Kas tas aplenkiamasis kelias ir kodėl jis egzistuoja?
Kiekvienas vairuotojas bent kartą gyvenime yra važiavęs pro statybų zoną, kur įprastas maršrutas buvo užkirstas ir reikėjo sukti į šoną – per kaimo keliukus, pramoninę zoną ar tiesiog per kitą miesto dalį. Tai ir yra aplenkiamasis kelias. Oficialiai kalbant, aplenkiamasis kelias – tai laikinas arba nuolatinis kelias, skirtas eismui nukreipti aplink tam tikrą atkarpą, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra nepravažiuojama arba ribojama.
Lietuvoje tokie keliai atsiranda dėl kelių priežasčių: kelių remonto darbų, tiltų rekonstrukcijos, nelaimingų atsitikimų pasekmių šalinimo arba sezoninių potvynių. Kartais aplenkiamieji keliai būna trumpalaikiai – kelios dienos ar savaitės. Kartais jie veikia mėnesius, o kai kurie tampa beveik nuolatiniais sprendimais, ypač mažesnėse savivaldybėse, kur lėšų pagrindiniam keliui sutvarkyti tiesiog nėra.
Problema ta, kad daugelis vairuotojų į aplenkiamąjį kelią žiūri kaip į nepatogumą, kurį reikia kuo greičiau įveikti, o ne kaip į atskirą eismo situaciją su savomis taisyklėmis ir pavojais. Ir čia prasideda bėdos.
Ženklai, kurie nurodo aplenkiamąjį kelią – ir kaip juos skaityti
Pirmasis kontaktas su aplenkiamuoju keliu paprastai įvyksta per kelio ženklus. Lietuvoje naudojami standartiniai Europos Sąjungos kelio ženklai, tad sistema yra vienoda visoje ES. Aplenkiamajam keliui nurodyti dažniausiai naudojami keli ženklų tipai:
- Ženklas 511 „Aplenkiamasis kelias” – mėlynas kvadratas su balta rodykle, kuri lenkia aplink kliūtį. Šis ženklas rodo, kad einate aplenkiamuoju keliu ir turite sekti nurodyta kryptimi.
- Ženklas 512 „Aplenkiamojo kelio pabaiga” – panašus, bet rodyklė tiesesnė, žyminti, kad grįžtate į pagrindinį kelią.
- Laikini nukreipimo ženklai – dažnai geltoni arba oranžiniai, rodantys statybų zonos apvažiavimą. Jie gali būti papildyti atstumų nuorodomis.
Praktiškai kalbant, problema ta, kad aplenkiamieji keliai ne visada būna gerai paženklinti. Ypač rajonuose ar mažesniuose miesteliuose kartais pamatysi vieną ženklą prie posūkio ir… nieko daugiau. Toliau – spėk pats. Todėl prieš važiuodamas žinomu maršrutu, kuriame vyksta darbai, verta iš anksto patikrinti navigaciją arba susipažinti su Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbiamais eismo apribojimais. Jų svetainėje lakd.lt galima rasti aktualią informaciją apie kelio darbus ir nukreipimus.
Greičio ribojimas ir kitos taisyklės aplenkiamajame kelyje
Čia daugelis vairuotojų daro klaidą – mano, kad jei aplenkiamasis kelias eina per paprastą kaimo keliuką, tai galioja standartinis greičio limitas. Ne visada taip yra. Aplenkiamajame kelyje gali būti nustatyti specialūs greičio apribojimai, kurie paprastai būna žemesni nei įprastai, nes:
- Kelio danga gali būti blogesnė – žvyras, duobės, nelygumai
- Kelio plotis dažnai mažesnis nei pagrindiniame kelyje
- Gali būti padidėjęs pėsčiųjų ar dviratininkų srautas
- Posūkiai gali būti aštresni, matomumas – prastesnis
Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles, jei aplenkiamajame kelyje nėra specialių greičio ženklų, galioja bendrosios taisyklės: gyvenvietėje – 50 km/h, už gyvenvietės ribų – 90 km/h (arba 110 km/h greitkeliuose, jei aplenkiamasis kelias eina per tokį). Tačiau tai – teorija. Praktikoje reikia vertinti situaciją ir važiuoti tokiu greičiu, kuris yra saugus konkrečiomis sąlygomis. Jei kelio danga prasta, o aplinkui – gyvenamieji namai, 50 km/h gali būti per daug.
