Žiema ir dviratis – draugai ar priešai?
Daugelis dviratininkų rudenį pakabina savo dviratį ant kablio ir laukia pavasario. Suprantama – šalta, drėgna, slidžia. Bet yra ir tokių, kurie važiuoja ištisus metus, ir jie gerai žino: žieminis važiavimas turi savų privalumų. Mažiau kamščių, tuščios dviračių takų juostos, oras, kuris tiesiog pažadina. Problema ta, kad dviratis žiemą kenčia labiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Druska, drėgmė, šaltis – visa tai kartu sudaro gana agresyvią aplinką metalui, guoliams, grandinei ir visiems kitiems komponentams.
Šiame straipsnyje kalbėsime ne tik apie tai, kaip apsaugoti dviratį, bet ir kaip pačiam važiuoti saugiai, ką reikia tikrinti dažniau nei vasarą, ir kodėl kai kurie sprendimai, kurie atrodo logiški, iš tikrųjų gali pakenkti.
Padangos – pirmas dalykas, kurį reikia pergalvoti
Jei vasarą važiuoji ant plonų slick tipo padangų, žiemą jos taps tikra problema. Ant šlapio asfalto jos dar kažkaip susitvarko, bet kai tik pasirodo pirmasis šerkšnas ar ledo pluta – viskas. Kritimas gali įvykti taip greitai, kad net nesuspėsi suprasti, kas atsitiko.
Žieminis dviračių važiavimas reikalauja platesnių padangų su ryškesniu protektoriumi. Jei važiuoji mieste, rekomenduojama rinktis bent 35-40 mm pločio padangas su geru drenaviniu raštu. Jei keliauji per parkus, žvyrkelius ar sniego padengtus takus – 45 mm ir daugiau bus daug geriau.
Yra ir specialios žieminės dviračių padangos su šuoliais – metaliniais spygliais, kurie įsikanda į ledą. Tokios padangos brangesnės, bet jei tavo maršrutas eina per vietas, kur ledo tikimybė didelė, investicija atsipirks. Populiarūs gamintojai kaip Schwalbe, Nokian ar Continental siūlo tokius modelius. Schwalbe Marathon Winter arba Nokian Hakkapeliitta – šie vardai žiemą skamba kaip muzika ausims.
Svarbus niuansas – žiemą šiek tiek sumažink padangų slėgį. Jei vasarą pumpuoji iki 5-6 barų, žiemą pakanka 3,5-4,5. Mažesnis slėgis reiškia didesnį kontaktinį plotą su žeme, o tai tiesiogiai veikia sukibimą. Tik nepersistark – per mažas slėgis gali sukelti padangos prasmukimą ant ratlankio posūkyje.
Grandinė, pavarų sistema ir tepalai – žiemos specifika
Grandinė yra vienas labiausiai kenčiančių komponentų žiemą. Druska nuo kelio patenka ant grandinės, maišosi su tepalu, ir gaunasi kažkas panašaus į abrazyvinę pastą. Ši pasta tiesiog šlifuoja grandines, žvaigždes ir kasetes daug greičiau nei vasarą.
Ką daryti? Pirma – tepti grandinę dažniau. Jei vasarą tai darei kartą per 200-300 km, žiemą reikia tepti kas 100 km, o kartais ir dažniau, jei važiavai per tikrai šlapią orą. Antra – naudoti tinkamą tepalą. Vasaros sausieji tepalai (dry lube) žiemą netinka – jie per greitai išsiplauna. Reikia drėgnų sąlygų tepalų (wet lube), kurie yra lipnesni ir ilgiau išsilaiko.
Kai kurie dviratininkai žiemą pereina prie grandinės tepimo vazelinu arba specialiais rūpestingai parinktais produktais kaip Muc-Off Wet Lube ar Finish Line Wet. Šie tepalai gerai atlaiko drėgmę, bet juos reikia reguliariai nuvalyti ir atnaujinti, nes jie pritraukia nešvarumus.
Pavarų sistema žiemą taip pat reikalauja dėmesio. Jei turi išorinę pavarų sistemą (derailleur), žiemą ji gali pradėti veikti nepatikimai – šaltis veikia trosų elastingumą, o nešvarumai kaupiasi perjungimo mechanizme. Geras sprendimas – prieš žiemą sureguliuoti pavaras ir patikrinti trosų būklę. Jei trosai jau seniai nekeisti – keisk dabar, ne pavasarį.
Alternatyva – pereiti prie vienos pavarų (single speed) arba vidinio pavarų bokštelio (internal hub). Shimano Nexus ar Alfine serijos bokšteliai žiemą elgiasi daug patikimiau nei išorinė sistema, nes mechanizmas uždarytas nuo aplinkos poveikio.
