Kai reikia sustoti ten, kur sustoti neleidžiama
Greitkelis – tai ne vieta pasivaikščiojimams ar spontaniškiems sustojimams. Bet gyvenimas, kaip ir automobilis, ne visada klauso taisyklių. Padanga sprogsta, variklis užgęsta, kuras baigiasi, o kartais tiesiog suserga vairuotojas. Tokiomis akimirkomis greitkelyje reikia sustoti, ir čia prasideda tikras egzaminas – ar žinai, ką daryti, ar tik spėlioji ir tikiesi, kad viskas baigsis gerai.
Statistika nėra maloni. Avariniai sustojimų incidentai greitkeliuose kasmet nusinešą gyvybes – ne tik vairuotojų, bet ir pagalbos tarnybų darbuotojų, kitų eismo dalyvių. Daugelio nelaimių priežastis – netinkama sustojimo vieta, neįjungti avariniai žibintai, netinkamai pastatytas trikampis arba tiesiog panika, kuri neleidžia galvoti aiškiai. Šiame straipsnyje – viskas, ką reikia žinoti apie avarinį sustojimą greitkelyje, kad situacija, kuri jau yra bloga, netaptų tragiška.
Avarinė juosta – kam ji skirta ir kaip ją naudoti
Pradėkime nuo pagrindų. Greitkelyje dešinėje pusėje matai siaurą juostą – tai avarinė juosta. Ji nėra skirta lėtam važiavimui, telefoniniams pokalbiams ar trumpam sustojimui pirkti kavos. Ji egzistuoja tik vienam tikslui – nenumatytiems atvejams, kai automobilis dėl techninių gedimų ar kitos force majeure situacijos negali toliau važiuoti normalia eismo tvarka.
Kai pajunti, kad kažkas negerai – variklis trūkčioja, padanga pradeda elgtis keistai, stabdžiai nebeveikia taip, kaip turėtų – tavo tikslas yra kuo greičiau ir kuo saugiau pasiekti avarinę juostą. Čia svarbu vienas dalykas: nesustok staiga. Jei situacija leidžia, lėtai ir kontroliuotai važiuok į dešinę, įjunk avarinę signalizaciją dar prieš pradėdamas keisti juostą, ir tik tada, kai esi avarinėje juostoje, stabdyk.
Idealiu atveju turėtum sustoti kuo arčiau avarinės juostos pradžios – tai yra, kiek galima toliau nuo važiuojamosios dalies. Jei yra galimybė, važiuok iki artimiausios išvažiavimo vietos ar poilsiavietės. Net su sprogusia padanga galima važiuoti kelias minutes 30-40 km/h greičiu – ratlankis gali nukentėti, bet tai geriau nei stovėti greitkelyje.
Pirmieji veiksmai po sustojimo – tvarka, kuri gali išgelbėti gyvybę
Sustojei. Variklis gali veikti arba ne – nesvarbu. Pirmiausia – avarinė signalizacija. Ji turėjo būti įjungta dar prieš sustojant, bet jei ne – įjunk dabar, nedelsiant. Tai pirmas signalas kitiems vairuotojams, kad čia kažkas negerai.
Toliau – išlipimas iš automobilio. Ir čia daugelis daro klaidą: išlipa pro vairuotojo dureles į važiuojamosios dalies pusę. Tai gali būti mirtina klaida. Visada išlipk pro dešines dureles – keleivio pusę. Jei esi vienas, perlipk per pavaros rankenėlę, per sėdynę – kaip nori, bet išlipk į saugią pusę. Vaikai ir kiti keleiviai – taip pat tik pro dešines dureles.
Kai esi išlipęs, eik kuo toliau nuo automobilio ir nuo važiuojamosios dalies. Idealiausia vieta – už apsauginės atitvaros, jei tokia yra. Daugelis žmonių stovi šalia savo automobilio ir stebi, kas vyksta su varikliu – tai labai pavojinga pozicija. Automobilis, į kurį atsitrenkia kitas transporto priemonė, gali nulėkti kelias dešimtis metrų.
Tada – avarinių ženklų trikampis. Jis turi būti pastatytas ne mažiau kaip 100 metrų iki automobilio. Greitkelyje, kur automobiliai važiuoja 120-130 km/h, 100 metrų vairuotojui yra apie 3 sekundes. Tai labai mažai. Todėl daugelis ekspertų rekomenduoja statyti trikampį kuo toliau – 150-200 metrų. Statydamas trikampį, eik avarinės juostos pakraščiu, atsisukęs į artėjantį eismą.
