite, kad Lietuvoje šiuo metu galima gauti iki 5000 eurų subsidiją naujo elektrinio automobilio pirkimui (tikslinga patikrinti aktualias sąlygas, nes jos keičiasi). Registracijos mokesčio lengvatos, nemokamas parkavimas kai kuriose miestų zonose – visa tai daro elektromobilius finansiškai patrauklesnius.
Praktiniai patarimai tiems, kas svarsto pereiti prie elektros
Jei skaitote šį straipsnį ir galvojate apie elektromobilio pirkimą – štai keletas konkrečių dalykų, kuriuos verta žinoti:
Kasdienio važiavimo atstumai. Dauguma žmonių Lietuvoje per dieną nuvažiuoja 30–50 kilometrų. Net pigiausi elektromobiliai turi 200–300 km realų ridos rezervą. Taigi kasdieniam naudojimui baterijos talpa nėra problema – problema tik ilgoms kelionėms, ir net tada krovimo tinklas Europoje sparčiai plečiasi.
Krovimas namuose. Jei turite garažą ar privačią stovėjimo vietą, namų krovimas yra paprasčiausias sprendimas. Paprastas 220V kištukas įkraus automobilį per naktį – lėtai, bet pakankamam kasdieniam naudojimui. Greitesnis 11 kW įkroviklis kainuoja apie 500–1000 eurų su montavimu ir įkrauna automobilį per 4–6 valandas.
Viešas krovimas. Patikrinkite Chargemap ar PlugShare programėles – jose matysite visas krovimo stotelės Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Prieš pirkdami elektromobilį, pasitikrinkite, ar jūsų darbovietės ar namų aplinkoje yra pakankamai krovimo galimybių.
Žiema. Tai dažnas klausimas Lietuvoje. Šaltis tikrai mažina baterijos efektyvumą – apie 20–30 procentų. Tai reiškia, kad 300 km vasarą gali tapti 210–240 km žiemą. Sprendimas – planuoti keliones ir naudoti automobilio šildymą dar kol jis prijungtas prie kroviklio (pretemperavimas).
Techninė priežiūra. Elektromobiliai turi mažiau judančių dalių, todėl priežiūros išlaidos yra mažesnės. Nereikia keisti alyvos, yra mažiau stabdžių dilimo (regeneracinis stabdymas), mažiau gedimų. Ilgalaikiai skaičiavimai dažnai rodo, kad elektromobilis per 5–7 metus tampa pigesnis nei benzininis, net jei pirkimo kaina didesnė.
Kai elektromobiliai taps norma, o ne išimtimi
Dabar elektromobilis Lietuvos gatvėse vis dar patraukia žvilgsnius. Bet tendencija aiški – Europos Sąjunga nuo 2035 metų draudžia naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą. Tai ne tolima ateitis – tai maždaug vieno automobilio pirkimo ciklo laikotarpis. Žmogus, kuris šiandien perka naują benzininį automobilį, tikėtina, kad jo paskutinis toks pirkinys.
Miestai, kurie aktyviai skatina elektromobilius jau dabar, kuria infrastruktūrą, keičia viešąjį transportą, riboja senas transporto priemones – tie miestai turės švaresnį orą greičiau. Ir tai nėra abstraktus pažadas – tai matoma Osle, Amsterdame, Hamburge, kur oro kokybė per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo reikšmingai.
Vilnius ir Kaunas turi galimybę eiti tuo pačiu keliu. Tam reikia ne tik piliečių, kurie renkasi elektromobilius, bet ir savivaldybių, kurios investuoja į krovimo infrastruktūrą, elektrifikuoja autobusų parkus ir kuria zonas, kuriose dyzeliniai automobiliai tiesiog nebeįleidžiami. Kiekvienas elektrinis automobilis gatvėje – tai mažiau azoto dioksido, mažiau kietųjų dalelių, mažiau vaikų su astma, mažiau senolių, kuriems sunku kvėpuoti karštos vasaros dienomis. Tai nėra idealizmas – tai fizika ir chemija, veikianti mūsų naudai.
