Kas tai per daiktas ir kodėl visi apie jį kalba?
Jei paskutinius kelerius metus sekate automobilių rinką arba tiesiog esate lankęsi kuriame nors šiuolaikiniame salone, tikriausiai pastebėjote, kad tradicinis prietaisų skydelis su rodyklėmis ir fiziniais ciferblato žiedais pamažu išnyksta. Jo vietą užima didelis, ryškus ekranas – virtualusis prietaisų skydelis. Kai kurie jį vadina skaitmenine priemonių panele, kai kurie – virtualiu kokpitu, tačiau esmė ta pati: vietoj mechaninių rodyklių ir analoginių skalių dabar matote pikselius.
Pirmą kartą susidūrus su tokia sistema, reakcijos būna įvairios. Vieni sako „oho, kaip futuristiškai”, kiti – „kaip čia dabar, kur mano normalus spidometras?”. Ir abu požiūriai yra suprantami. Technologija tikrai įspūdinga, bet kartu kelia ir pagrįstų klausimų – ar tai tik marketingo triukas, ar tikrai kažkas naudingo? Pabandykime išsiaiškinti.
Nuo analoginių rodyklių iki pikselių – kaip viskas keitėsi
Tradicinis prietaisų skydelis automobilyje egzistavo beveik tiek pat, kiek ir pats automobilis. Spidometras, tachometras, degalų rodiklis, temperatūros matuoklis – šie keturi pagrindiniai elementai buvo kiekvieno automobilio standartinis rinkinys dešimtmečiais. Mechanizmas buvo paprastas: kabeliai, spyruoklės, elektromagnetiniai jutikliai – viskas veikė patikimai ir buvo lengvai taisoma.
Pirmieji žingsniai skaitmeninimo link buvo gana kuklūs. Dar devintajame dešimtmetyje kai kurie gamintojai eksperimentavo su skaitmeniniais displėjais – prisiminkite tuos raudonais LED segmentais rodančius skaičius. Aštuntajame dešimtmetyje Aston Martin Lagonda turėjo kažką panašaus, tačiau tai buvo labiau eksperimentas nei masinis sprendimas. Technologijos tuo metu dar nebuvo pakankamai brandžios.
Tikras lūžis įvyko apie 2012–2014 metus, kai Audi pristatė savo „Virtual Cockpit” sistemą. Tai buvo 12,3 colio ekranas, visiškai pakeitęs tradicinę priemonių panelę. Vairuotojas galėjo pasirinkti, ką nori matyti – ar klasikinį išdėstymą su dideliais spidometro ir tachometro ratais, ar navigacijos žemėlapį, ar medijos informaciją. Tai buvo tikras proveržis, ir netrukus kiti gamintojai ėmė kopijuoti šią idėją.
Šiandien virtualusis prietaisų skydelis nebėra prabangos automobilio privilegija. Jį rasite ir vidutinės klasės automobilyje – Volkswagen Golf, Skoda Octavia, Ford Focus ir daugelyje kitų. Technologijos atpigo, ir tai, kas prieš dešimtmetį buvo aukščiausios klasės funkcija, dabar tapo beveik standartu.
Kaip tai veikia techniškai – be per daug sudėtingų žodžių
Virtualusis prietaisų skydelis iš esmės yra kompiuteris su ekranu, įmontuotas ten, kur anksčiau buvo mechaniniai prietaisai. Tačiau tai nėra paprastas planšetinis kompiuteris – tai specializuota sistema, sukurta dirbti automobilyje.
Ekrano technologija dažniausiai būna TFT LCD arba OLED. OLED ekranai šiuo metu yra aukščiausios kokybės – jie pasižymi puikiu kontrastu, ryškiomis spalvomis ir gerai matomi tiesioginėje saulės šviesoje. LCD ekranai pigesni, bet šiuolaikiniai modeliai taip pat yra gana kokybiški. Ekrano įstrižainė paprastai svyruoja nuo 10 iki 14 colių, nors kai kuriuose modeliuose ji dar didesnė.
Informacija ekrane atnaujinama realiuoju laiku – sistema nuolat gauna duomenis iš daugybės automobilio jutiklių per CAN magistralę (tai tarsi automobilio nervų sistema, per kurią visi elektroniniai mazgai „kalbasi” tarpusavyje). Greitis, variklio apsisukimai, degalų lygis, stabdžių sistemos būklė, važiavimo kompiuterio duomenys – visa tai apdorojama ir pateikiama ekrane per milisekundes.
