Ar elektromobilis tikrai tinka kelionėms į užsienį?
Klausimas, kuris kankina daugelį elektromobilių savininkų prieš pirmąją ilgą kelionę. Ypač kai draugai benzininių automobilių vairuotojai šypsosi ir klausinėja: „O jei užstrigsi viduryje Lenkijos be įkrovimo?” Tiesa tokia, kad situacija Europoje per pastaruosius kelerius metus pasikeitė dramatiškai, ir kelionė elektromobiliu į užsienį nebėra tas nuotykis su nežinomu galu, koks buvo dar 2019-aisiais.
Bet nemeluosime – planavimas vis tiek reikalingas. Gerokai daugiau nei su dyzeliu ar benzinu. Tačiau kai supranti taisykles ir žinai, ko tikėtis, kelionė tampa ne tik įmanoma, bet kartais net malonesnė nei įprastai. Ypač kai skaičiuoji, kiek sutaupei prie įkrovimo stotelės vietoj degalinės.
Įkrovimo tinklai Europoje – kas veikia ir kas ne
Europa šiandien turi kelis pagrindinius greitojo įkrovimo tinklus, ir juos žinoti yra absoliutus būtinumas prieš išvykstant. Didžiausi žaidėjai:
- Ionity – bene plačiausias greitojo įkrovimo tinklas Europoje, veikia daugumoje šalių, stotys dažniausiai prie automagistralių. Galia siekia iki 350 kW, nors ne visi automobiliai gali tiek priimti.
- Tesla Supercharger – nuo 2021-2022 metų atviras ir ne Tesla automobiliams (su adapteriumi arba tiesiogiai CCS jungtimi). Tinklas tankus, patikimas, programėlė veikia sklandžiai.
- Recharge (buvęs Vattenfall) – stiprus Skandinavijoje ir Baltijos šalyse.
- Orlen Charge – Lenkijoje ir Baltijos šalyse, dažnai prie Orlen degalinių.
- Eleport – Lietuvoje vienas pagrindinių tiekėjų, taip pat veikia Latvijoje ir Estijoje.
Problema ta, kad kiekvienas tinklas turi savo programėlę, savo tarifus, kartais savo kortelę. Važiuojant per kelias šalis gali tekti turėti 3-4 skirtingas programėles telefone. Tam ir egzistuoja agregatoriai kaip ABRP (A Better Route Planner) arba Plugsurfing, kurie leidžia mokėti per vieną platformą daugelyje tinklų. Plugsurfing kortelė – vienas geriausių sprendimų keliaujant po Europą, nes priimama tikrai daugelyje stotelių.
Praktinis patarimas: prieš kelionę užsiregistruok bent jau Ionity ir Tesla programėlėse, įvesk mokėjimo kortelę, ir atsisiųsk ABRP maršruto planavimui. Tai sutaupys nervų.
Maršruto planavimas – ne taip paprasta kaip su dyzeliu
Su dyzeliniu automobiliu maršruto planavimas atrodo taip: suvedi pradžios ir pabaigos tašką, Google Maps parodo kelią, važiuoji. Sustoji kai nori, kur nori, pildi 5 minutes ir tęsi kelionę.
Su elektromobiliu reikia galvoti kitaip. ABRP programėlė čia tampa beveik privaloma. Ji ne tik parodo maršrutą, bet ir apskaičiuoja, kur ir kiek reikia įkrauti, atsižvelgdama į tavo automobilio modelį, dabartinį baterijos lygį, orą ir net reljefą. Taip, reljefas svarbus – kalnuotos Austrijos ar Šveicarijos keliai gali reikšmingai padidinti energijos sąnaudas.
Keletas svarbių principų planuojant maršrutą:
- Neplanuok važiuoti iki nulio – idealus atvykimo į įkrovimo stotelę lygis yra 10-20%. Mažiau – rizikuoji, daugiau – švaistai laiką laukdamas, kol baterija nusikraus iki efektyvaus įkrovimo lygio.
- Įkrovimas iki 80% yra greičiausias – nuo 80% iki 100% baterija kraunasi žymiai lėčiau dėl baterijų apsaugos sistemų. Jei neplanuoji ilgo sustojimo, sustok ties 80% ir važiuok toliau.
- Tikrink stotelių prieinamumą realiu laiku – PlugShare programėlė rodo, kurios stotelės veikia, kurios užimtos, ir net vartotojų komentarus apie konkrečią vietą.
- Turėk atsarginį planą – visada žinok, kur yra artimiausias alternatyvus įkrovimo taškas, jei pagrindinis bus užimtas ar sugedęs.