Taip pat svarbu prisiminti, kad aplenkiamajame kelyje galioja visos standartinės eismo taisyklės: pirmumo teisė, lenkimas, stovėjimas. Negalima manyti, kad esi „laikinoje zonoje”, kur taisyklės kitokios. Jos tokios pačios.
Sunkiasvoriai ir aplenkiamieji keliai – atskira istorija
Jei vairuoji sunkvežimį, autobusą ar kitą sunkiasvorę transporto priemonę, aplenkiamasis kelias tau gali tapti tikru galvos skausmu. Ir ne be reikalo. Daugelis aplenkiamųjų kelių, ypač laikinų, yra suprojektuoti lengviesiems automobiliams. Tiltai, viadukai ar tiesiog kelio danga gali turėti svorio apribojimus, kurie yra aiškiai nurodyti ženklais.
Ženklas su skaičiumi ir tona simboliu (pvz., „8t”) reiškia, kad kelio ruožu negali važiuoti transporto priemonės, kurių bendra masė viršija nurodytą ribą. Tai galioja ir aplenkiamajame kelyje. Pažeidus šį reikalavimą, gresia ne tik bauda, bet ir rimta žala kelio infrastruktūrai – o atsakomybė gali tekti vairuotojui arba transporto įmonei.
Praktinis patarimas sunkiasvorių vairuotojams: prieš važiuojant per nežinomą aplenkiamąjį kelią, visada patikrinkite maršrutą iš anksto. Navigacijos programos, skirtos sunkvežimiams (pvz., Sygic Truck, TomTom GO Truck), paprastai atsižvelgia į svorio ir aukščio apribojimus. Nesinaudokite paprastomis automobilinėmis navigacijomis – jos šių apribojimų nepaiso.
Aplenkiamieji keliai žiemą – kai situacija tampa dvigubai sudėtingesnė
Žiema Lietuvoje – tai atskiras iššūkis net ir normaliuose keliuose. O aplenkiamajame kelyje žiemos sąlygos gali tapti tikru išbandymu. Kodėl? Nes aplenkiamieji keliai dažnai eina per mažiau naudojamas gatves ar keliukus, kurie yra žemiau prioritetų sąraše, kai kalbama apie valymą ir barstymo darbus.
Tai reiškia, kad pagrindinis kelias gali būti puikiai išvalytas, bet aplenkiamasis – visiškai padengtas ledu arba pūgos suneštais sniego pusnynu. Tokioje situacijoje vairuotojai daro kelias tipines klaidas:
- Važiuoja tokiu pačiu greičiu kaip pagrindiniame kelyje
- Nesumažina atstumo iki priekio automobilio
- Nesitiki staigių posūkių ar susiaurėjimų
- Nepastebi, kad kelio kraštai gali būti neapriboti ir pavojingi
Žiemą aplenkiamajame kelyje reikia važiuoti ypač atsargiai, sumažinti greitį bent 20-30 procentų lyginant su tuo, ką rodo ženklas, ir visada turėti papildomą stabdymo atstumą. Jei kelio danga atrodo abejotina – geriau sustok, patikrink ir tik tada važiuok toliau. Jokia skuba neverta avarijos.
Ką daryti, kai aplenkiamasis kelias nėra paženklintas arba ženklai prieštaringi
Tai nutinka dažniau, nei norėtume. Ypač per didelius remonto darbus, kai keičiasi eismo schema, o ženklai nespėja atsinaujinti taip greitai, kaip keičiasi situacija. Arba po audros, kai kai kurie ženklai apvirsta ar dingsta. Ką daryti tokiu atveju?
