Kai kelionė staiga tampa košmaru
Vasaros atostogos Italijoje, žiemos slidinėjimas Austrijoje arba paprastas verslo reisas per Vokietiją – ir staiga trenksmas, dūžtantis stiklas, sustojęs eismas. Avarija užsienyje yra vienas iš tų scenarijų, apie kuriuos niekas nenori galvoti prieš išvykdamas, bet kuris nutinka kur kas dažniau, nei norėtųsi tikėti. Ir kai tai nutinka, dauguma žmonių pasijunta visiškai pasimetę – ne savo šalyje, galbūt nemokantys vietos kalbos, nežinantys, ką daryti ir kam skambinti.
Šiame straipsnyje – viskas, ką reikia žinoti, kad tokioje situacijoje neprarastumėte galvos ir apsaugotumėte savo interesus. Nes žinios šiuo atveju tiesiogine prasme gali kainuoti tūkstančius eurų – arba sutaupyti juos.
Pirmieji minutės po smūgio – ką daryti ir ko nedaryti
Pirmiausia – kvėpuokite. Tai skamba banaliai, bet adrenalinas po avarijos daro savo darbą, ir žmonės dažnai priima skubotas, vėliau apgailestaujamas sprendimas. Pirmoji taisyklė: nepalikite įvykio vietos. Tai galioja visose Europos šalyse ir daugelyje kitų pasaulio valstybių – pabėgimas nuo avarijos vietos yra rimtas nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar jūs kaltas, ar ne.
Jei galite judėti ir esate saugus, pirmiausia įvertinkite situaciją. Ar yra sužeistųjų? Ar automobilis stovi pavojingoje vietoje? Ar reikia uždegti avarinį signalą ir išstatyti trikampį? Šie veiksmai yra universalūs ir galioja visur – nuo Portugalijos iki Gruzijos.
Keletas konkrečių veiksmų pirmomis minutėmis:
- Įjunkite avarinius žibintus iš karto, net jei avarija nedidelė
- Išstatykite avarinį trikampį – paprastai 50-100 metrų už automobilio (greitkelyje – daugiau)
- Nefotografuokite pirmiausia automobilio – pirmiausia patikrinkite, ar visi gyvi ir sveiki
- Nesiginčykite su kitu vairuotoju apie kaltę – tai išsiaiškinti yra policijos ir draudimo kompanijų reikalas
- Nepasirašykite jokių dokumentų, kurių nesuprantate
Dėl paskutinio punkto – tai ypač svarbu. Kai kuriose šalyse, ypač ne ES valstybėse, kitas vairuotojas gali bandyti greitai surašyti kažkokį „susitarimą” ir gauti jūsų parašą. Niekada to nedarykite, kol nėra aišku, ką pasirašote.
Skambučiai, kurių negalima praleisti
Europos Sąjungoje veikia universalus pagalbos numeris 112 – jis veikia visose ES šalyse ir daugelyje kitų Europos valstybių. Skambinant iš mobiliojo telefono, operatorius paprastai gali kalbėti angliškai arba nukreips jus pas tinkamą tarnybą. Šį numerį verta išsaugoti telefone dar prieš išvykstant.
Tačiau 112 – tik pradžia. Yra dar keli svarbūs skambučiai:
Jūsų draudimo kompanija. Kiekvienas automobilis, išvykstantis į užsienį, privalo turėti galiojantį TPVCA (trečiųjų asmenų atsakomybės civilinį draudimą) – tai žalioji kortelė. Šios kortelės gale arba pačioje polisoje paprastai nurodytas pagalbos telefono numeris, veikiantis 24/7. Paskambinkite kuo greičiau – draudimo kompanijos turi savo procedūras ir dažnai gali suteikti teisinę bei praktinę pagalbą vietoje.
Lietuvos ambasada arba konsulinė tarnyba. Jei situacija rimta – sužeistieji, sulaikymas, didelė materialinė žala – ambasada gali padėti su vertimu, teisininkų rekomendacijomis ir kitais klausimais. Visų šalių, kuriose yra Lietuvos diplomatinės atstovybės, kontaktus galima rasti Užsienio reikalų ministerijos svetainėje.
