Kodėl verta važiuoti automobiliu, o ne skristi lėktuvu
Kiekvieną vasarą tūkstančiai lietuvių svarsto tą patį klausimą – ar verta sėsti į automobilį ir leistis į kelionę iki Ispanijos, Italijos ar Graikijos, ar vis dėlto paprasčiau nusipirkti pigų bilietą ir per dvi valandas atsidūrti prie jūros. Atsakymas, žinoma, priklauso nuo to, ko iš kelionės tikitės.
Jei jums svarbu tik greičiausiai pasiekti tikslą – lėktuvas laimės visada. Bet jei kelionė pati savaime yra dalis atostogų, jei turite šeimą su vaikais, daug bagažo, mėgstate sustoti kur norite ir kada norite – automobilis tampa ne tik praktiška, bet ir ekonomiškai pagrįsta alternatyva. Keturi žmonės automobilyje dažnai išleidžia mažiau nei keturi žmonės su skrydžiais, viešbučiais prie oro uostų ir nuomojamu automobiliu vietoje.
Be to, yra kažkas neapsakomo tame, kai matai, kaip Lietuvos lyguma palaipsniui virsta Lenkijos miškais, tada Čekijos kalvomis, Austrijos Alpėmis, ir galiausiai – Italijos ar Ispanijos kraštovaizdžiu. Tai patirtis, kurios lėktuvas tiesiog negali pasiūlyti.
Maršrutų pasirinkimas – nuo Vilniaus iki Viduržemio jūros
Priklausomai nuo to, kur tiksliai norite nuvykti, iš Lietuvos į pietų Europą egzistuoja keli pagrindiniai maršrutai, ir kiekvienas turi savo privalumų bei trūkumų.
Maršrutas per Lenkiją, Čekiją, Austriją ir Italiją – tai klasika, kurią renkasi dauguma. Iš Vilniaus per Kauną, Marijampolę, Suvalkus, Varšuvą, Vroclavą, Prahą, Vieną ir Venecijos apylinkes iki Romos ar toliau į pietus. Bendras atstumas nuo Vilniaus iki Romos – apie 2 200 kilometrų. Kelias gerai žinomas, greitkeliai puikūs, infrastruktūra patikima.
Maršrutas per Vokietiją – šiek tiek ilgesnis, bet leidžia pasinaudoti legendiniu vokiečių Autobahn tinklu, kur daugelyje atkarpų nėra greičio apribojimų. Jei turite sportinį ar galingą automobilį – tai gali būti tikras malonumas. Iš Lietuvos per Kaliningradą (reikia vizos!) arba per Lenkiją į Berlyną, Miuncheną ir toliau per Austriją ar tiesiai per Šveicariją.
Maršrutas į Ispaniją – čia jau rimtas iššūkis. Nuo Vilniaus iki Barselonos – apie 2 800 kilometrų, iki Madrido – apie 3 100 km. Paprastai tai reiškia dvi pilnas dienas kelyje arba tris dienas su komfortiškomis sustojimais. Dažniausiai važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją.
Maršrutas į Graikiją – geografiškai sudėtingesnis, nes reikia kirstis per Balkanus. Populiariausi keliai eina per Vengriją, Serbiją ir Makedoniją arba per Bulgariją. Keliai Balkanuose gerokai prastesni nei Vakarų Europoje, tad planuokite daugiau laiko ir būkite atsargesni.
Praktinis patarimas: prieš kelionę visada pasitikrinkite, ar jūsų planuojami greitkeliai yra mokami, ir nusipirkite atitinkamus vinjetus. Austrija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija – visos šios šalys reikalauja vinjeto. Kai kuriose šalyse juos galima nusipirkti internetu iš anksto, kitose – prie sienos ar degalinėse. Neturėdami vinjeto rizikuojate solidžia bauda.