Svarbus aspektas – vaizdų atnaujinimo dažnis. Geras virtualusis prietaisų skydelis turi veikti be jokio pastebimo vėlavimo, nes vairuotojas turi pasitikėti tuo, ką mato. Jei spidometras „atsiliktų” nuo realaus greičio nors pusę sekundės, tai jau būtų problema. Todėl šios sistemos optimizuojamos būtent tokiam darbui – jos nėra universalūs kompiuteriai, jos yra specializuoti įrenginiai su aiškia užduotimi.
Grafinę sąsają kuria automobilio gamintojas arba specializuotos programinės įrangos kompanijos. Todėl Audi „Virtual Cockpit” atrodo kitaip nei BMW „Live Cockpit” ar Mercedes-Benz „MBUX” – kiekvienas gamintojas turi savo dizaino filosofiją ir savo programinę įrangą.
Ką galima pamatyti ir nustatyti – praktinė pusė
Čia ir prasideda įdomiausia dalis. Virtualusis prietaisų skydelis nėra tik gražesnis spidometras – tai lanksčiai konfigūruojama informacinė sistema. Priklausomai nuo automobilio markės ir modelio, galimybės gali labai skirtis, tačiau pabandykime apžvelgti tai, ką dažniausiai galima rasti.
Pirmiausia – išdėstymo pasirinkimas. Dauguma sistemų siūlo kelis vaizdo režimus. Pavyzdžiui, „klasikinis” režimas imituoja tradicinę priemonių panelę su dideliais spidometro ir tachometro ratais. „Sporto” režimas dažnai pakeičia spalvas į raudonas ar oranžines ir išryškina tachometrą. „Navigacijos” režimas sumažina spidometrą ir tachometrą, o centrinę vietą atiduoda žemėlapiui.
Navigacijos integravimas – vienas didžiausių privalumų. Kai žemėlapis rodomas tiesiai prieš vairuotojo akis, nereikia žvilgtelėti į centrinę konsolę. Posūkiai rodomi aiškiai, atstumas iki kito posūkio matomas iš karto. Tai tikrai padidina saugumą, nes akys mažiau nukrypsta nuo kelio.
Vairavimo kompiuterio duomenys – degalų sąnaudos, vidutinis greitis, numatomas likusio kuro atstumas, kelionės laikas – visa tai taip pat gali būti rodoma ekrane. Kai kuriuose automobiliuose galima pasirinkti, kuriuos rodiklius norite matyti nuolat, o kuriuos – tik pagal poreikį.
Asistencinių sistemų informacija – tai ypač svarbu šiuolaikiniuose automobiliuose. Kelio juostos išlaikymo sistema, adaptyvinis tempostatas, aklųjų zonų stebėjimas – visa tai gali rodyti savo būklę ir įspėjimus tiesiai prietaisų skydelyje. Kai adaptyvinis tempostatas „mato” priekyje esantį automobilį ir automatiškai reguliuoja greitį, ekrane matote ir tą automobilį, ir atstumą iki jo.
Privalumai, kurie tikrai veikia, ir tie, kurie tik atrodo gerai
Reikia būti sąžiningais – ne visi virtualaus prietaisų skydelio privalumai yra vienodai reikšmingi kasdieniame gyvenime. Kai kurie iš jų tikrai pagerina vairavimo patirtį, kiti – labiau marketingo argumentas.
Tikri privalumai, kurie veikia praktiškai:
Informacijos personalizavimas. Galimybė pasirinkti, ką norite matyti, yra tikrai naudinga. Jei važiuojate mieste ir jums svarbus degalų lygis bei greitis – galite turėti būtent tai. Jei važiuojate greitkeliu su navigacija – žemėlapis prieš akis yra tikras komfortas.
Navigacijos integracija. Tai, kaip jau minėta, realiai padidina saugumą. Tyrimai rodo, kad vairuotojai, naudojantys integruotą navigaciją prietaisų skydelyje, rečiau nukrypsta akimis nuo kelio nei tie, kurie žiūri į atskirą GPS prietaisą ar telefono ekraną centrinėje konsolėje.
Naktinis vairavimas. Ekrano ryškumą galima reguliuoti automatiškai – dieną jis ryškesnis, naktį – pritemsta. Tai mažina akių nuovargį.
Asistencinių sistemų vizualizacija. Kai matote, kaip automobilis „mato” aplinką – tai ne tik gražu, bet ir padeda geriau suprasti, kaip sistemos veikia ir kada jomis pasitikėti.
Dalykai, kurie labiau atrodo gerai nei yra naudingi:
Animacijos ir efektai. Kai kurie gamintojai įdeda gražias animacijas paleidžiant automobilį – rodyklės „atgyja”, ekranas „atsibunda”. Tai įspūdinga pirmą kartą, po mėnesio į tai nekreipiate dėmesio.