Pagalbos kelyje tarnyba. Jei esate „Lietuvos draudimo”, „Ergo”, „BTA” ar kito draudiko klientas su kasko draudimu, greičiausiai turite ir pagalbos kelyje paslaugą. Šie žmonės gali organizuoti automobilio vilkimą, laikinojo transporto nuomą ir kitas praktines paslaugas.
Europos avarijos pranešimo forma – jūsų geriausias draugas
Vienas iš labiausiai nuvertintų dokumentų automobilistų pasaulyje – Europos avarijos pranešimo forma, dar vadinama „dvikalbiu pranešimu” arba tiesiog „avarine forma”. Ši forma yra standartizuota visoje Europoje ir leidžia abiem vairuotojams užfiksuoti avarijos aplinkybes be kalbos barjero, nes ji pateikiama dviem kalbomis vienu metu.
Kaip ji veikia? Abu vairuotojai kartu užpildo vieną formą (ji turi kopijavimo popierių, todėl kiekvienas gauna savo egzempliorių). Formoje nurodoma:
- Avarijos data, vieta, sužeistųjų skaičius
- Abiejų transporto priemonių duomenys
- Vairuotojų ir savininkų kontaktai
- Draudimo polisų informacija
- Avarijos aplinkybių schema (piešiama ranka)
- Kiekvieno vairuotojo versija apie tai, kas nutiko
Svarbiausia – ši forma nėra kaltės pripažinimas. Tai tiesiog faktų fiksavimas. Tačiau jei kitas vairuotojas atsisako ją pildyti arba elgiasi agresyviai – tai rimtas signalas, kad reikia kviesti policiją.
Forma turėtų būti kiekvieno automobilio pirštinių dėžutėje. Ją galima gauti iš draudimo kompanijos arba parsisiųsti iš interneto ir atsispausdinti. Jei jos neturite – fotografuokite kito vairuotojo dokumentus, automobilio numerius, žalą ir aplinką. Kuo daugiau nuotraukų, tuo geriau.
Policija – kada kviesti ir ko tikėtis
Skirtingose šalyse policijos kvietimo taisyklės skiriasi. Kai kuriose valstybėse policija privalo atvykti į bet kokią avariją, kitose – tik jei yra sužeistųjų arba žala viršija tam tikrą sumą. Tačiau praktinis patarimas: jei esate užsienyje ir nesate tikri dėl kaltės arba kitas vairuotojas elgiasi keistai – visada kvieskite policiją.
Policijos protokolas yra oficialus dokumentas, kuris vėliau bus labai svarbus draudimo kompanijai. Be jo gali būti sunku įrodyti, kas iš tikrųjų nutiko.
Keletas dalykų, kuriuos reikia žinoti apie policiją užsienyje:
Kalbos barjeras. Pareigūnai ne visada kalba angliškai. Jei komunikacija neįmanoma – skambinkite savo draudimo kompanijai arba ambasadai, jie gali padėti su vertimu telefonu.
Baudos vietoje. Kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje, Ispanijoje) policija gali išrašyti baudą vietoje, jei nustatoma, kad jūs pažeidėte eismo taisykles. Tokiu atveju paprastai reikalaujama sumokėti iš karto arba pateikti garantiją. Neturėdami grynųjų ar kortelės, galite atsidurti nemalonesnėje situacijoje.
Alkoholis. Daugelyje Europos šalių leistinas alkoholio kiekis kraujyje yra mažesnis nei Lietuvoje arba lygus nuliui (pvz., Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje). Jei buvote vartojęs alkoholio – tai labai rimtai apsunkina jūsų padėtį, nepriklausomai nuo to, kas kaltas dėl avarijos.