Automobilio paruošimas – tai ne formalumas, o būtinybė
Prieš tokią kelionę automobilio patikrinimas yra ne tas dalykas, kurį galima praleisti. 2 000–3 000 kilometrų viena kryptimi – tai rimtas krūvis bet kuriam automobiliui, o gedimas kažkur Serbijoje ar Pietų Italijoje gali virsti tikru košmaru.
Pirmiausia – padangos. Patikrinkite protektoriaus gylį (mažiausiai 3–4 mm ilgai kelionei, ne teisinis minimumas 1,6 mm), oro slėgį, atsarginės padangos būklę. Jei padangos jau senos ar nuvarytos – keiskite prieš kelionę, ne po gedimo kelyje.
Tepalo lygis ir kokybė – tai elementaru, bet dažnai pamirštama. Jei automobilis jau artėja prie techninės priežiūros termino, geriau ją atlikti prieš kelionę. Ilgos kelionės metu, ypač vasarą karštame klimate, variklis dirba intensyviau.
Stabdžių sistema – kalnuotose Alpių ar Apeninų atkarpuose stabdžiai dirba daug intensyviau nei miesto sąlygomis. Susidėvėję stabdžių diskai ar kaladėlės tokiomis sąlygomis gali tapti tikru pavojumi.
Oro kondicionierius – Pietų Europoje vasarą temperatūra reguliariai viršija 35–40 laipsnių. Sugedęs kondicionierius tokiomis sąlygomis – ne tik diskomfortas, bet ir rimtas vairuotojo koncentracijos problema.
Taip pat būtinai turėkite automobilyje: atspindinčią liemenę (reikalinga daugelyje Europos šalių), avarinį trikampį, pirmosios pagalbos vaistinėlę, gesintuvą (kai kuriose šalyse privalomas). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, reikalingas ir alkometras.
Greitkelių mokesčiai ir degalai – kiek tai kainuos
Finansinis planavimas yra vienas iš svarbiausių kelionės automobiliu aspektų. Degalai ir greitkelių mokesčiai gali sudaryti nemažą dalį bendros kelionės kainos, tad verta žinoti, ko tikėtis.
Degalų sąnaudos priklausys nuo jūsų automobilio. Vidutinis šeimyninis automobilis su 6–7 litrų sąnaudomis šimtui kilometrų per 2 500 km viena kryptimi sunaudos apie 150–175 litrus degalų. Degalų kainos Europoje skiriasi gana ženkliai – pigiausiai paprastai kainuoja Lenkijoje ir Vengrijoje, brangiausiai – Italijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Rekomenduojama pilnai pildytis bakus pigesnėse šalyse prieš įvažiuojant į brangesnes.
Greitkelių mokesčiai – čia reikia atskirai pasiruošti kiekvienai šaliai:
- Lenkija – kai kurie greitkeliai mokami (A1, A2, A4), mokama tiesiogiai prie mokesčių punktų arba naudojant e-TOLL sistemą.
- Čekija – vinjetų sistema, 10 dienų vinjetė kainuoja apie 14 eurų.
- Austrija – vinjetų sistema, 10 dienų vinjetė apie 10 eurų, bet kai kurie kalnų tuneliai ir perėjos apmokestinamos atskirai.
- Italija – greitkeliai mokami tiesiogiai, mokesčiai gana aukšti. Nuo Venecijos iki Romos gali kainuoti 30–40 eurų.
- Prancūzija – taip pat mokami greitkeliai, ir gana brangūs.
- Ispanija – situacija mišri, dalis greitkelių nemokama, dalis mokama.
Bendra rekomendacija – turėkite Europos greitkelių mokesčiams skirtą kortelę arba tiesiog pakankamai grynųjų. Kai kuriuose mokesčių punktuose kortelės nepriimamos.