Pirma – nespausk į priekį tikėdamasis, kad „kažkaip išeis”. Jei matai, kad kelias baigiasi arba situacija neaiški, sustok saugioje vietoje ir orientuokis pagal navigaciją arba žemėlapį. „Google Maps” ir „Waze” paprastai gana greitai atnaujina informaciją apie eismo pakeitimus, ypač miestuose.
Antra – jei esi tikrai pasimetęs ir nežinai, kur važiuoti, geriau grįžk atgal ir ieškok alternatyvaus maršruto. Tai gali atrodyti kaip laiko švaistymas, bet geriau prarasti 15 minučių nei patekti į situaciją, iš kurios sunku išsikapstyti.
Trečia – jei matai, kad aplenkiamojo kelio ženklinimas yra akivaizdžiai netinkamas arba pavojingas, apie tai galima pranešti savivaldybei arba Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Tai gali atrodyti kaip biurokratija, bet tokie pranešimai tikrai padeda – ypač jei situacija yra pavojinga kitiems vairuotojams.
Dviratininkai, pėstieji ir kiti eismo dalyviai aplenkiamajame kelyje
Aplenkiamasis kelias – tai ne tik automobilių problema. Kai pagrindinis kelias uždaromas, visi eismo dalyviai turi rasti alternatyvą. Ir čia atsiranda papildoma įtampa: aplenkiamajame kelyje gali staiga atsirasti dviratininkų, pėsčiųjų ar net žemės ūkio technikos, kurios paprastai nebūna pagrindiniame kelyje.
Vairuotojai turi būti tam pasiruošę. Ypač vasarą, kai dviratininkų skaičius keliuose gerokai išauga. Jei aplenkiamasis kelias eina per kaimą ar miestelį, tikėtina, kad susidursi su pėsčiaisiais, vaikais, gyvūnais. Tai nėra greitkelis – tai gyva aplinka, kurioje reikia elgtis atitinkamai.
Praktiškai tai reiškia: sumažink greitį, būk pasiruošęs staigiam stabdymui, neerzink kitų eismo dalyvių signalais ar artimomis šviesomis. Jei aplenkiamasis kelias siauras ir nėra galimybės saugiai aplenkti dviratininko – palūkėk. Kelios sekundės nieko nekeičia, o avarija gali pakeis viską.
Kai aplenkiamasis kelias tampa kasdienybe – kaip su tuo gyventi
Yra tokių situacijų, kai aplenkiamasis kelias veikia ne kelias dienas, o kelis mėnesius. Didelių infrastruktūros projektų metu – tiltų statybos, greitkelių rekonstrukcijos – vairuotojai kartais turi važiuoti aplinkkeliu pusę metų ar ilgiau. Tai jau tampa kasdienybe, ir prie jos reikia prisitaikyti.
Jei žinai, kad aplenkiamasis kelias veiks ilgai, verta investuoti laiko į maršruto tyrimą. Galbūt yra alternatyvus kelias, kuris nors ir ilgesnis kilometrais, bet greitesnis laiku? Galbūt galima išvažiuoti kitu laiku, kad išvengtum spūsčių aplenkiamajame kelyje? Tokie sprendimai gali sutaupyti daug nervų ir degalų.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į transporto priemonės techninę būklę. Jei aplenkiamasis kelias eina per blogesnės kokybės kelius, tai reiškia didesnę apkrovą pakabai, padangoms ir kitoms sistemoms. Reguliariai tikrinkite padangų slėgį, pakabos elementus ir, jei reikia, kreipkitės į servisą dažniau nei įprastai.
Galiausiai – kantrybė. Aplenkiamieji keliai egzistuoja dėl priežasties: kažkur vyksta darbai, kurie ilgainiui pagerins infrastruktūrą. Tai nemalonu, tai lėtina judėjimą, tai erzina. Bet tai – laikina. O agresyvus vairavimas aplenkiamajame kelyje, bandant kompensuoti prarastą laiką, yra vienas iš pagrindinių nelaimingų atsitikimų šiose zonose priežasčių. Kelios minutės – ne tokia didelė kaina už saugumą.