Draudimas užsienyje – ką iš tikrųjų dengia jūsų polisas
Čia daugelis vairuotojų susiduria su nemaloniais atradimais. Standartinis TPVCA draudimas dengia žalą, kurią padarote kitiems, bet ne savo automobiliui. Jei norite, kad jūsų paties automobilio žala būtų kompensuota, reikia kasko draudimo.
Tačiau net ir su kasko draudimu yra niuansų. Prieš išvykdami į užsienį, verta patikrinti:
Geografinė draudimo aprėptis. Dauguma Europos draudikų dengia visą Europą, bet kai kurie polisai turi išimčių. Ypač atkreipkite dėmesį, jei vykstate į Turkiją, Maroką, Gruziją ar kitas šalis, esančias už įprastos Europos ribų.
Žalioji kortelė. Tai tarptautinis draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad turite galiojantį TPVCA. Daugelyje šalių (ypač ne ES) jo reikalaujama prie sienos. Jis paprastai įdedamas į draudimo dokumentų paketą, bet jei jo nerandate – kreipkitės į draudimo kompaniją prieš išvykdami.
Pagalbos kelyje paslauga. Ar ji įtraukta į jūsų polisą? Ar galioja užsienyje? Koks maksimalus vilkimo atstumas? Ar apima laikino automobilio nuomą? Šie klausimai atrodo smulkmeniški, kol nesate Vokietijos greitkelyje su gedusiu varikliu.
Franšizė. Kai kuriuose kasko polisuo yra franšizė – suma, kurią mokate patys. Jei žala yra mažesnė už franšizę, draudimas jos nedengs.
Praktinis patarimas: prieš kiekvieną ilgesnę kelionę į užsienį, paskambinkite į savo draudimo kompaniją ir tiesiog paklauskite: „Jei aš pateksiu į avariją tokioje ir tokioje šalyje, ką jūs dengiate ir ką turiu daryti?” Dešimt minučių telefono pokalbio gali sutaupyti daug nervų ir pinigų.
Specifiniai skirtumai skirtingose šalyse
Europa atrodo vienalytė, bet eismo taisyklės ir avarijos procedūros skiriasi labiau, nei daugelis tikisi. Štai keletas svarbių skirtumų:
Prancūzija. Privaloma turėti alkometro testą (nors bausmės už jo nebuvimą buvo panaikintos, rekomenduojama turėti). Taip pat privalomi atsarginiai liemenės (atšvaitinės liemenės) kiekvienam automobilio keleiveiui. Avarijos atveju policija (žandarmeria arba policija, priklausomai nuo vietos) gali pareikalauti pūsti į alkometrą net jei esate nukentėjusioji pusė.
Vokietija. Greitkeliuose (Autobahn) nėra greičio apribojimų daugelyje ruožų, bet tai nereiškia, kad avarijos atveju jūs automatiškai esate teisus. Vokietijos draudimo sistema yra labai tvarkinga – paprastai viskas išsprendžiama per draudimo kompanijas be didelių problemų, bet dokumentai turi būti tvarkingi.
Italija. Italijoje policija (Carabinieri arba Polizia Stradale) yra gana griežta dėl dokumentų. Taip pat verta žinoti, kad kai kuriuose miestuose yra ZTL zonos (riboto eismo zonos) – jei į jas įvažiavote be leidimo, galite gauti baudą net nepriklausomai nuo avarijos.
Turkija. Jei vykstate automobiliu į Turkiją, žinokite, kad jūsų Europos TPVCA ten gali negalioti – reikia įsigyti atskirą Turkijos draudimą prie sienos. Avarijos atveju policija turi atvykti į bet kokį incidentą, ir be policijos protokolo draudimas neveiks.
Rytų Europa (Ukraina, Moldova, Gruzija). Šiose šalyse procedūros gali būti mažiau nuspėjamos. Korumpuoti pareigūnai, nors ir retai, vis dar pasitaiko. Visada filmuokite pokalbius su pareigūnais (tai legalu daugelyje šalių), išsaugokite visus dokumentus ir nesiginčykite agresyviai.