Kaip planuoti dienos važiavimo atkarpas ir nakvojimą
Viena dažniausių klaidų – bandymas nuvažiuoti kuo daugiau per kuo trumpesnį laiką. Tai ne tik pavojinga, bet ir sugadina visą kelionės įspūdį. Nuovargis prie vairo yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių ilgose kelionėse.
Rekomenduojama dienos norma – ne daugiau kaip 700–800 kilometrų, jei važiuojate du vairuotojai pakaitomis. Jei vairuotojas vienas – geriau apsiriboti 500–600 kilometrų ir daryti reguliarias pertraukas kas 1,5–2 valandas. Europos greitkeliai turi gerai išvystytą poilsio aikštelių tinklą – naudokitės jomis.
Nakvojimui yra keletas strategijų. Iš anksto rezervuoti viešbučiai – saugiausia, bet mažiausiai lankstu. Booking.com ar Airbnb leidžia rezervuoti tą pačią dieną, bet populiariose vietose vasarą gali nebūti laisvų vietų. Kempingai – puiki alternatyva šeimoms su vaikais, dažnai turi baseinus, vaikų žaidimų aikšteles, ir kainuoja žymiai pigiau nei viešbučiai.
Jei važiuojate į Italiją ir norite sustoti Vienoje ar Salzburge – tai puikus pasirinkimas. Šie miestai yra maždaug viduryje kelio ir verta skirti bent pusę dienos jų apžiūrai. Kelionė tampa ne tik transportavimu, bet ir tikra patirtimi.
Praktinis patarimas dėl nakvojimo: venkit nakvojimo tiesiai prie greitkelių – ten paprastai brangu ir triukšminga. Geriau 10–15 minučių nuvažiuoti į artimiausią miestelį – kainos bus žymiai mažesnės, o aplinka malonesnė.
Vairavimas pietų Europoje – ko nesitikėjote
Jei esate įpratę prie lietuviško eismo kultūros, kai kurie pietų Europos vairavimo ypatumai gali nustebinti. Geriau žinoti iš anksto, nei sužinoti kelyje.
Italija – čia vairavimas yra savotiškas menas. Italai važiuoja greitai, dažnai keičia juostas, signalizuoja klaksonu dėl bet kokios priežasties ir turi labai savitą supratimą apie saugų atstumą. Miestuose, ypač Romoje ar Neapolyje, eismas gali atrodyti chaotiškas, bet jis turi savo logiką. Svarbiausia – nebijoti ir nesustoti ten, kur sustoti nereikia. ZTL zonos (Zona a Traffico Limitato) – tai apribotos eismo zonos miestuose, į kurias paprastiems automobiliams įvažiuoti draudžiama. Jei įvažiuosite – bauda ateis namo paštu, dažnai po kelių mėnesių, ir bus nemažą.
Prancūzija – vairavimas kultūringesnis nei Italijoje, bet paryžiečiai turi reputaciją dėl agresyvaus vairavimo. Prancūzijoje galioja taisyklė, kad transporto priemonės, įvažiuojančios į žiedinę sankryžą iš dešinės, turi pirmenybę – tai priešinga daugelio šalių praktikai ir gali suklaidinti.
Graikija – keliai čia gerokai prastesnės kokybės, ypač provincijoje. Duobės, siauri keliai kalnuose, neaiškūs ženklai – visa tai reikalauja didesnio dėmesio. Graikų vairuotojai taip pat turi savitą stilių.
Ispanija – vairavimas palyginti civilizuotas, greitkeliai geros kokybės. Tačiau vasarą, ypač rugpjūčio mėnesį, greitkeliai gali būti perpildyti – ispanai taip pat važiuoja atostogauti.
Bendras patarimas: visose šalyse laikykitės greičio apribojimų. Greičio matuokliai Europoje yra visur, baudos didelės, o kai kuriose šalyse (Prancūzija, Italija) baudos gali būti išieškotos net jums grįžus į Lietuvą.