Kai avarinės juostos nėra – tunelis, tiltas ar kita bėda
Greitkeliai ne visada turi avarinę juostą visame savo ilgyje. Tuneliai, tiltai, tam tikri viadukai – čia avarinės juostos dažnai nebūna. Ir tai yra viena pavojingiausių situacijų, kurioje gali atsidūrti vairuotojas.
Tunelyje sustojimas yra ypač pavojingas dėl kelių priežasčių: ribotas matomumas, garsas atsimuša nuo sienų ir sunku nustatyti, iš kur artėja automobilis, o dūmai ar gaisro atveju situacija gali tapti katastrofiška per kelias minutes. Jei tavo automobilis pradeda gesinti tunelyje, daryk viską, kad išvažiuotum iš jo. Jei tai neįmanoma – sustok kuo arčiau dešinės sienos, įjunk avarinę signalizaciją, išlipk iš automobilio ir eik pėsčiomis iki artimiausio išėjimo. Tuneliai turi evakuacinius išėjimus – paprastai kas 150-300 metrų.
Tiltuose situacija šiek tiek paprastesnė, bet vis tiek sudėtinga. Jei tiltas turi šaligatvį ar pėsčiųjų zoną – tai tavo saugiausia vieta. Jei ne – laikykis kuo arčiau turėklų ir kuo toliau nuo važiuojamosios dalies. Ir visada, visada – avarinė signalizacija.
Vienas praktinis patarimas, kurį daugelis ignoruoja: prieš ilgesnę kelionę greitkeliu patikrink, ar tavo automobilis techniškai tvarkingas. Padangų slėgis, tepalų lygis, aušinimo skystis, stabdžių skystis – tai ne biurokratinės formalybės, o realios priemonės, kurios gali neleisti tau atsidūrti tokioje situacijoje.
Avariniai žibintai, trikampis ir liemenė – trijulė, kuri privalo būti automobilyje
Kalbant apie avarinį sustojimą, negalima praleisti įrangos klausimo. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, automobiliuose privaloma turėti avarinį trikampį. Bet tik trikampis – jau seniai nepakankama apsauga.
Atšvaitinė liemenė – tai daiktas, kurį daugelis laiko bagažinėje, bet kurio niekada nenaudoja. Problema ta, kad kai reikia – liemenė yra bagažinėje, o bagažinė yra automobilio gale, o automobilio galas yra arčiausiai važiuojamosios dalies. Todėl liemenė turėtų būti salone – po sėdyne, šoninėje kišenėje, bet ne bagažinėje. Jei esi greitkelyje naktį ar prastomis matomumo sąlygomis be atšvaitinės liemenės – esi praktiškai nematomas kitiems vairuotojams.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, liemenė privaloma kiekvienam keleivio, išlipančiam iš automobilio greitkelyje. Lietuvoje tokio reikalavimo nėra, bet tai nereiškia, kad jos nereikia. Turėk liemenę kiekvienam keleiviui – tai kainuoja kelis eurus, bet gali išgelbėti gyvybę.
Be trikampio ir liemenės, rekomenduojama turėti:
- Galingą žibintuvėlį – ne telefoną, o tikrą žibintuvėlį su šviesos spinduliu, kuris matomas iš toli
- LED avarinių žibintų papildymą – magnetiniai LED žibintai, kuriuos galima uždėti ant automobilio stogo, yra daug matomi ir pigūs
- Pirmosios pagalbos vaistinėlę – privaloma pagal įstatymą, bet dažnai pasenusi ar tuščia
- Gesintuvą – ypač svarbu, jei automobilis gali užsidegti
Kaip elgtis su kitais eismo dalyviais ir pagalbos tarnybomis
Sustojei, įjungei avarinę, pastatei trikampį, apsivilkai liemenę. Dabar – laukimas. Bet ir laukimas turi savo taisykles.
Pirmiausia – skambutis. Lietuvoje greitkelių pagalbos numeris yra 1804 (Lietuvos automobilių kelių direkcija). Taip pat gali skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Kai skambi, turėk paruošęs informaciją: kuris greitkelis (A1, A2 ir t.t.), kryptis (pavyzdžiui, link Kauno ar link Vilniaus), kilometražo ženklas (jie stovi kas kilometrą – atkreipk dėmesį). Ši informacija leis pagalbai atvykti greičiau.