Kai automobilis nebeveikia – praktiniai sprendimai
Avarija ne visada reiškia, kad automobilis visiškai sunaikintas. Bet net ir nedidelė žala gali padaryti transporto priemonę nevažiuojančią. Ką daryti tokiu atveju?
Pirmiausia – vilkimas. Jei turite pagalbos kelyje paslaugą, skambinkite jiems. Jei ne – vietiniai vilkikai paprastai yra brangūs, ypač greitkeliuose. Kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje) greitkelio valdytojas gali automatiškai iškviesti vilkiką, ir tada sąskaita bus jūsų.
Automobilio remontas užsienyje – sudėtingas klausimas. Jei žala nedidelė ir automobilis važiuoja, geriau grįžti į Lietuvą ir remontuoti čia – paprastai pigiau ir patogiau. Jei automobilis nevažiuoja, draudimo kompanija paprastai organizuoja remontą vietoje arba automobilio transportavimą atgal.
Laikinas automobilis – daugelis kasko draudimų apima laikino automobilio nuomą avarijos atveju. Patikrinkite savo polisą. Jei ne – nuomokitės patys, bet išsaugokite visus kvitus, nes vėliau galite bandyti išieškoti šias išlaidas iš kaltosios pusės draudimo.
Grįžimas namo be automobilio – jei automobilis liko užsienyje remontui ar buvo konfiskuotas (taip, tai gali nutikti), jums reikia grįžti namo. Draudimo kompanijos paprastai dengia kelionės išlaidas tokiu atveju, bet vėlgi – patikrinkite polisą ir išsaugokite visus bilietus bei kvitus.
Kelionė be streso – pasiruošimas, kuris tikrai veikia
Geriausias būdas susidoroti su avarija užsienyje – pasiruošti jai iš anksto. Tai neskamba romantiškai, bet kelios minutės prieš išvykstant gali sutaupyti daug galvos skausmo.
Sukurkite sau „avarijos paketą” automobilio pirštinių dėžutėje:
- Europos avarijos pranešimo forma (atsispausdinta)
- Žalioji kortelė (draudimo liudijimas)
- Draudimo kompanijos pagalbos numeris (užrašytas ant popieriaus, ne tik telefone)
- Lietuvos ambasadų kontaktai šalyse, per kurias važiuojate
- Pagalbos kelyje tarnybos numeris
- Trumpas angliškas tekstas, aiškinantis jūsų situaciją (jei nemokate kalbos)
Taip pat verta:
Įdiegti kelionių draudimą. Tai ne tas pats, kas automobilio draudimas. Kelionių draudimas dengia medicinos išlaidas, repatriaciją ir kitas asmenines išlaidas avarijos atveju. Jei esate sveikatos draudimo kortelės turėtojas (ESDK), ji dengia tik būtinąją medicinos pagalbą ES – ne viską.
Fotografuoti dokumentus. Prieš išvykstant, nufotografuokite visus svarbius dokumentus – pasą, vairuotojo pažymėjimą, draudimo polisą, automobilio registracijos liudijimą. Išsaugokite nuotraukas debesyje – jei prarasite dokumentus, turėsite kopijas.
Sužinoti vietinį pagalbos numerį. Nors 112 veikia visur Europoje, kai kuriose šalyse yra atskiri numeriai policijai, greitajai pagalbai ir priešgaisrinei tarnybai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje tai 999, JAV – 911.
Avarija užsienyje yra stresinė, bet valdoma situacija. Žmonės, kurie žino, ką daryti, paprastai išsprendžia problemą per kelias valandas ir tęsia kelionę – arba bent jau grįžta namo be didelių finansinių nuostolių. Žmonės, kurie panikauja, pasirašo dokumentus nesuprasdami jų turinio arba palieka įvykio vietą, dažnai susiduria su problemomis, kurios trunka mėnesius. Skirtumas – tik pasiruošimas ir šaltakraujiškumas. O šaltakraujiškumas, kaip žinia, ateina iš žinių.