Stabdžiai žiemą – tai ne tas pats, kas vasarą
Stabdymo kelias žiemą gali būti du, tris ar net keturis kartus ilgesnis nei sausą vasaros dieną. Tai ne perdėjimas – tai fizika. Drėgnas asfaltas, šerkšnas, ledo pluta – kiekvienas iš šių paviršių reikalauja visiškai kitokio elgesio su stabdžiais.
Jei dar naudoji senus guminius stabdžių trinkelius su v-brake sistema, žiemą jų efektyvumas šlapiomis sąlygomis bus gana apgailėtinas. Geras sprendimas – pakeisti trinkeles į specialiai drėgnoms sąlygoms skirtas (pvz., Kool Stop Salmon arba Salmon Compound). Jos brangesnės, bet stabdymo efektyvumas šlapiomis sąlygomis žymiai geresnis.
Dar geriau – jei turi galimybę, pereiti prie hidraulinių diskų stabdžių. Jie žiemą elgiasi daug geriau nei v-brake ar net mechaniniai diskai. Hidraulika nereaguoja į šaltį taip jautriai, ir stabdymo jėga išlieka stabili nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Bet svarbiausia taisyklė – stabdyk anksčiau. Daug anksčiau. Jei vasarą pradedi stabdyti 10 metrų prieš sankryžą, žiemą pradėk 25-30 metrų. Ir niekada nestabdyk staigiai ant šlapio ar apšalusio paviršiaus – stabdyk sklandžiai, tolygiai, abu stabdžius naudodamas vienu metu, bet priekinį šiek tiek atsargiau.
Apsauga nuo druskos ir korozijos – tai rimta
Druskos naudojimas keliuose žiemą yra didžiausias dviračio priešas. Ji ne tik skatina koroziją, bet ir patenka į visas įmanomas vietas – guolius, sraigtus, suvirinimo siūles. Po kelių žiemų be tinkamos priežiūros dviratis gali atrodyti kaip iš jūros dugno ištrauktas artefaktas.
Ką daryti praktiškai:
- Po kiekvieno važiavimo druskingomis sąlygomis – nuplaukite dviratį vandeniu. Ne aukšto slėgio plovykla (ji gali išplauti tepalą iš guolių), o tiesiog žarna ar kibirėliu. Svarbiausia nuplauti druską, kol ji nepradėjo dirbti savo juodo darbo.
- Rėmą ir metalines dalis galima apsaugoti specialiais produktais kaip Weldtite TF2 Protector arba paprastu WD-40 (bet ne kaip tepalu grandinei – tik kaip apsaugine danga). Šie produktai sukuria plėvelę, kuri apsauoja nuo drėgmės ir druskos.
- Sraigtus ir varžtus patartina kartą per sezoną išsukti, sutepti ir įsukti atgal. Taip išvengsite situacijos, kai pavasarį norėsite kažką sureguliuoti ir sraigtas tiesiog nepasiduos.
- Guoliai – jei turi galimybę, prieš žiemą patikrink vairo kolonėlės, pedalų ir galinio variklio (jei elektrinis) guolių būklę. Sugedę guoliai žiemą genda dar greičiau.
Aliuminio rėmai korozijai atsparesni nei plieno, bet tai nereiškia, kad jiems priežiūros nereikia. Plieno rėmai žiemą reikalauja ypatingos priežiūros – jei rėme yra bent mažiausias dažų įbrėžimas, druska ir drėgmė tą vietą pradės ardyti labai greitai.
Apšvietimas ir matomumas – žiemą tai gyvybiškai svarbu
Žiemą dienos trumpos. Važiuodamas į darbą ryte gali būti tamsu, grįždamas – taip pat tamsu. Tai reiškia, kad apšvietimas žiemą nėra papildoma funkcija – tai būtinybė.
Minimumas – priekinis baltas žibintas ir galinis raudonas. Bet žiemą rekomenduočiau daugiau. Priekinis žibintas turėtų būti bent 400-600 liumenų, kad gerai apšviestų kelią ir tave matytų priešpriešinis eismas. Galinis – su keliais režimais, įskaitant mirksėjimą, kuris geriau patraukia dėmesį.
Populiarūs pasirinkimai: Cateye Volt serija priekyje, Exposure Flare arba Lezyne Strip Drive gale. Jei biudžetas ribotas – net nebrangūs USB įkraunami žibintai iš Decathlon ar Amazon bus geriau nei nieko.
Be žibintų – atšvaitai. Ant drabužių, kuprinės, ant dviračio rėmo. Kuo daugiau, tuo geriau. Atšvaitinės liemenės ar juostos ant rankų ir kojų ypač efektyvios, nes judančios atšvaito dalys labiau patraukia vairuotojų dėmesį.
Dar vienas dalykas – drabužiai. Žiemą reikia rengtis sluoksniais. Pirmasis sluoksnis – drėgmę praleidžiantis (merino vilna arba sintetika). Antrasis – šilumą išlaikantis. Trečiasis – vėjo ir vandens nepraleidžiantis. Rankos ir kojos šąla greičiausiai, todėl pirštinės ir šiltos kojinės yra ne prabanga, o būtinybė. Veidas – balaklava arba neopreninis kaukė. Ausys – šilta kepurė po šalmu.