Dar vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – žiemos kelionės. Šaltis reikšmingai mažina baterijos efektyvumą. Minus 10-15 laipsnių gali atimti 30-40% realaus ridalo. Jei planuoji kelionę žiemą, būk konservatyvesnis skaičiuodamas ir dažniau planuok sustojimus.
Konkretūs maršrutai iš Lietuvos – kur lengviau, kur sunkiau
Kalbant apie keliones iš Lietuvos, situacija skirtingomis kryptimis labai skiriasi.
Vilnius–Varšuva–Berlynas – vienas patogiausių maršrutų. Per Lenkiją eina gerai išvystytas GreenWay tinklas, Orlen stotelės, ir jau prieš Berlyną pasitinka tankus vokiečių infrastruktūros tinklas. Šiuo maršrutu važiuoti su elektromobiliu šiandien yra visiškai komfortiškai.
Vilnius–Ryga–Talinas–Helsinkis – Baltijos kelias su elektromobiliu taip pat nebėra problema. Recharge tinklas Estijoje ir Latvijoje veikia gerai, Suomijoje infrastruktūra puiki. Keltas iš Talino į Helsinkį – čia tiesiog palauki, kol plaukia, ir atvyksti su ta pačia baterija (nebent laive yra įkrovimo galimybė, kai kuriuose keltuose jau yra).
Vilnius–Krokuvа–Viena–Italija – sudėtingesnis maršrutas. Kalnuotos Austrijos dalys reikalauja papildomo planavimo, o Italijoje infrastruktūra šiaurėje gera, bet pietų link retėja. Sicilija ar Sardinija – čia jau reikia tikrai kruopštaus planavimo.
Kelionė į Ispaniją ar Portugaliją – ilga, bet įmanoma. Per Prancūziją infrastruktūra gera, bet Pirėnų kalnai ir kai kurios Ispanijos provincijos dar turi baltų dėmių. Planuok daugiau laiko ir būk lankstus.
Skandinavija – paradoksaliai viena patogiausių krypčių. Norvegija turi vieną tankiausių įkrovimo tinklų pasaulyje, Švedija ir Suomija taip pat gerai išvystytos. Jei planuoji kelionę į Skandinaviją – drąsiai važiuok.
Mokėjimas ir kainos – kiek tai kainuoja realiai
Čia daugelis žmonių turi klaidingų lūkesčių. Greitasis įkrovimas prie automagistralės nėra toks pigus, kaip įkrovimas namuose. Ionity stotelėse be narystės gali mokėti 0,79 EUR už kWh ir daugiau. Tai jau artėja prie dyzelinio automobilio kainos už 100 km, ypač jei turi didelę bateriją.
Tačiau yra keletas būdų sutaupyti:
- Ionity narystė – daugelis automobilių gamintojų (BMW, Hyundai, Kia, Ford ir kt.) siūlo specialias Ionity tarifų sutartis savo klientams. Pavyzdžiui, su Hyundai Ioniq 5 ir specialiu tarifu mokėsi apie 0,35 EUR/kWh vietoj 0,79 EUR. Tikrink savo automobilio gamintojo programas.
- Plugsurfing Premium – mėnesinė prenumerata, kuri sumažina kainą daugelyje tinklų.
- Tesla Supercharger – dažnai konkurencingesnės kainos nei Ionity, ypač jei turi Tesla.
- Įkrovimas viešbučiuose ir nakvynės vietose – daugelis viešbučių Europoje jau siūlo įkrovimą, kartais nemokamai. Tai lėtesnis įkrovimas (AC, 7-22 kW), bet per naktį baterija bus pilna ryte.
Realus skaičiavimas: jei važiuoji 1000 km maršrutu ir vidutiniškai mokėsi 0,45 EUR/kWh, o tavo automobilis sunaudoja 18 kWh/100 km, tai energija kainuos apie 81 EUR. Panašaus dyzelinio automobilio kuras tam pačiam atstumui – apie 70-90 EUR. Skirtumas mažas, o kai kuriais atvejais elektromobilis net pigesnis.
Dokumentai, draudimas ir kiti biurokratiniai dalykai
Čia elektromobilis nesiskiria nuo bet kurio kito automobilio. Reikia to paties paketo: vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumento, draudimo (bent jau privalomojo, bet geriau turėti ir kasko), žaliosios kortelės jei važiuoji į šalis, kurioms ji reikalinga.
Tačiau yra keletas specifinių dalykų:
Kelių mokesčiai – daugelyje Europos šalių elektromobiliai gauna nuolaidas arba visišką atleidimą nuo kelių mokesčių. Austrijoje vignette elektromobiliams kainuoja mažiau. Prancūzijoje kai kuriuose tuneliuose ir keliuose – nuolaidos. Prieš kelionę pasitikrink konkrečios šalies taisykles.