Kelionė su vaikais – kaip išlikti sveikiems ir sveiko proto
Kelionė automobiliu su mažais vaikais – tai atskira disciplina, reikalaujanti papildomo planavimo ir begalinės kantrybės. Bet tai visiškai įmanoma, ir daugelis šeimų tai daro kasmet.
Pirmiausia – kėdutės ir saugumas. Vaikų kėdutė turi atitikti vaiko amžių ir svorį, turi būti tvirtai pritvirtinta. Tai ne tik taisyklė – tai gyvybės klausimas. Patikrinkite kėdutės tvirtinimą prieš kelionę.
Antra – važiavimo grafikas. Su mažais vaikais rekomenduojama daryti pertraukas kas 1,5–2 valandas. Ieškokite poilsio aikštelių su žaidimų aikštelėmis – tokių Europoje nemažai. Vaikai turi galimybę išsijudinti, o tėvai – atsikvėpti.
Trečia – pramogos kelyje. Planšetė su parsisiųstais filmais ir žaidimais, garso knygos, tradiciniai kelionių žaidimai („matau kažką raudono” ir pan.) – visa tai padeda. Bet neperkraukite vaikų ekranais – geriau juos įtraukite į kelionę: tegul stebi žemėlapį, skaičiuoja automobilius, ieško skirtingų šalių numerių lentelių.
Ketvirta – maistas ir gėrimai. Turėkite automobilyje vandens, lengvų užkandžių. Alkanas ir ištroškęs vaikas – tai garantuotas kaprizas. Bet taip pat nepamiršite, kad sustojimas kavinėje ar restorane yra ir pertrauka, ir galimybė vaikams pajudėti.
Penkta – nakvojimas. Su mažais vaikais kempingai dažnai yra geriau nei viešbučiai – daugiau erdvės, žaidimų aikštelės, baseinas. Airbnb apartamentai su virtuve taip pat puikus pasirinkimas – galite patys gaminti maistą ir sutaupyti.
Kai kelionė tampa nuotykiu – ir kodėl verta tai pakartoti
Yra kažkas, ko neįmanoma perduoti žodžiais, bet kas atsitinka kiekvienam, kas bent kartą nuvažiavo automobiliu iš Lietuvos iki Viduržemio jūros. Tai momentas, kai po dviejų dienų kelio pirmą kartą pamatai mėlyną jūrą, kai jauti, kad kiekvienas tas kilometras buvo vertas, kai vaikai užmiega ant galinės sėdynės, o tu važiuoji naktiniais Italijos greitkeliais su atidarytu langu ir muzika.
Tokios kelionės formuoja šeimos tradicijas. Vaikai, kurie vaikystėje važiavo automobiliu per Europą, užaugę daro tą patį su savo vaikais. Tai ne tik transportas – tai patirtis, bendras laikas, istorijos, kurias pasakosite dar dešimt metų.
Praktiškai kalbant – pirmą kartą rekomenduojama rinktis trumpesnį maršrutą. Italija yra puikus pasirinkimas: kelias gerai žinomas, infrastruktūra patikima, šalis siūlo viską – jūrą, kalnus, kultūrą, maistą. Graikija ar Ispanija – tai jau antros ar trečios kelionės tikslas, kai jau turite patirties.
Investuokite į gerą navigacijos programą – Google Maps ar Waze veikia puikiai, bet parsisiųskite žemėlapius neprisijungus, nes internetas užsienyje gali kainuoti arba tiesiog neveikti. Turėkite fizinį Europos žemėlapį kaip atsarginę priemonę.
Ir paskutinis, bet galbūt svarbiausias patarimas: neplanavimas per daug. Turėkite bendrą maršrutą, žinokite, kur nakvosit, bet palikite erdvės spontaniškumui. Geriausi kelionių prisiminimai dažnai gimsta ne pagal planą – kai sustoji prie atsitiktinio miestelio, nes jis atrodė gražus, ir randi ten geriausią picą gyvenime.