Dviratis žiemą: techninė apžiūra prieš sezoną ir jo metu
Prieš pradedant žieminį sezoną, verta atlikti išsamesnę dviračio apžiūrą nei įprastai. Tai nereikia daryti profesionalioje dirbtuvėje – daugelį dalykų galima patikrinti pačiam.
Štai ką reikia patikrinti:
- Grandinės nusidėvėjimas – naudok grandinės nusidėvėjimo matuoklį (kainuoja kelis eurus, bet labai naudingas). Jei grandinė nusidėvėjusi daugiau nei 0,75%, ją keisk prieš žiemą, o ne po. Nusidėvėjusi grandinė žiemą genda dar greičiau ir kartu su savimi nusidėvina kasetes.
- Stabdžių trinkelės arba diskų kaladėlės – patikrink likusį storį. Jei mažiau nei 1-2 mm – keisk.
- Trosai ir apvalkalai – patikrink, ar nėra įtrūkimų, korozijos, ar trosai laisvai juda apvalkaluose.
- Ratų stipinai – paspausk rankomis – ar visi įtempti vienodai? Atsilaisvinęs stipinas žiemą gali sukelti ratlankio deformaciją.
- Pedalai – ar sukasi laisvai? Ar nėra laisvumo? Pedalų guoliai žiemą kenčia labai.
Žiemos sezono metu rekomenduočiau bent kartą per mėnesį atlikti greitą apžiūrą – patikrinti grandinės tepimą, stabdžių veikimą, padangų slėgį ir bendrą dviračio būklę. Tai užtrunka 10-15 minučių, bet gali išgelbėti nuo brangių remontų ar, dar blogiau, gedimo važiuojant.
Kai žiema baigiasi – ką daryti su dviračiu pavasarį
Pavasaris – laikas, kai daugelis dviratininkų grįžta prie savo dviraičių po žiemos pertraukos. Bet jei važiavai žiemą, pavasarį dviratis reikalauja rimtesnės priežiūros nei tiesiog oro pripūtimas.
Pirma – gerai nuplaukite visą dviratį. Nuimkite ratų apsaugas (jei turėjote), nuvalykite visas dalis nuo susikaupusių nešvarumų ir druskos liekanų. Grandinę nuimkite ir išvalykite atskirai arba pakeiskite nauja – po žiemos ji dažnai būna labai nusidėvėjusi.
Patikrinkite rėmą dėl korozijos požymių. Jei radote rūdžių – nedelskite. Nedidelės rūdžių vietos gali būti nušveistos smulkiu švitrinio popieriaus grūdeliu ir padengtos dažais arba specialiu rūdžių konverteriu. Jei rūdys jau gilesnės – kreipkitės į specialistą.
Pakeiskite tepalą grandinėje į vasarinį – dry lube tipo. Jis mažiau pritraukia nešvarumų ir geriau tinka sausomis sąlygomis. Patikrinkite pavarų reguliavimą – po žiemos jos dažnai šiek tiek pasijudina.
Ir galiausiai – jei turėjote žiemines padangas su šuoliais, nuimkite jas ir grąžinkite vasarines. Važiuoti su šuoliais sausu asfaltu ne tik neefektyvu, bet ir greitai nusidėvi pačius šuolius.
Žieminis važiavimas – ne bausmė, o pasirinkimas
Žiema ant dviračio nėra kažkas, ko reikia bijoti ar vengti bet kokia kaina. Tai tiesiog kitoks važiavimas – lėtesnis, atsargesnis, reikalaujantis daugiau pasiruošimo. Bet tie, kurie išbando, dažnai sako, kad žieminiai važiavimai turi savotišką žavesį – tuščios gatvės, šaltas oras, kuris pažadina geriau nei kava, ir tas jausmas, kad tu gali tai, ko daugelis negali.
Svarbiausia – nesiimti žieminio važiavimo nepasiruošus. Tinkamos padangos, veikiantys stabdžiai, geras apšvietimas ir reguliari priežiūra – tai ne papildomos galimybės, o baziniai reikalavimai. Dviratis, kuris vasarą veikia tobulai, žiemą gali tapti problemų šaltiniu, jei jo tinkamai nepasiruošite.
Pradėkite nuo mažo – trumpi maršrutai, pažįstami keliai, geras oras. Palaipsniui gausite patirties, suprasite, kaip jūsų dviratis elgiasi skirtingomis sąlygomis, ir žieminis važiavimas taps ne iššūkiu, o tiesiog dar vienu malonumu. O kai pavasarį visi kiti tik ištrauks savo dviračius iš rūsio, jūs jau turėsite kelis šimtus žiemos kilometrų kojose – ir tai jausis labai gerai.