3D vaizdai. Kai kuriuose automobiliuose prietaisų skydelis rodo trimačius grafikos elementus. Tai gražu, bet ar tikrai naudinga? Abejotina.
Trūkumai ir problemos, apie kurias niekas nemėgsta kalbėti
Kiekviena technologija turi savo šešėlinę pusę, ir virtualusis prietaisų skydelis – ne išimtis. Prieš perkant automobilį su tokia sistema, verta žinoti ir jos silpnąsias vietas.
Gedimų kaina. Kai sugenda tradicinis spidometras, taisymas dažniausiai nėra labai brangus – mechaninis mazgas, kabelis, jutiklis. Kai sugenda virtualusis prietaisų skydelis, situacija visai kitokia. Ekrano pakeitimas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo automobilio markės. Ir tai nėra teorinė problema – ekranai gali degti, gali atsirasti pikselių defektų, gali sugesti elektronika.
Atspindžiai. Tai viena dažniausiai minimų problemų. Kai saulė šviečia tam tikru kampu, ekrane gali atsirasti atspindžiai, kurie apsunkina informacijos skaitymą. Gamintojai stengiasi tai spręsti specialiomis dangomis ir ekranų pozicionavimu, tačiau problema nėra visiškai išspręsta.
Programinės įrangos klaidos. Tai kompiuteris, o kompiuteriai kartais „pakimba”. Dauguma vairuotojų bent kartą yra patyrę situaciją, kai prietaisų skydelis „užšąla” arba rodo klaidingą informaciją. Paprastai tai išsisprendžia perkrovus sistemą, tačiau situacija, kai važiuojate ir nematote greičio, yra bent jau nemaloni.
Blaškymasis. Tai paradoksas – sistema, kuri turėtų padėti saugiau vairuoti, kartais daro priešingai. Kai ekrane galima rodyti daug informacijos, gali kilti pagunda žiūrėti į viską iš karto. Gamintojai stengiasi tai riboti – pavyzdžiui, kai kurie elementai nepasiekiami važiuojant – tačiau problema egzistuoja.
Mokymosi kreivė. Jei esate pripratę prie tradicinės priemonių panelės, pereiti prie virtualios reikia laiko. Pirmomis dienomis gali tekti „ieškoti” informacijos ekrane, o tai blaško dėmesį.
Populiariausi sprendimai rinkoje – kas ką siūlo
Skirtingi gamintojai turi skirtingus požiūrius į virtualų prietaisų skydelį, ir verta žinoti, kas ką siūlo, ypač jei ketinate pirkti naują automobilį.
Audi Virtual Cockpit – vienas pirmųjų ir vis dar vienas geriausių. 12,3 colio ekranas, puiki grafika, intuityvus valdymas. Ypač gerai integruotas su Audi navigacijos sistema. Galima pasirinkti kelis vaizdo režimus, o navigacijos žemėlapis gali užimti centrinę vietą. Kritikai sako, kad sistema šiek tiek „perkrauta” galimybėmis, tačiau tai greičiau privalumas nei trūkumas.
BMW Live Cockpit Professional – 12,3 colio ekranas, kuris vizualiai susijungia su centrine informacine sistema į vieną didelį ekraną. BMW požiūris labiau minimalistinis – mažiau animacijų, daugiau funkcionalumo. Gerai integruotas su iDrive sistema.
Mercedes-Benz MBUX – Mercedes eina dar toliau ir siūlo du didelius ekranus, kurie susijungia į vieną platų „juostą”. Prietaisų skydelio dalis rodo standartinę informaciją, tačiau labai lanksčiai konfigūruojamą. MBUX sistema apskritai laikoma viena pažangiausių rinkoje.
Volkswagen Digital Cockpit – tai, ką VW siūlo savo masiniams modeliams. 10,25 arba 12,9 colio ekranas, priklausomai nuo komplektacijos. Funkcionalumas šiek tiek mažesnis nei premium markių, tačiau kainos ir kokybės santykis geras. Gerai veikia su „We Connect” sistema.
Skoda Virtual Cockpit – praktiškai tas pats kaip VW, nes naudoja tą pačią platformą, tačiau su Skoda dizaino elementais. Labai tinkamas tiems, kurie nori funkcionalumo be per didelio sudėtingumo.
Tesla – čia situacija kitokia. Tesla apskritai atsisakė tradicinio prietaisų skydelio – visa informacija rodoma centrinėje konsolėje esančiame dideliame ekrane. Tai radikaliausias požiūris, ir jis turi tiek entuziastų, tiek kritikų. Vairuotojai, kurie prie to pripranta, sako, kad puiku. Tie, kurie nemėgsta – sako, kad pavojinga žiūrėti į šoną važiuojant.