Aplinkos zonos – daugelyje Europos miestų (Berlynas, Paryžius, Amsterdamas, Roma ir kt.) yra aplinkos zonos, į kurias senų dyzelinių automobilių įvažiavimas ribojamas arba mokamas. Elektromobiliai paprastai į šias zonas įvažiuoja nemokamai. Tai didelis pliusas miestų turizmui.
Parkavimas – kai kuriuose miestuose elektromobiliams nemokamas parkavimas arba lengvatinės sąlygos. Amsterdam, Oslas, kai kurie Vokietijos miestai – čia sutaupysi papildomai.
Adapteriiai – jei turi CCS jungtį (dauguma šiuolaikinių elektromobilių), Europoje problemų neturėsi. CHAdeMO jungtis (senesni Nissan Leaf, kai kurie Mitsubishi) – stotelių mažėja, bet dar yra. Type 2 AC įkrovimui – standartinis Europoje, problemų nebus.
Ką daryti kai viskas eina ne pagal planą
Nutinka visaip. Stotelė sugedusi. Visos vietos užimtos. Baterija krito greičiau nei tikėjaisi dėl stipraus vėjo ar kalnų. Tokioms situacijoms reikia būti pasiruošus.
Pirmas dalykas – niekada nevažiuok su mažiau nei 10% baterijos tikėdamasis, kad stotelė bus laisva. Tai receptas stresui. Visada turėk rezervą.
Antras dalykas – žinok savo automobilio gamintojo pagalbos numerį. Daugelis gamintojų (Hyundai, BMW, Mercedes, Volkswagen grupė) turi specialias pagalbos kelyje programas elektromobiliams, kurios gali atvežti mobilų įkroviklį arba nutempti iki artimiausios stotelės.
Trečias dalykas – PlugShare bendruomenė. Programėlėje galima pamatyti realius vartotojų komentarus apie stotelių būklę. Jei stotelė sugedusi, dažniausiai tai jau bus pažymėta. Taip pat galima rasti privačius įkrovimo taškus, kuriais žmonės dalinasi per Peer-to-Peer sistemas.
Ketvirtas dalykas – lėtasis įkrovimas kaip išeitis. Jei greitojo įkrovimo stotelių nėra, bet yra viešbutis, kavinė ar prekybos centras su paprastu Type 2 lizdas – tai gali išgelbėti situaciją. Per 2-3 valandas pietų ar apžiūros metu gali prisikrauti 30-50 km papildomo ridalo, o tai kartais pakanka pasiekti kitą greitojo įkrovimo stotelę.
Kelionė elektromobiliu – ne kančia, o kitas kelionės ritmas
Daugelis žmonių, kurie pirmą kartą išbandė ilgą kelionę elektromobiliu, sako tą patį: iš pradžių stresavo, bet paskui suprato, kad tai tiesiog kitoks kelionės ritmas. Vietoj to, kad sustoji 5 minutėms prie degalinės ir skubi toliau, sustoji 25-35 minutėms prie įkrovimo stotelės. Per tą laiką išgerti kavos, pailsėti, paeiti, suvalgyti – tai, ką gydytojai ir saugaus eismo specialistai ir taip rekomenduoja daryti kas 2 valandas.
Ekonomiškai kelionė elektromobiliu į užsienį gali būti panaši į dyzelinę arba net pigesnė, jei naudoji tinkamas programas ir tarifus. Aplinkos zonų privalumai, parkavimo lengvatos, kelių mokesčių nuolaidos – visa tai sudeda papildomą vertę.
Infrastruktūra Europoje auga sparčiai. Kas buvo problema 2020 metais, šiandien jau nėra problema. Ir tendencija tęsiasi – kiekvienais metais atsiranda tūkstančiai naujų įkrovimo taškų. Todėl jei dar svyruoji – geras laikas pradėti. Pirmiausia išbandyk trumpesnę kelionę, pavyzdžiui, Vilnius–Varšuva, suprask kaip viskas veikia, ir tada drąsiai planuok Italiją ar Ispaniją.
Elektromobilis ir kelionė į užsienį – tai jau ne eksperimentas drąsuoliams. Tai tiesiog šiuolaikinis kelionės būdas, kuriam reikia šiek tiek daugiau planavimo, bet kuris atsilygina savaip. O ir pasakojimų prie vakarienės stalo bus daugiau nei „sustojau, prikišau žarną, važiuoju toliau”.