Jei sustoji dieną ir matomumas geras – gali pabandyti sustabdyti praeinančius automobilius, bet tik jei tai saugu. Niekada nebėk per važiuojamąją dalį, nebandyk sustabdyti automobilių mojuodamas rankomis iš avarinės juostos – tai pavojinga tiek tau, tiek kitiems vairuotojams.
Kai atvyksta pagalba – techninė pagalba ar policija – laikykis jų nurodymų. Jie žino, kaip saugiai dirbti greitkelyje. Nebandyk jiems „padėti” stovėdamas šalia automobilio ar rodydamas, kas sugedo. Tavo vieta – saugioje zonoje, toli nuo važiuojamosios dalies.
Vienas dalykas, kurį reikia žinoti: jei tavo automobilis stovi avarinėje juostoje ir yra galimybė jį nustumti toliau nuo važiuojamosios dalies – daryk tai. Net jei tai reiškia, kad automobilis nustos ant žolės ar griovio pakraštyje. Automobilis yra taisomas, žmogus – ne visada.
Naktinis sustojimas – visai kita istorija
Dienos metu avarinė situacija greitkelyje yra sudėtinga. Naktį – ji tampa dvigubai pavojingesnė. Matomumas sumažėja dramatiškai, vairuotojai reaguoja lėčiau, o tavo automobilis su avariniais žibintais gali atrodyti kaip judantis automobilis, o ne stovintis kliūtis.
Naktį avarinė signalizacija yra absoliučiai privaloma – net jei ji atrodo akivaizdi. Papildomi šviesos šaltiniai – LED žibintai, žibintuvėlis – yra ne prabanga, o būtinybė. Jei turi magnetinių LED žibintų – uždėk juos ant automobilio stogo. Jie matomi iš daug didesnio atstumo nei standartiniai avariniai žibintai.
Naktį ypač svarbu nelikti šalia automobilio. Jei dieną gali stovėti šalia automobilio ir stebėti situaciją, tai naktį – tavo vieta yra toli nuo kelio, už atitvaros, kur tave matys, bet tu nebūsi pavojingoje zonoje. Tamsioje liemenėje naktį esi praktiškai nematomas – atšvaitinė liemenė yra ne rekomendacija, o gyvybinis reikalavimas.
Dar vienas niuansas: naktį dažniau pasitaiko situacijų, kai vairuotojas yra pavargęs. Jei sustojei dėl to, kad tiesiog nebegali vairuoti – tai taip pat yra teisėta priežastis naudoti avarinę juostą, bet tik trumpam. Poilsiavietės greitkelyje yra skirtos būtent tokioms situacijoms. Avarinėje juostoje miegoti negalima – tai ne tik pavojinga, bet ir draudžiama.
Kai greitkelis tampa gyvenimo pamoka
Galų gale, avarinė situacija greitkelyje yra vienas iš tų momentų, kai teorinės žinios susitinka su realybe. Ir čia išryškėja skirtumas tarp vairuotojo, kuris tik valdo automobilį, ir vairuotojo, kuris iš tikrųjų supranta, ką daro.
Panika yra tavo priešas. Ji verčia daryti kvailas klaidas – stabdyti staiga, išlipti pro netinkamas dureles, bėgti per važiuojamąją dalį. Ramybė ir aiški galva – tai, kas išgelbsti gyvybę. O ramybė ateina iš pasiruošimo. Jei žinai, ką daryti, nereikia galvoti – tiesiog darai.
Todėl praktinis patarimas, kurį verta įgyvendinti dar šiandien: atsisėsk ir perskaityti savo automobilio vadovą. Sužinok, kur yra avariniai žibintai, kaip veikia avarinė signalizacija, kur laikomas trikampis. Patikrink, ar liemenė yra salone, o ne bagažinėje. Įsimink greitkelių pagalbos numerį – 1804. Ir kitą kartą, kai važiuosi greitkeliu, atkreipk dėmesį į kilometražo ženklus – žinoti, kur esi, gali būti svarbiau nei žinoti, kur važiuoji.
Greitkelis nėra priešas. Jis yra greičiausias ir dažnai saugiausias kelias iš taško A į tašką B. Bet jis reikalauja pagarbos ir pasiruošimo. Avarinė sustojimo vieta – tai ne bausmė, o sistema, sukurta tam, kad blogiausia situacija netaptų paskutine. Naudok ją teisingai.