Ateitis jau čia – kur viskas juda toliau
Virtualusis prietaisų skydelis nėra galutinis tikslas – tai tik vienas žingsnis ilgoje evoliucijoje. Jau dabar matome, kur viskas juda toliau, ir tai tikrai įdomu.
Heads-up display (HUD) integracija. Vis daugiau gamintojų kombinuoja virtualų prietaisų skydelį su HUD sistema, kuri informaciją projektuoja tiesiai ant priekinio stiklo. Taip vairuotojas gali matyti greitį, navigacijos rodykles ir kitus duomenis, visai nenukrypstant žvilgsniu nuo kelio. Ateityje šios dvi technologijos tikriausiai susijungs į vieną bendrą sistemą.
Augmented reality (AR) navigacija. Jau dabar kai kurie gamintojai (Mercedes-Benz, BMW) siūlo AR navigaciją – ant priekinio stiklo ar prietaisų skydelio ekrano rodomi virtualūs rodyklės ant realaus vaizdo. Tai reiškia, kad matote tikrą gatvę ir ant jos „uždėtas” navigacijos rodykles. Technologija dar tobulinama, tačiau potencialas milžiniškas.
Dirbtinis intelektas ir personalizavimas. Ateities sistemos galės mokytis vairuotojo įpročių ir automatiškai konfigūruoti prietaisų skydelį. Jei kiekvieną rytą važiuojate tuo pačiu maršrutu, sistema galės automatiškai rodyti navigaciją. Jei mėgstate sportiško vairavimo duomenis – juos ir matysite.
Sveikatos stebėjimas. Tai gali skambėti keistai, tačiau kai kurios kompanijos jau kuria sistemas, kurios stebės vairuotojo nuovargį ir dėmesio lygį. Prietaisų skydelis galės įspėti, jei vairuotojas tampa per daug pavargęs, arba net automatiškai imtis priemonių.
Praktiniai patarimai tiems, kurie renkasi automobilį su virtualiu prietaisų skydeliu:
- Prieš pirkdami, būtinai išbandykite sistemą dienos metu su ryškia saule – patikrinkite, ar nėra erzinančių atspindžių
- Paklauskite apie programinės įrangos atnaujinimus – ar gamintojas juos teikia ir kiek laiko
- Išsiaiškinkite ekrano pakeitimo kainą – tai padės įvertinti galimas ateities išlaidas
- Išbandykite skirtingus vaizdo režimus ir patikrinkite, ar jie intuityvūs jums
- Jei perkate naudotą automobilį su tokia sistema, atidžiai patikrinkite ekrano būklę – ar nėra „degusių” pikselių, ar nėra defektų
- Pasidomėkite, ar sistema suderinama su jūsų telefonu (Apple CarPlay, Android Auto) – tai gali būti svarbu
Kai technologija tampa kasdienybe – ar verta?
Grįžkime prie esminio klausimo: ar virtualusis prietaisų skydelis yra tikras privalumas, ar tik brangus žaislas? Po viso šio nagrinėjimo atsakymas nėra vienareikšmis, ir tai yra sąžininga.
Jei esate žmogus, kuris daug važinėja, naudoja navigaciją, vertina galimybę konfigūruoti informaciją pagal savo poreikius – virtualusis prietaisų skydelis tikrai prideda vertės. Navigacijos integracija, asistencinių sistemų vizualizacija, lankstus informacijos pateikimas – tai realūs privalumai, kurie pagerina kasdienę vairavimo patirtį.
Jei esate žmogus, kuriam svarbu paprastumas, patikimumas ir žemos priežiūros išlaidos – tradicinė priemonių panelė vis dar turi savo privalumų. Mažiau kas gali sugesti, taisymas pigesnis, nėra mokymosi kreivės.
Tačiau realybė tokia, kad pasirinkimo netrukus gali ir nelikti. Gamintojai vis labiau orientuojasi į skaitmeninius sprendimus, ir tradicinė priemonių panelė pamažu tampa praeitimi – kaip kadaise dingo karbiuratoriai ar kasečių grotuvai automobiliuose. Technologijos keičiasi, ir tai yra neišvengiama.
Svarbiausia – žinoti, ką perki, suprasti tiek privalumus, tiek trūkumus, ir rinktis tai, kas tikrai atitinka jūsų poreikius, o ne tai, kas atrodo gražiausiai salone. Automobilis – ne telefono ekranas, kurį keičiate kas dvejus metus. Tai investicija, su kuria gyvensite kelerius metus, todėl verta skirti laiko ir išsiaiškinti viską iki galo.
